Verslosavaite.lt kalbinti finansų ekspertai ir ekonomistai mano, kad spartesnis euro įvedimas būtų geresnis sprendimas nei lito devalvavimas, siekiant išspręsti Lietuvos ekonomines problemas.
© Corbis
„Šiuo metu bene vienintelis nacionalinės valiutos turėjimo privalumas – jos kurso pakeitimo galimybė. Devalvacija dirbtinai, tačiau tik laikinai, išsprendžia kai kurias problemas – padidina šalies produkcijos ir paslaugų konkurencingumą ir leidžia ekonomikai greičiau augti padidėjusio grynojo eksporto sąskaita“, – Verslosavaite.lt teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų dekanas, finansų ekspertas dr. Nerijus Mačiulis.

„DnB Nord“ ekonominių tyrimų vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka taip pat laikosi šios nuomonės. Anot jos, nacionalinės valiutos vertės mažėjimas pagerina šalies eksportuotojų pozicijas – t.y. vietinės prekės tampa sąlyginai pigesnės euro zonos gamintojų atžvilgiu, didėja įmonių konkurencingumas.

Šalies ūkiui – katastrofiškos pasekmės

Tačiau nacionalinės valiutos nuvertėjimo pasekmės turi ir daug neigiamų aspektų – išauga užsienio skola, didėja šalies gyventojų pasiskolinusių užsienio valiuta nemokumo tikimybė.

„Be to, devalvavus nacionalinę valiutą, pabrangsta importas, todėl šalyje padidėja infliacija, dėl kurios pasekmių išauga realus valiutos kursas ir taip prarandamas dirbtinai padidintas konkurencingumas“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Pasak J. Rojakos, net ir ženklesnis valiutos vertės kritimas, stebimas kai kuriose Centrinės ir Rytų Europos (CRE ) šalyse, itin teigiamo postūmio neduoda, kadangi kompensuojamas augančia paskolų našta bei rizika.

„Manau, niekas neabejoja, kad devalvavimas turėtų katastrofiškas pasekmes ūkiui, jo stabilumui, užtrauktų sunkiai pakeliamą finansinę naštą užsienio valiuta pasiskolinusioms įmonėms, namų ūkiams ir pačiai valstybei, nuskurdintų žmones“, – Verslosavaite.lt teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas.

Ekspertų nuomone, situaciją galėtų pagerinti CRE šalių narystė euro zonoje.

Euro įvedimas užtikrintų stabilumą

Pasak analitikės J. Rojakos, ES naujokėms, kurių nacionalinės valiutos kursas yra pririštas prie euro, prisijungimas prie vieningos monetarinės zonos ne tik išsklaidytų abejones dėl finansinio stabilumo, palengvintų skolinimosi naštą, bet ir suteiktų naują impulsą ekonominiam augimui.

„Euro įsivedimas visiškai panaikintų užsienio valiutos riziką, spekuliacinių atakų tikimybę, sumažintų palūkanų normas, pritrauktų daugiau užsienio investicijų, stabilizuotų kainas“, – komentavo ekspertas dr. N. Mačiulis.

„Euro įsivedimas arba rami, švelni ir nestabdoma ekonomikos spontaninė „eurizacija“ yra vienas iš būdų nuraminti žmones, užkirsti spekuliacijas ir interesų grupių spaudimą dėl lito devalvavimo“, – sakė LLRI ekspertas V. Žukauskas.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius taip pat norėtų, kad būtų paspartintas Lietuvos ir kitų regiono valstybių priėmimas į euro zoną. Apie būtinybę leisti Baltijos šalims ir Bulgarijai artimiausiu metu įsivesti eurą prabilo ir įtakingas Britanijos savaitraštis „The Economist“.

ES senbuvėms – taip pat naudinga

Anot analitikės J. Rojakos, ES naujokių ir senbuvių ekonomikos yra stipriai susipynusios finansiniais pančiais – pagrindiniai investuotojai į Baltijos šalių finansų sektorių yra Skandinavijos valstybės.

Austrijos investicijos į Centrinės ir Rytų Europos šalis siekia apie 80 proc. šalies BVP. Nemažai finansinių aktyvų šiame regione turi Italija, Prancūzija, Belgija ir Vokietija. Menkėjant CRE šalių ekonominei bazei, smuks ir ES.

„Taigi, tirštėjantys debesys ES naujokų padangėje blogesnius orus žada ir ES senbuvėms. Todėl, manau, kad spartesnis euro įvedimas Centrinės ir Rytų Europos šalyse yra vienas iš veiksmingų instrumentų, galinčių sumažinti įtampą finansų rinkoje ir pagyvinti visos ES ekonomiką“, – mano „DnB Nord“ vyresnioji analitikė J. Rojaka.

