aA
Rugsėjį pirmą kartą fiksavus metinį Lietuvos pramonės gamybos mažėjimą, ekspertai aiškina, kad tam didelės įtakos turėjo naftos sektorius – išaugus naftos kainoms, eksportuojama mažiau jos produktų.
© Scanpix

Be to, ekspertų teigimu, pramonės augimas gali lėtėti dėl aukštos palyginamosios bazės – pirmąjį pusmetį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir eksporto augimas buvo spartesnis nei visų 2018 metų prognozė, todėl, pasak jų, natūralu, kad palyginamosios bazės augimas turėtų lėtėti.

Be to, ekspertai mano, jog pramonės plėtrą riboja laisvų gamybos pajėgumų trūkumas ir per mažos verslininkų investicijos į plėtrą.

Pramonės rodiklius mažina naftos sektorius

Kiekvieną mėnesį augus pramonės gamybos apimtims, rugsėjį Eurostatas fiksavo nuosmukį. Per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – šalies pramonė smuko 0,5 proc., o per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – nuosmukis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) – 3,1 procento.

Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas sako, kad bendriems gamybos rodikliams didelės įtakos turi didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ rezultatai.

„Jei iš duomenų eliminuotume mineralinio kuro segmentą, kuris turi didelį poveikį bendriems pramonės rodikliams, pamatytume, kad kol kas Lietuvos pramonė išlaiko augimo trajektoriją: apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys be naftos pramonės rugsėjo mėnesį išaugo 3,6 procento“,– BNS komentavo A. Izgorodinas.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas pridūrė, kad smarkiai išaugus naftos kainoms per pastaruosius porą metų, auga ir naftos produktų kaina, įvežama šiek tiek mažiau žaliavinės naftos, eksportuojama mažiau jos produktų.

„Aišku, vertė eksporto išlieka ta pati, o tas pramonės rodiklis eliminuoja kainų įtaką ir sezoniškumo įtaką, tai gaunasi, kad eliminuojamos ir ženkliai išaugusios kainos. (...) Pagal vertę, dėl išaugusių kainų, eksportuojama gerokai daugiau negu prieš metus. Pagaminame mažesnį kiekį produkto, bet jis brangiau parduodamas“,– BNS sakė V. Ivanovas.

Ekspertų teigimu, žvelgiant į apdirbamąją gamybą be naftos produktų, galima stebėti pramonės produkcijos augimą.

Trūksta laisvų gamybos pajėgumų

Pasak A. Izgorodino, šiuo metu pagrindinė problema, dirbtinai ribojanti Lietuvos pramonės plėtrą, yra laisvų gamybos pajėgumų trūkumas – tekstilės arba medienos įmonės turi daugiau eksporto užsakymų nei laisvų gamybos pajėgumų ir negali patenkinti visos eksporto paklausos.

Jo teigimu, per visus 2018 metus drabužių siuvimo segmento gamybos apimtys padidėjo tik 1,7 proc., medienos ir jos gaminių sektoriuje – tik 2,2 procento.

Tačiau tuo pat metu drabužių siuvimo sektorius šiemet yra lyderis pagal pajėgumų panaudojimo lygį visoje pramonėje (82 proc.), medienos segmente pajėgumų panaudojimo lygis šiemet siekia 79 proc. ir viršija visos apdirbamosios gamybos vidurkį (77,4 proc.).

„Tekstilės bei medienos pramonė dėl beveik pilnai išnaudojamų gamybos pajėgumų šiemet tik minimaliai padidino gamybos apimtis – įmonės neturi laisvų gamybos pajėgumų ir dėl to negali priimti naujų eksporto užsakymų“,– sakė A. Izgorodinas.

Investicijos į plėtrą – per mažos

Ekspertai stebi ir kitą problemą – silpnoki investicijų rodikliai gamybos sektoriuje. Anot jų, nepaisant to, kad Lietuvos pramonė pagal gamybos apimtis jau beveik 50 proc. viršija prieškrizinį lygį, šių metų pirmąjį pusmetį investicijų apimtys pramonėje buvo penktadaliu mažesnės nei prieš krizę.

„Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje pastaruosius dvylika mėnesių yra užstrigęs istorinėse aukštumuose ir siekia beveik 78 proc. Šiuo atveju, „juodą darbą“ gamintojų plėtros planams padarė nestabili tarptautinė aplinka, tame tarpe išliekantis neapibrėžtumas dėl „Brexit“ bei prekybos karai“,– sako A. Izgorodinas.

Anot jo, neapibrėžtumas atbaido gamintojus nuo naujų investicijų į gamybos pajėgumų didinimo – tačiau tuo pat metu tai dirbtinai riboja Lietuvos pramonės plėtrą ir neleidžia įmonėms pilnai išnaudoti didėjančių eksporto užsakymų.

V. Ivanovo teigimu, verslininkus investuoti į plėtrą gali atbaidyti ir netylančios kalbos apie krizę.

„Pastaruosius tris-keturis mėnesius, ar pusę metų, suintensyvėjusios kalbos apie besiartinančią krizę, manau, koreguoja įmonių elgseną, kas liečia investicijas“,– svarstė V. Ivanovas.

„Kai visi pradeda kalbėti, kad tuoj bus krizė, natūralu, galbūt kažkuri įmonė gali atidėti savo investicijas į gamybos plėtrą arba modernizavimą“,– pridūrė jis.

Pasak V. Ivanovo, dėl aukštos palyginamosios bazės metų pabaigoje gamybos rodikliai dar gali sumažėti, tačiau apskritai metinis rezultatas bus geras. Pasak jo, kitąmet taip pat tikimasi augimo, tačiau ne tokio spartaus, kaip šiemet.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Zarasuose planuojamas viešbutis su SPA (5)

Lietuvos šiaurės rytuose esančiuose Zarasuose planuojama statyti poilsio kompleksą su...

Prancūzijos finansų ministras: „geltonųjų liemenių“ protestai – katastrofa ekonomikai (12)

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį...

Įspėja neatidėti šventinių siuntinių paskutinei akimirkai (1)

Lietuvos paštas teigia, kad šiuo metu siuntų bei laiškų siunčiama dvigubai daugiau nei...

Sirgti dirbantiems kartais nevalia: dėl poros ligos dienų gali netekti metų stažo (243)

Net sirgdami lietuviai kartais keliauja į darbą. Vienos priežasčių – alga ir kaupiamas darbo...

„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse (5)

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse , šeštadienį...

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (6)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (555)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (40)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (24)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (515)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (77)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Vilniaus priemiestyje, magistralėje, žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis (30)

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (787)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (60)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...