aA
Šalyje paskelbus karantiną ir dėl to kylant įvairiausių iššūkių, pavyzdžiui, atsirandant apsaugos priemonių nuo koronaviruso stygiui, viešojoje erdvėje vis dažniau pradedama linksniuoti socialiai atsakingo verslo koncepcija. Ji traktuojama kaip verslui sektinas pavyzdys, parodantis atsakomybės ar netgi pareigos vykdymą visuomenei. Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas teigia, kad šiuo metu socialiai atsakingo verslo sąvoka yra degradavusi, tad ateityje ji neabejotinai keisis. Tuo metu „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad socialinė atsakomybė negali tapti pirmine verslo funkcija.
Ekspertai: socialinės atsakomybės sąvoką dalis verslų vartoja, siekdami pridengti realią situaciją
© Shutterstock

Pasak A. Katausko, sąžininga ir socialiai atsakinga veikla nėra tapatu.

„Reikia atskirti du dalykus – tai trendinimas socialiai atsakingo verslo (...), kitas dalykas (...) – sąžininga, etiška veikla. Sąžininga, etiška veikla pati savaime nėra kažkuo išskirtinė, daugelis verslų taip ir turėtų veikti. Kažkokių pliusų sau prisidėti tokiais atvejais nelabai yra“, – teigė komunikacijos specialistas.

Socialiai atsakingas verslas, pasak jo, yra toks, kuris savo kultūroje, veikloje ir bendravime veikia su suvokimu, kad dalis to, kas yra gaunama iš visuomenės, turi jai būti grąžinama atgal. Tai, jo teigimu, vyksta ne vien per mokamus mokesčius ar išlaikomus darbuotojus.

„Dažniausiai tas grąžinimas vyksta pelno sąskaita – išspręsime problemas ar prisidėsime prie problemų, kurios svarbios visuomenei, sprendimo“, – Eltai sakė jis.

Visgi, kaip teigė jis, būtina atskirti, kokiems tikslams pasiekti vartojama socialinės atsakomybės sąvoka, nes, pasak A. Katausko, ja naudojamasi, pavyzdžiui, siekiant padidinti pardavimus.

„Vienas aspektas – kaip tai yra naudojama ir kokiems tikslams tai yra naudojama. Apskritai verslas labai sunkiai apie tai šneka, bet realiai turime tokią sąvoką kaip socialinis marketingas. Kai tu, pasinaudodamas socialine problema, bandai kurti dalykus, kurie duos pardavimus. Iš tikrųjų verslas, kuris gali kažką padaryti, ir imasi tą daryti, nors galėtų ir nedaryti, tai jau yra tam tikra turimos kultūros išraiška. Nes socialinė atsakomybė yra organizacijos kultūros dalis, ne veiklos“, – teigė jis.

Pasak jo, kartais veiksmai, kuriuos šalies politikai traktuoja kaip socialiai atsakingus, viso labo yra tam tikra verslo strategija, jiems atnešanti finansinę naudą.

„Kai mes pradedame nagrinėti politikų pasakymus, pavyzdžiui, „pažiūrėsime, kuris čia socialiai atsakingas, neatleidinės darbuotojų“, (...) tai nėra apie tikrąją socialinę atsakomybę. Verslas turi tam tikrą strategiją – kai kuriems verslams savo darbuotojų krizinėmis situacijomis neatleidinėti, juos perleisti, išnuomoti, mokėti papildomą atlyginimą yra gal netgi tam tikra finansinė nauda, skaičiuojant į priekį, nes nereikės vėliau ieškoti tų darbuotojų“, – tikino komunikacijos specialistas.

Arijus Katauskas
Arijus Katauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Taip pat, pasak A. Katausko, svarbus kontekstas, kuriame tam tikras verslas veikia.

„Kitas dalykas – bendras kontekstas. Kai matome organizacijas, kurios, galinčios kažko nedaryti, priima sprendimą, kuris yra finansiškai joms akivaizdžiai nenaudingas dabartinėje situacijoje, (...), bet tai yra svarbu visuomenei. (...) Manau, kad dabartinėje situacijoje atskirti, kur yra labai sausas paskaičiavimas verslų, o kur yra pačios kultūros klausimas, yra labai sudėtinga“, – sakė komunikacijos ekspertas.
Pasak jo, šiuo metu, šalyje įvedus karantiną bei trūkstant įvairių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio, sunku atskirti išties socialiai atsakingus verslus.

„Šitoje krizinėje situacijoje praktiškai neįmanoma identifikuoti, kur buvo bandoma po socialine atsakomybe paslėpti kažką, o kur yra daromi dalykai, kuriuos tiesiog reikia daryti, nes tai vertės kūrimas“, – teigė jis.

Be to, šiuo sudėtingu laikotarpiu, jo teigimu, spaudimas verslui dėl atitinkamo jo elgesio yra žymiai padidėjęs.

„Dabartinėje situacijoje – taip, verslas patiria spaudimą. Jei mano sektoriaus įmonė daro kažką, aš nedarydamas tampu blogesniu pagal nutylėjimą. Užsikuria tam tikras ratas“, – sakė A. Katauskas.