Euro pavojai

Lietuvoje veikiantiems bankams euro įvedimas būtų naudingas, nes paskolos eurais yra mažiau rizikingos, todėl ir palūkanos už jas mažesnės. Tikėtina, kad įvedus eurą bankai galėtų išduoti daugiau paskolų, o tai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo. Be to, euro zonoje, pinigų srautai galėtų cirkuliuoti lengviau.

Tačiau euro įvedimas turėtų gali turėti ir minusų. Kaip rodo Vakarų Europos patirtis, kainos dėl įvairių „suapvalinimų“ gali išaugti iš karto po euro įvedimo. Dėl didesnės šios valiutos vertės, net ir nedidelės kainų korekcijos vartotojams gali turėti reikšmingą svorį.

Įvedimą stabdo neatitinkantys rodikliai

Europos Sąjungos senbuvės nesutinka, kad euras būtų įvestas Centrinės ir Rytų Eropos šalims, tarp jų ir Lietuvai. Jų priešiškumą kyla ne tik dėl dabartinės pasaulinės ekonominės krizės, bet ir euro zonos narystės kriterijų neatitinkantys šalių rodikliai.

„Naujų ES narių pasiruošimą tapti Ekonominės ir Pinigų Sąjungos narėmis ir įsivesti eurą nusako konvergencijos kriterijai, pateikti Mastrichto sutartyje, todėl sunku tikėtis didelio lankstumo iš ES senbuvių, peržiūrint šiuos kriterijus. Šiuo metu nė viena šalis pretendentė vieno arba kelių kriterijų netenkina ir, panašu, kad artimiausiu metu jų netenkins“, – pažymi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų dekanas, finansų ekspertas dr. Nerijus Mačiulis.

Prieš keletą dienų Eurogrupei pirmininkaujantis Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris patvirtino, kad skubaus Rytų Europos šalių priėmimo į euro zoną nebus.

„Priėmimo į euro zoną kriterijai negali keistis kiekvieną dieną“, – sakė jis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

JAV sugriežtino oro transporto krovinių iš Artimųjų Rytų oro uostų kontrolę

Jungtinės Valstijos nurodė griežčiau tikrinti lėktuvais gabenamus krovinius iš penkių...

Lietuviai pateko į prestižinį „Forbes“ sąrašą (17)

Vieni iš kriptovaliutų ir finansinių paslaugų startuolio „Monetha“ įkūrėjai Laurynas...

Štai kodėl pasaulio ekonomikai šiemet seksis (11)

Valstybių ekonomikos atsigauna tolygiai bei greičiau, nei buvo tikėtasi. Be to, pasaulinei...

Paskelbta nauja Lietuvos pašto vadovė papildyta (19)

Valstybės valdomam Lietuvos paštui vadovaus Asta Sungailienė.

Pagaminta Šiaurės Korėjoje: paroda, kaip gali atrodyti netolima Rusijos ateitis (12)

„Pristatyti pasauliui uždariausią planetos valstybę“ – tokiu šūkiu savaitgalį Maskvoje...

Top naujienos

Vienuoliktokų tėvams – bauginanti žinia apie itin užkrečiamą ligą (44)

Pirmadienį Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokų tėvai informuoti dėl...

Nauja kryptis: būsto pirkėjai sau gali leisti vis daugiau – miegamieji rajonai praranda žavesį (62)

Gyventi senamiestyje svajoja daugelis – patogi lokacija, išskirtinė architektūra, išvystyta...

Vladimiras Laučius. Šiltos kėdės oligarchija, arba išgirskite pagaliau Bronislovą Burgį (76)

„Užtenka mokytoją tampyti į visas puses. Lenkitės jam žemai, sveikinkitės kiekvieną rytą ir...

Siaubo namai: 13 vaikų kalinę tėvai turėjo neįtikėtinų planų kalbėjo apie dar vieną vaiką (16)

Viena buvusi vieno iš 13 tėvų kalintų vaikų bendramokslė pasakojo, kaip jo išsekusiame ir...

Ką reikia žinoti apie Davoso forumą: 5 dalykai (1)

Antradienį prasideda Pasaulio ekonomikos forumas . Agentūra AFP pateikia pagrindinius faktus apie...

Pūkas: pateikiau VRK prašymą atšaukti mano atsistatydinimo pareiškimą (332)

"Pateikiau VRK prašymą atšaukti mano atsistatydinimo pareiškimą. Visame procese nuo kovo 8 dienos...

Susitarta dėl JAV vyriausybės atidarymo (4)

JAV senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris paskelbė, kad valdančiųjų lyderiai pirmadienį...

Architektai iš viso pasaulio sukūrė specialiai Lietuvai pritaikytus mažus namus gyvenimo pradžiai (32)

Apie1500 architektų komandų iš 88 pasaulio šalių priėmė lietuvių iššūkį ir sukūrė...

Tokios Monique dar nematėte: ant raudonojo kilimo pasirodė su perregima suknele (39)

Sekmadienio vakarą į pramogų pasaulio apdovanojimus „Žmonės 2018“ susirinko būriai...