aA
Lietuva yra viena iš valstybių, kurios priešinasi ambicingiems Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo tikslams ir gali trukdyti juos pasiekti, teigia Europos aplinkosaugos biuras (EEB).
© DELFI / Kiril Čachovskij

Daugiau nei 150 nevyriausybinių organizacijų 30-yje ES valstybių vienijanti institucija pranešė atlikusi apklausą, siekiant išsiaiškinti ES narių valdžios atstovų požiūrį į atliekų tvarkymo politikos pokyčius, dėl kurių artimiausiomis savaitėmis bus deramasi Briuselyje, praneša portalas EURACTIV.com.

„Kiekvieną dieną girdime apie vyriausybių pasiryžimą mažinti susidarančias atliekas ir taip gauti naudos iš žiedinės ekonomikos. Deja, tai, kas vyksta derybose, už uždarų durų, neretai yra visiškai priešinga istorija“, - tvirtina už atliekų politiką atsakingas EEB pareigūnas Piotras Barčakas.

Paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad ambicingiems ES teisės aktų, susijusių su atliekomis, pakeitimams priešinasi kelios šalys. Lietuva - viena iš jų.

Apklausti Lietuvos valdžios atstovai nepritaria tam, kad iki 2030-ųjų būtų perdirbama 65 proc. ir daugiau komunalinių atliekų. Taip pat nepritariama tam, kad 10 proc. pakuočių būtų panaudojamos pakartotinai. Nesutinkama ir su keliamais prevencijos ir biologinių atliekų surinkimo tikslais.

Lietuvos valdžios atstovai pritaria tik siūlymams, kad gamintojams ES mastu būtų taikomi bent minimalūs reikalavimai dėl produktų perdirbimo galimybių ir jų ilgaamžiškumo.

Be Lietuvos, prie kategoriškai nesutinkančių su dauguma siūlomų ambicingų atliekų tvarkymo tikslų įvardijamos Danija, Latvija, Suomija ir Vengrija. Nurodomos ir lyderiaujančios šalys, kurios palaiko siūlomas reformas - Belgiją, Nyderlandus, Prancūziją. Daugeliui siūlymų taip pat pritaria Graikija, Ispanija ir Rumunija.

Pasak P. Barčako, Europos Šiaurės regiono valstybių priešinimasis atliekų politikos pokyčiams yra tiesiogiai susijęs su deginimo jėgainėmis.

„Daugelis Šiaurės valstybių priešinasi aukštesniems perdirbimo ir atliekų prevencijos tikslams, kadangi jie lems netinkamų perdirbti atliekų mažėjimą. Būtent šios atliekos valstybėms yra reikalingos, kad išlaikytų jų brangiai pasistatytas atliekų deginimo jėgaines“, - portalui EURACTIV.com patikslino P. Barčakas.

Europos Komisija jau yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.

Abejones dėl jėgainės Kaune yra išsakę ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bei Energetikos komisija. Parlamentarai kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų iš naujo įvertinta Kauno projekto būtinybė. Šiai jėgainei, kaip manoma, gali pritrūkti tinkamų deginti atliekų, be to, abejojama jos ekonomine nauda.

Europos Parlamentas šių metų kovą pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir nusprendė, kad iki 2030 metų bendrijos šalyse turi būti perdirbama 70 proc., o į sąvartynus gabenama vos 5 proc. komunalinių atliekų. Tarp kitų patvirtintų siūlymų - efektyvesnis atliekų rūšiavimas, pakartotinio pakuočių panaudojimo tikslai, gamintojų atsakomybės ES mastu taisyklės bei kiti uždaviniai, skirti iki 2030-ųjų sumažinti atliekų susidarymą.

Skaičiuojama, kad perėjusi prie žiedinės ekonomikos ir siūlomų ambicingų atliekų tvarkymo tikslų Europa iki 2030 metų galėtų sutaupyti apie 2 trilijonus eurų ir sukurti maždaug 3 milijonus darbo vietų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kauno „Kitron“ pernai uždirbo 19 proc. daugiau pelno (1)

Norvegijos kapitalo Kauno elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „ Kitron “...

Mažoms ir vidutinėms įmonėms – papildomos galimybės pritraukti kapitalo

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Vertybinių popierių įstatymo ir su juo susijusių įstatymų...

Vyriausybė: viešasis sektorius turėtų naudotis vienoda buhalterine sistema (3)

Viešojo sektoriaus įstaigas ketinama įpareigoti buhalterinei apskaitai naudoti centralizuotai...

FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką (2)

Kovojant su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai...

Nuteisti 9 iš finansinės piramidės „MMM“ pelnęsi veikėjai: skirtos baudos, turės atlyginti žalą (1)

Investuoti pinigus į finansinę sistemą „MMM“ žmones vilioję ir didžiules palūkanas...

Top naujienos

Užkalnis. Nebesvarbu, kas bus prezidentas (18)

Jau daugiau nei savaitę Lietuva gyvena nuostabiai kaip niekada. Gal kažką gerai darė išeinanti...

Nausėdos susitikimo su Pačėsu paslaptis: pokalbio versijos skiriasi (95)

Ne tik Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus tarpininkavimo ir paramos prašė...

Audronė Dautartienė – netipinė šeimos gydytoja: taiko specifinius gydymo būdus ir sutaiko šeimas

„Daktarė iš didžiosios raidės. Daktarė, kuri išmano savo darbą. Daktarė, pas kurią norisi...

Dešros nori brangti, bet negali įvardino, kada bus kainų šuolis (69)

Lietuvos mėsos perdirbėjai šoke – kiaulienos kainoms sparčiai kopiant į viršų prekybos...

Beprecedentis įvykis: „Marijos radijuje“ Vytauto Landsbergio interviu buvo cenzūruotas ir užblokuotas (606)

Profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, jo interviu „Marijos radijui“ buvo cenzūruotas ir...

Gyvai / LKL pusfinalis Klaipėdoje: „Neptūnas“ – „Rytas“ (18)

Trečiadienį 18.50 į pirmąjį „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos mūšį Klaipėdoje kyla vietos...

Amerikiečių analitikai įvertino Kremliaus ginkluotę gegužės 9-osios parade (87)

Nepaisant to, jog technika smarkiai pasenusi, o ir gamybos bazė kaip reikiant šlubuoja, Rusijos...

Visoje Europoje daugybę metų ieškotas žmogžudyste įtariamas lietuvis pagaliau sučiuptas (38)

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas trečiadienio pavakarę pranešė, kad...

Jei norite gauti darbą, niekada nesakykite šių dalykų (12)

Dauguma žmonių žino, kaip svarbu prieš darbo pokalbį pasiruošti tai, ką reikia kalbėti,...