Pasak komunikacijos specialisto, per visuomenės spaudimą gali būti gaunami arba prarandami dideli finansiniai resursai. Nes, kaip teigė jis, „visuomenė gali nuspręsti, pavyzdžiui, pirkti produkciją iš to verslo, kuris deklaruoja esąs socialiai atsakingas, o ne iš to, kuris nieko nedaro“. Tad socialinė atsakomybė, pasak jo, yra ne kiek įvaizdžio formavimo, bet reputacijos dalis.

A. Katausko teigimu, netolimoje ateityje keisis socialiai atsakingo verslo sąvoka.

„Aš manau, kad keisis pati socialiai atsakingo verslo sąvoka. Pati sąvoka pastaruoju metu yra degradavusi (...). Aš asmeniškai manau, (...) kad mes pradėsime labai stipriai bausti, kurie naudojasi tokiomis situacijomis, pavyzdžiui, savo pelnams pasiekti. Antras dalykas, mes kitaip suvoksime, kas yra pasirūpinimas, kad tai nėra vien mano verslo, o visos visuomenės reikalas“, – apibendrino jis.

„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad pagrindinės socialiai atsakingo verslo savybės yra jo skaidrumas ir „žaidimas pagal taisykles“.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Verslas yra atsakingas tiek, kiek visuomenei tai rūpi. (...) Jeigu piliečiai pradeda kreipti į tai dėmesį, reikalauja atsakomybės, tokie klausimai, kaip aplinkosauga, darbuotojų teisių apsauga, iškeliami kaip prioritetiniai, tai ir įmonės atitinkamai yra priverčiamos prisitaikyti“, – teigė ekonomistas.

Vis dėlto, pasak jo, dažnu atveju socialinė atsakomybė tampa priedanga įmonėms pagražinti savo metines ataskaitas, kas neretais atvejais neatitinka realios situacijos.

Pasak Ž. Maurico, keičiantis visuomenei, keičiasi ir požiūris į tai, kaip turi veikti verslas.

„Požiūris į socialinę atsakomybę keičiasi, nes visuomenė keičiasi. Labiausiai šitie dalykai koreliuoja su visuomenės turtingumu. Kuo visuomenė turtingesnė tampa, (...) tuo žmonėms pradeda labiau rūpėti kiti dalykai“, – Eltai teigė jis.

Ekonomisto manymu, pagrindinis įmonių tikslas turi būti pelno siekimas, o socialinė atsakomybė negali tapti pirmine verslo funkcija.

„Didžiausia verslo socialinė atsakomybė, manau, yra pridėtinės vertės kūrimas, įmonės turi mokėti mokesčius. Jeigu iš įmonių pradedama reikalauti papildomų dalykų arba netgi reikalaujama, kad tai taptų jų pirmine funkcija, tokiu atveju ekonomika gal išsikreipti. (...) Įmonės, bandydamos parodyti, kad yra tokios, (...) gali pradėti netgi klastoti duomenis, kad tik įtilptų į tą visuomenės spaudimą. (...) Įmonių tikslas turi būti uždirbti pelną, kurti pridėtinę vertę“, – sakė Ž. Mauricas.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Užimtumo tarnyba: nedarbas didėja, darbo skelbimų sumažėjo 3,7 karto (25)

Užimtumo tarnyba skelbia, kad antrąją karantino savaitę darbdaviai įregistravo daugiau laisvų...

Siūlo daliai verslų palengvinti karantiną ir sumažinti PVM tarifą (9)

Siaučiant koronavirusui siūloma taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą apgyvendinimo ir...

Laikraščių ir žurnalų leidėjai prašo prekybininkų trumpinti atsiskaitymo terminus

Nacionalinius laikraščius ir žurnalų leidėjus vienijanti asociacija „Nacionalinė spauda“...

ES imasi skubių priemonių skirti pinigams kovoje su koronaviruso krize

Europos Sąjungos Taryba pirmadienį paskelbė priėmusi du teisės aktus, sudarančius sąlygas...

Seime – siūlymas liberalizuoti suminio darbo laiko apskaitą (7)

Parlamentinės liberalų frakcijos nariai siūlo liberalizuoti suminio darbo laiko apskaitą – kai...

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (315)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus papildyta Gaižausko komentaru (1262)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (188)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Traukiantis šilumai sulauksime sniego ir plikledžio (3)

Antradienio naktį Lietuvos padangėje praplauks nedidelis debesų sūkurys. Vietomis, daugiausia...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (117)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime (117)

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų (69)

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Profesorius papasakojo, kokios apsaugos nuo virusų priemonės yra efektyviausios (77)

COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (93)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Malinauskas: buvau asmeniškai Verygos patikintas, kad reagentų nepritrūks (231)

Buvęs premjero patarėjas bei Visuomenės informavimo grupės vadovas dėl koronaviruso Skirmantas...

|Maža didelių žinių kaina