Vyriausybė penktadienį svarstys patobulintą kitų metų biudžeto projektą. Atliktas korekcijas Ministrų Kabinetui pristatys finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Taip jau yra istoriškai ir tradiciškai, kad bent jau tos pagrindinės biudžeto eilutės, kurios priimamos pirmame biudžeto variante, jos „atsigula“ ir į paskutinįjį“, – Eltai kalbėjo komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jo teigimu, pastebimų korekcijų jau suformuotame kitų metų biudžete nebus, tad pirminiame variante suplanuotos išlaidos pernelyg nesikeis. Biudžetas, pasak A. Izgorodino, išliks skatinamojo pobūdžio – kadangi nesitraukia pandemija, o Lietuva sulauks Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, išlaidų valstybė nemažins.

Be to, kitais metais dar nebus taikomi Europos Komisijos (EK) Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai ES narėms neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ir 60 proc. valstybės skolos nuo BVP, tad fiskalinės drausmės sąlygos kitais metais dar bus laisvesnės.

„Išlaidų eilutė išliks daugmaž panaši, bent jau kalbant apie svarbiausias eilutes. Galbūt bus šiek tiek didesnė orientacija į išlaidų lygio išlaikymą ir ekonomikos skatinimą, nei į išlaidų karpymą, todėl, kad situacija finansų rinkose leidžia Lietuvai skolintis rinkose pigiai. Nuo pat kovido pradžios kažkokių pakeitimų finansų rinkose nebuvo ir manau, kad Vyriausybė tikrai nebus linkusi kažko stipriai keisti“, – sakė ekonomistas.

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritaria, kad pagrindiniai kitų metų šalies finansų parametrai jau sureguliuoti ir likus metams iki fiskalinių atlaisvinimų pabaigos dar auginti biudžeto deficitą didinant išlaidas Vyriausybė nesiryš.

„Matyt, kad bus laikomasi pirminio biudžeto varianto, nes vis tik ir taip jis yra deficitinis – suplanuotas 3 proc. nuo BVP deficitas. Nors ir koks buvo gausus parlamentarų pageidavimų koncertas padidinti dar labiau valdžios sektoriaus išlaidas (...) panašu, kad fiskalinės drausmės taisyklių įsijungimo perspektyva neleis nutolti nuo pirminio plano ir didinti išlaidas, bent jau taip turėtų būti“, – Eltai komentavo ekonomistė.

„Bendroji logika diktuotų, kad neturėtų būti jokių reikšmingų pakeitimų ir tiesiog turėtų tas biudžeto projektas keliauti finišo tiesiosios link toliau toks, koks jis buvo numatytas pirmame projekte“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Visgi A. Izgorodinas mano, kad tam tikrus „kosmetinius“ patikslinimus Ministrų Kabinetas bus atlikęs.

„Kažkokie kosmetiniai pakeitimai turi būti ir jie manau, kad bus, nes Vyriausybė turi parodyti, kad ji atsižvelgė į partnerių ir kolegų pastabas. Bet manau, kad tai bus tikrai labiau kosmetiniai pokyčiai“, – tikina ekspertas.

Jo nuomone, tokiu atveju gali būti atidedami kai kurie investiciniai projektai.

„Investicijų eilutės pakeitimai, galbūt kai kurių projektų įgyvendinimas bus truputėlį vėlesnis. Mano atrodo, kad daugiausia gali būti tokių pakeitimų. Yra valstybės investicijų planas, manau, kad ten pakeitimus daryti paprasčiausia, nes ten galima vienų projektų įgyvendinimą atitolinti ir taip techniškai pamažinti išlaidų“, – teigia A. Izgorodinas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, koreguojant biudžetus kartais atsižvelgiama į pavienių Seimo narių pasiūlymus, tačiau ateinančiais metais jau reikia galvoti apie 2023 metais vėl griežtinamas fiskalinės drausmės taisykles. Jų taikymą EK jas laikinai nutraukė dėl pandemijos.

„Yra vienmandatėse apygardose rinktų parlamentarų įvairūs komentarai, į kuriuos kartais atsižvelgiama. Bet iš principo reikia atsižvelgti į bendrus apribojimus, nes vis tik dar veikia šiemet ir kitąmet fiskalinės drausmės taisyklių išimtys, bet ilgainiui jos bus vėl išjungtos ir turės Lietuva toliau tvariai valdyti savo finansus“, – pažymi ekspertė.

Pirminiame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP, pajamos turėtų siekti 13,86 mlrd. eurų, išlaidos – 16,48 mlrd. eurų.

Finansų ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.

Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.

Skurdo mažinimui ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“).

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Gruodžio 9 d. biudžeto projektas grįš į Seimą antrajam svarstymui.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją