aA
Filosofas Arvydas Juozaitis prezidento rinkiminėje programoje siūlo Lietuvai įsivesti antrąją valiutą – litą, kuris cirkuliuotų Lietuvos regionuose bei šitaip prisidėtų prie jų atgaivinimo. Neatmetama ir grįžimo prie nacionalinės valiutos galimybė. Ekonomistai teigia, kad tokia idėja neturi teisinio pagrindo, o grįžimas prie lito būtų įmanomas tik ES griūties sąskaita bei kainuotų šimtus milijonų eurų.
Arvydas Juozaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prezidento posto siekiantis filosofas A. Juozaitais Lietuvai siūlo idėją, kuri, jo manymu, padėtų išvengti krizių, atgaivintų šalies ekonomiką bei sukurtų pagrindą žaliajai ekonomikai.

„Tokiam vietinės ekonomikos gaivinimui ir bridimui iš skurdo rizikos duobės, siūlome panaudoti per savivaldą diegiamas vietinių pinigų sistemas. Į tokias vietinių mainų asociacijas pakliūtų tik smulkus ir vidutinis verslas, savanoriai asmenys“, – rašoma rinkiminėje programoje.

A. Juozaitis siūlo steigti instituciją – Tautos iždą, kuri turėtų išimtines pinigų emisijos teises. Leidžiami pinigai vadintųsi vietiniais litais (Raseinių litai, Skuodo litai) bei būtų keičiami santykiu 1:1 į eurus.

„Tokios idėjos tikslas yra išsilaisvinti iš prekybos tinklų dominavimo, tam tikros vergystės, į kurią Lietuva yra panardinta, pagyvinant vietinį smulkų ir vidutinį verslą. Taip pat, įvesti komunalinių atsiskaitymų ir paslaugų sistemą be švediškų bankų. Didieji monopolistai Lietuvą yra įvedę į aklavietę. Tai bus daug radikaliau ir aiškiau už vaučerius“, – sakė A. Juozaitis.

Anot filosofo, gyventojai, kurie vartos litus, galės už paslaugas mokėti iki trečdalio mažiau.

Pasiteiravus, ar bus galima su tokia valiuta atsiskaityti konkrečiuose tinkliniuose prekybos centruose, A. Juozaitis teigė, kad jei su jais bus sudaryta atskira sutartis, tuomet taip.

Idėjos įgyvendinimas prieštarautų ES ir Lietuvos sutarčiai?

Politikė bei ekonomistė Aušra Maldeikienė tokią idėją pavadino absurdiška.

„Visiškai absurdiška idėja. Ji neturi nei teorinio, nei praktinio pamato. Aš suprantu ką jie su tais pinigais darytų, bet man įdomu iš kur tokie pinigai atsirastų. Kitas aspektas, tokia idėja prieštarauja Lietuvos ir ES sutarčiai. Reikėtų pakeisti pusę Lietuvos įstatymų“, – idėją kritikavo A. Maldeikienė.

Jai antrino ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad išimtinės pinigų emisijos teisės Lietuva turėti negali, nes tai prieštarautų narystės Euro zonoje taisyklėms bei priminė Estijos atvejį.

„Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi išsakė pastabas Estijai, kuri norėjo įsivesti nacionalinę kriptovaliutą „estcoin“. ECB vadovas pasakė labai aiškiai, kad nei viena Euro zonos narė negali turėti savo valiutos, joje yra viena valiuta – euras“, – sakė ekonomistas.

Vis dėlto, pagrindinė problema yra ne teisinis klausimas, o ką padėtų pasiekti tokių institucijų kūrimas, mano ekonomistas.

„Spausdinant pinigus, nei viena valstybė nepraturtėjo ir gerovės nesukūrė. Pinigus reikia uždirbti, o ne spausdinti. Pinigų spausdinimas gali būti efektyvus tik tuo metu, kai valdžios institucijos yra labai aiškiai suvaržytos ir neturi teisės neribotai didinti pinigų pasiūlos. Yra daug pavyzdžiu ir Veimero respublika, ir Venesuela. Pinigų spausdinimas tik dar labiau destabilizuoja ekonomiką ir nustumia ją į skurdą“, – sakė ekonomistas.

