Pasak jų, šalyje yra apie 60 socialinių verslų, bet skaičiai galimai kelis kartus didesni. Vis dėlto, kitos valstybės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, yra pasiekusios didesnį proveržį.
Eksportą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė teigia, kad visuomenėje dar kiek trūksta žinių, kas yra socialinis verslas ir kuo jis skiriasi nuo kitų verslo rūšių.
„Lietuvoje dar trūksta supratimo, kas yra socialinis verslas ir painiojama su socialine įmone ir socialine atsakomybe. (...) Socialinis verslas skiriasi tuo, kad pati verslo misija yra siekti socialinės inovacijos, spręsti socialines problemas. Tačiau tos įmonės nėra specialios paskirties“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Kleponė.
Pasak jos, nors Lietuvoje pastebima socialinio verslo plėtra, vis dėlto dar trūksta valstybės ir visuomenės įsitraukimo.
„Lietuvoje dabar yra per 60 socialinių verslų, augimas su pernai padidėjo apie du kartus. Daugiausia maitinimo, kūrybinių industrijų, įvairių paslaugų (...) Ekosistema yra, „mašina“ važiuoja pirmu bėgiu, tam, kad važiuotų ne pirmu, reikalinga: reglamentavimas, apibrėžimas formos, kriterijų socialinio verslo, paramos paketo sukūrimas, moralinis palaikymas, skatinimas, viešinimas, pirkimas iš socialinio verslo“, – sakė D. Kleponė.
Konferencijoje įvardyti keli socialinio verslo pavyzdžiai: taksi, veikiantis kaip įprastas taksi, bet teikiantis paslaugą neįgaliesiems, taip pat padedantis ateiti iki automobilio. Kitas pavyzdys – uogienės gamyba iš perteklinio derliaus ir pagalba šeimoms, kurios įprastai sunkiai įperka uogienę. Su kūryba susijęs socialinio verslo atvejis – papuošalai, pagaminti iš senų skarų, taip prikeliant antram gyvenimui panaudotus tekstilės gaminius.
Organizacijos „Reach for Change“ Lietuvoje vadovė, viešosios įstaigos „Geri norai LT“ partnerė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer teigia, kad socialiniam verslui ypač svarbus pradinis finansavimas.
„Pradinėje stadijoje reikia finansavimo (...) Svarbios investicijos pradiniam produkto sukūrimui. Lietuvoje, jeigu nori gauti verslui paramą, turi būti įsisteigęs kaip uždaroji akcinė bendrovė. Jeigu nori paramos socialinėms problemoms spręsti, turi būti viešoji įstaiga. O Jungtinėje Karalystėje yra atskiras statusas“, – kalbėjo J. Ribinskaitė-Glatzer.
Jos teigimu, socialinius verslus suskaičiuoti Lietuvoje palyginti sunku, nes „ne visi mato vertę taip prisistatyti“. Pasak jos, panaši problema yra ir startuolių statistikos atveju.
Nevyriausybinės organizacijos „Avilys“ direktorius Arūnas Survila teigė, kad socialinis verslas gali teikti kartais modernesnes ir pigesnes viešąsias paslaugas, nors ir neapsiriboja jomis. Pasak jo, aplinka vystyti socialinį verslą Lietuvoje palyginti nebloga.
„Viešosios paslaugos kai kurios morališkai pasenusios, o dabar, jeigu valstybė pasikviestų žmones kai kuriuos dalykus spręsti, jie galėtų tai kūrybiškai padaryti, gal ir pigiau daryti. (...) Vertinant penkerius metus, yra teigiama pažanga. Socialinį verslą daryti aplinka labai palanki, tiek teisinė, tiek galbūt dalinai ir finansinė“, – sakė A. Survila.
Britų tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas teigia, kad Jungtinė Karalystė pastebimai pažengusi socialinio verslo plėtros srityje.
„Yra patirtis ir įstatymų leidybos srityje, tai raginimas perkančiosioms valstybės įstaigoms atsižvelgti į socialinę vertę darant viešųjų pirkimų konkursus“, – sakė A. Vasiliauskas.
Pasak jo, vienas iš socialinio verslo brandumo požymių, yra didelė kai kurių įmonių apyvarta, palyginti su įprasto verslo bendrovėmis.
Savo ruožtu D. Kleponė pridūrė, kad socialinio verslo įmonės Jungtinėje Karalystėje kartais net pralenkia pagal apyvartą tradicines įmones, taip pat lenkia jas inovacijomis, darbuotojų pasitenkinimu, kitais parametrais.
„Verslios Lietuvos“ vadovė teigė, kad Ūkio ministerija yra parengusi teisės aktų projektą, kur apibrėžiamas socialinio verslo statusas. Numatomi pokyčiai ir šio verslo finansavimo srityje.