Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta pirmadienį pabrėžė, kad mokesčių sistema turi būti stabili.
„Prezidento nuomone, neturėtų įsigalioti naujų mokesčių, ir reikėtų aiškiai mokesčių administravimo įstatymuose įtvirtinti nemažesnę nei 6 mėn. taisyklę – mokesčiai turėtų būti patvirtinti ir įsigaliotų ne greičiau nei po 6 mėn.“, – sakė jis.
Anot jo, šalyje šiuo metu stokojama mokesčių teisingumo. Vienas iš pavyzdžių – skirtingas pajamų apmokestinimas, priklausomai nuo to, kokia forma gaunamos pajamos.
„Toks apmokestinimas kartais skiriasi kartais pagal apmokestinamąsias pajamų grupes. Diskutavome, kad tai turėtų būti spręstina. Priėjome vieningos išvados, kad prasminga įkurti mokesčių ekspertų grupę, kuri nuosekliai dirbtų ties šiuo klausimu ir per ateinančius 6 mėn. suderintų ir pasiūlytų sprendimus Seimui“, – komentavo jis.
Paklaustas, ar ketinama peržiūrėti PVM tarifą, jis pažymėjo, kad mokesčiai yra būtina, bet ne vienintelė sąlyga, kad šalies ekonomika vystytųsi tvariai.
„Be abejo, ydų mokesčių sistemoje turime daug. Tam tikri pasvarstymai apie aplinkosauginius ar sveikos mitybos pokyčius, kuriuos taip pat kitose šalyse bandoma skatinti mokestinėmis priemonėmis taip pat buvo paminėti diskusijoje“, – sakė S. Krėpšta.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas po diskusijos atkreipė dėmesį, kad ji nėra preliudija į naujus mokesčius.
„Mokesčių sistemoje turime elgtis kaip krištolo parduotuvėje – nedaryti skubių judesių. (...) Yra gerai diskutuoti apie mokesčių sistemą prieš priimant sprendimus, kad nebūtų didelių staigmenų. Jeigu Prezidentas matys poreikį Biudžetų ir finansų komitetui prisidėti prie šios diskusijos apie naujus mokesčius ar jų pakeitimus, tai stengsimės užtikrinti“, – sakė M. Majauskas.
Anot jo, tam tikras mokestines lengvatas reikės peržiūrėti, bet tai nėra artimiausių kelių savaičių užduotis priimti sprendimus, kurie įsigaliotų jau nuo sausio 1 dienos.
„Šiandien turime užtikrinti, kad mokesčių sistema yra stabili ir jokių staigių pakeitimų čia nebus. Kalbant apie 4 metus, valdančioji koalicija ne kartą kalbėjo apie „gyvulių ūkį“ ir poreikį peržiūrėti tam tikras mokestines lengvatas. Didesnį aiškumą mes matysime, kai bus suformuota nauja Vyriausybė, ministrė pirmininkė, finansų ministrė, ir matysime aiškias gaires, kaip dirbsime toliau“, –sakė jis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė džiaugiasi prezidento siūlymais, kad kitais metais atlyginimai turėtų augti sparčiau.
„Visi sutarėme, kad ekonomika auga, o atlyginimų augimas atsilieka. Noriu pasidžiaugti, kad prezidentas savo pasiūlymais išreiškė mintį, kad atlyginimai kitais metais turėtų didėti sparčiau. Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbo užmokestis didėja ir akivaizdu, kad jis didės kitais metais ir tai sudaro stiprias prielaidas didinti darbo užmokesčius. Čia noriu paminėti minimalią algą, kuri nuo kitų metų turėtų didėti. Konfederacija siūlė 663 eurus, matome visas prielaidas tą pasiekti 2021 metais”, – teigia ji.
I. Ruginienė pažymėjo, kad su darbo santykiais susijusios pajamos šiuo metu yra apmokestinamos itin dideliais tarifais, todėl būtina į tai atsižvelgti ir pradėti diskutuoti apie mokesčių tolydumą.
„Iš tiesų mokesčių skirtumai yra dideli, ir matome, kad šiandien su darbo santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos labai dideliais tarifais. Tačiau nuo jų atsilieka kitos pajamos. Kiekvienai atėjusiai naujai Vyriausybei kartojame, kad turime atsižvelgti į tai ir pagaliau kalbėti apie mokesčių tolygumą“, – sako ji.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis užsiminė, kad EBPO įvardija tris sritis, kur galima ieškoti galimybių padidinti mokesčius, jeigu yra toks poreikis: turto mokesčiai, taršos mokesčiai ir nuodėmių mokesčiai.
„Tai (diskusija – Delfi) man buvo proga priminti mokestį, kurį siūliau prieš dvejus metus, – cukraus mokestį. Tai yra ne tik mokestis, kuris potencialiai gali papildyti biudžeto lėšas 100 mln. Eur, apmokestinus 1 kg cukraus 1 euro akcizu, bet jis leidžia keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę, t. y. skatina juos vartoti mažiau cukraus, saldiklių turinčių produktų“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Anot jo, tai nebūtų labai didelė našta perkantiems pirmo būtinumo prekes: „Skaičiavau, kad 400 g duonos kepalėlis dėl to pabrangtų 2 centais, tai nėra, kas paveiktų neturtingiausius, mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Bet ir tuos, kurie neturi daug pajamų, paskatintų rinktis sveikesnius produktus. Tai yra suma, kuri leistų PVM lengvatiniu tarifu apmokestinti visus vaisius, daržoves, kruopas, riešutus.“
Kalbėdamas apie galimas mokesčių lengvatų spragas, ekonomistas teigė, jog didžiausias dėmesys diskusijoje buvo skirtas piktnaudžiavimu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
„Daugiausia buvo kalbama apie GPM lengvatas, kai samdomų darbuotojų mokamas tarifas gali siekti 40 proc. įvertinus visus mokesčius. Bet yra pagal tam tikras veiklos formas veikiantys asmenys, kurie moka 5 ar 10 proc. GPM, net jei jų pajamos yra dešimtimis ar šimtais kartų didesnės negu vidutinis darbo užmokestis. Tai akivaizdu, kad tai yra horizontalaus teisingumo nebuvimas“, – tikino jis.