„Luminor“ banko analitikė Indrė Genytė–Pikčienė pastebėjo, kad kiekvienas pinigų politikos instrumentas turi būti paremtas pasitikėjimu ir nėra aišku, kokiu pasitikėjimu būtų paremta A. Juozaičio siūloma valiuta. Ji taip pat minėjo, kad tai sukeltų didžiulį nepasitikėjimą vertinant Lietuvą iš išorės.

Tuo metu idėjos autorius A. Juozaitis teigė, kad tai bus ne tikra, o tik pagalbinė valiuta, todėl ji yra leidžiama ir netgi skatinama Europos Sąjungos (ES).

„Šita valiuta Europoje egzistuoja šimtais pavyzdžių. Viena iš jų – Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Bristolio“ svaras (Bristol Pound)“, – sakė A. Juozaitis.

Jis pažymėjo, kad valiuta galės funkcionuoti 2–3 metus ir tada sumažėjus jos vertei, valiuta bus išimta iš apyvartos, o valstybė bus įpareigota litus santykiu 1:1 iškeisti į eurus.

A. Maldeikienė: grįžimas prie lito tik ES byrėjimo sąskaita

Rinkiminėje A. Jozaičio programoje rašoma, kad vietinių litų sistemos plėtra nepaneigia galimybės, kad šalia euro bus grįžta ir prie nacionalinės valiutos.

Panašias idėjas praėjusių metų rudenį kėlė ir Europarlamentaras Rolandas Paksas.

A. Maldeikienė patikino, kad nacionalinės valiutos susigrąžinimas būtų įmanomas tik tuomet, jei Lietuva nebepriklausytų ES.

„Jeigu ir toliau bus taip azartiškai naikinamas Lietuvos valstybiškumas, tai visko gali būti. (...). Mūsų politikai mano, kad pasaulis yra stabilus ir nesikeičia. Tai gali būti ir toks variantas, kad mums tiesiog nieko neliks kaip išmestiems iš ES atsikūrinėti litus. Bet tikiuosi, kad artimiausiu metu taip neatsitiks“, – įžvalgomis dalinosi Seimo narė.

N. Mačiulis pabrėžė, kad Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, todėl grįžti prie svyruojančios nacionalinės valiuos ir išlaikyti nepriklausomą monetarinę politiką yra labai sudėtinga ir rizikinga

„Mes būtume pažeidžiami spekuliatyvinių veiksnių ir dėl to Lietuva net du dešimtmečius iki euro įvedimo turėjo valiutų valdybos modelį. Litas buvo fiksuotas, tam kad būtų išvengta spekuliacijų ir nacionalinės valiutos nuvertėjimu“, – sakė jis.

„Luminor“ banko analitikė I. Pikčienė pastebėjo, kad krizės laikotarpiu Lietuva skolinosi palūkanomis, kurios siekė daugiau nei 10 proc.

„Tai puikiai iliustruoja kaip rinkos vertina su valiuta siejamas rizikas. Mažos atviros ekonomikos valiuta yra daug rizikingesnė, negu didelės ir daug stabilesnį stuburą turinčios“, – sakė ji bei pridūrė, kad euras yra viena iš patikimiausių valiutų pasaulyje.

Nacionalinė valiutos kaina: šimtai milijonų eurų

Ekonomistas N. Mačiulis pabrėžė, kad niekas neatkreipia dėmesio į tai, kad įsivedus eurą, skolinimasis Lietuvai sumažėjo kelis kartus.

„Dar prieš 5 metus, dešimties metų laikotarpiui Lietuva skolinosi už 4 proc. 2010 metais skolinosi beveik už 10 proc. metinių palūkanų. Dabar skolinasi už 1 proc. metinių palūkanų tokiam laikotarpiui. Kiekvienais metais biudžete sutaupomas ne vienas šimtas milijonų eurų“, – sakė jis.

„Nacionalinės valiutos susigrąžinimas jokių problemų neišspręstų, o sukurtų tik dar didesnę infliaciją, valiutos nuvertėjimą, padidintų skolinimosi kainą, sumažintų investicijų pritraukimą. Vieni minusai ir jokios naudos“, – mintis dėstė N. Mačiulis

Ekonomisto pasiteiravus, kodėl ES yra valstybių, kurios sėkmingai naudoja savo nacionalinę valiutą, N. Mačiulis teigė, kad jos turi kitokias institucijas bei yra mažiau priklausomos nuo išorės veiksnių.

„Pavyzdžiui Švedija. Ji yra gerokai didesnė ekonomika, stabilesnė ir labiau išsivysčiusi valstybė. Taip pat, daug mažiau priklausoma nuo užsienio investicijų. Tokia šalis gali sau leisti turėti laisvai svyruojamą kursą, kurį naudoja kaip amortizacijos mechanizmą“, – sakė jis .

„Lietuvos eksportas sudaro 85 proc. BVP. Mūsų priklausomybė nuo užsienio rinkų ir finansų rinkų yra labai didžiulė, todėl Lietuvai daug saugiau priklausyti pinigų sąjungai, o ne eksperimentuoti su savo nacionaline valiuta“, – teigė N. Mačiulis.

Tuo metu I. Pikčienė pastebėjo, kad „Lietuva, būdama jauna ir iš paauglystės amžiaus neišaugusi šalis, dar neturi savo centrinės bankininkystės ilgų tradicijų. Mes niekada neturėjome laisvai svyruojančio kurso, todėl neturime sukaupę patirties“.

„Norint turėti savo valiutą, turi turėti ne dešimtmečius, o šimtmečius skaičiuojančias institucijas. Turi būti labai atsakingi valdžios atstovai. Lietuva negali tuo pasigirti“, – jai pritarė N. Mačiulis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.4615
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (173)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Pirko kompiuterius ir nusvilo: taip įmonė gali ir bankrutuoti (111)

Verslininkas Laimonas – apstulbęs. Prieš kurį laiką iš vienos įmonės nusipirkęs tris naujus...

Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas (6)

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. eurų baudos,...

Dokumentai atskleidžia – „Rosneft“ padeda Venesuelai apeiti JAV sankcijas (17)

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro nukreipia naftos pardavimus į Rusiją ir per valstybinę...

„Lietuvos energija“ NT aukcione pardavė pastatų kompleksą už 4,2 mln. eurų

Energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „NT Valdos“...

Top naujienos

Prezidento rinkimai. Tie metai pakeitė Lietuvą (21)

Dalia Grybauskaitė į Lietuvos politikos olimpą prieš dešimtmetį įsiveržė tarsi šviežio...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (173)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Orai: užklups staigūs ir nemalonūs pokyčiai (10)

Šeštadienio nakties orai išliks ramūs, mažai debesuoti ir sausi. Nedideles orų permainas...

Prieš „Panathinaikos“ dominavęs „Real“ – jau per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (2)

Eurolygos atkrintamosiose antrą pergalę iškovojo čempionų titulą ginanti Madrido „Real“...

Tragiškas įvykis Panevėžyje: žuvo motociklo vairuotojas papildyta (244)

Policijos departamentas informavo, kad penktadienio vakarą Panevėžyje įvyko nelaimė....

Mirtinai užšalo, bet išgyveno: slidininkės išgyvenimo istoriją sunku paaiškinti net medikams (55)

Kai Anna Bagenholm slidinėdama nusirito nuo kalno tiesiai į ledinį vandenį, jos kūno temperatūra...

Arši Zelenskio ir Porošenkos akistata: po rankos paspaudimo tučtuojau perėjo į puolimą žiūrovai elgėsi lyg koncerte; atnaujinta 21.55  (559)

Penktadienį nacionaliniame sporto komplekse „Olimpijskij“ Kijeve vyko aršūs kandidatų į...

Kurtinaičio žodžiai pradeda pildytis: „Žalgiriui“ neįmanomų dalykų tiesiog nebūna? laida „Krepšinio zona“ (73)

17 procentų – taip buvo vertinti Kauno „Žalgirio“ šansai ketvirtadienį nukauti Stambulo...

„Barcelona“ žengė „Žalgirio“ ir baskų keliu: į Kataloniją grįš su pergale rankose (4)

Eurolygos atkrintamosiose „Barcelonai“ pavyko tai, ką ketvirtadienį vakare atliko Kauno...