Kvietė saugoti Baltijos jūrą
„Europos Sąjunga yra patvirtinusi Baltijos jūros regiono plėtros strategiją. Tai labai reikalingas ir svarbus žingsnis, rodantis, jog šis regionas turi didžiulį potencialą. Tai kartu ir įpareigojimas rinktis modernų, šiuolaikišką plėtros kelią, grįstą pažangiausiomis technologijomis ir inovacijomis“, – sveikindama renginio dalyvius teigė D. Grybauskaitė.
Mūsų regionas esąs unikalus – jį sudaro „santykinai nedidelės arba vidutinės, išsilavinusios, taikios ir tikrai demokratiškos valstybės – praktiškai visos aplink jūrą“. „Baltijos jūra – mūsų visų identitetas, kuris diktuoja gyvenimo būdą ir ekonomines tradicijas, kurias atsinešėme iš anksčiau: energetika, kuri turėtų apjungti regioną ir sujungti su Europa bei likusiu pasauliu, ko dar nėra. Tai turėtų būti pati Baltijos jūra – žvejyba, turizmas, transporto išvystymas, inovacijos – mokslas, tyrimai, kūrybingas verslas. Tai yra pagrindiniai prioritetai, nišos, kuriomis reikia pasinaudoti ir pasistengti, kad nebūtume atsilikėliai“, – vėliau žurnalistams sakė prezidentė.
Jos įsitikinimu, Lietuva gali sėkmingai judėti į priekį: „Iniciatyvos turime. Norėčiau pakviesti optimistiškiau save vertinti. Galbūt pesimizmo turėtume turėti mažiau. Labiau savimi reikia pasitikėti. Tikrai galime. Esame išsilavinusi tauta ir galime parodyti, ką sugebame“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Kalbėdama svečiams ji teigė, kad mūsų regiono ypatumus ir iššūkius geriausiai apibūdina žodžiai „energetika, jūra, inovacijos, konkurencingumas“, kartu jie nurodo glaudaus bendradarbiavimo – regiono vyriausybių, privataus verslo ir vyriausybių bei verslo bendro darbo – kryptis.
Jos manymu, subūrę regiono mokslo ir tyrimų jėgas, pritraukę verslą, „galime ir privalome tapti centru, visai Europai ir pasauliui skleidžiančiu naudingą patirtį, kaip gelbėti kitas jūras“.
Pasak D. Grybauskaitės, simboliška, kad šiemet BPF renginys sutampa su Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimu. Tai esą sustiprins bendrą siekį – „kad Baltijos jūros regionas stiprėtų, kaip glaudžiausiai bendradarbiaujantis, labiausiai klestintis ir konkurencingiausias ES regionas, kuriame ne tik jauku gyventi kiekvienam žmogui, bet ir netrūksta iniciatyvų imtis verslo“.
Baltijos šalių atsigavimo greitis – „didelis, bet trapus“
Prieš pat prasidedant renginiui BPF paskelbė ataskaitą apie situaciją regione „Europos atsigavimo viršūnė: regioninės pasaulinės krizės pamokos“. Rengiant jau septintą kasmetinę ataskaitą, kurioje pirmą kartą „matuojama regiono ekonomikos temperatūra“ pirmaisiais metais po krizės smūgio, prisidėjo ekspertai iš visų trijų Baltijos šalių ir Lenkijos.
„Nėra pagrindo pesimizmui dėl pamatinio regiono konkurencingumo, tačiau per anksti skelbti, kad krizė baigėsi, – tvirtina ataskaitos autorius dr. Christianas Ketelsis. – Drastišką Baltijos jūros regiono ekonomikos sulėtėjimą didžia dalimi natūralus pasaulinės krizės rezultatas, sudavęs smūgį mažesnėms atviroms ekonomikoms.“
Pasak Ch. Ketelsio, Baltijos šalims padėjo narystė ES, tačiau esą tapo aišku, kad sekti ES gairėmis nepakanka, norint užtikrinti tvarą konkurenciją. „Dabar šioms valstybėms reikia naujos augimo strategijos, atsižvelgiant į nacionalinius gebėjimus ir galimybes“, – pabrėžė jis.
Ataskaitoje teigiama, kad pasaulinės krizės smūgis Baltijos jūros regionui buvo neproporcingai stiprus, o atsigavimo greitis yra „didelis, bet trapus“. Dramatišką eksporto kritimą lydėjo rinkų praradimas. Konkurencingumo pamatai esą tebėra stiprūs, tvirta fiskalinė vyriausybių pozicija esą net leidžia pajudėti aukštyn. „Pastarasis dešimtmetis buvo įspūdingos Baltijos šalių ekonomikos plėtros metas, jos sėkmingai atsilaikė prieš sunkų prisitaikymo progresą, tačiau gili krizė signalizuoja, kad ekonominė politika turi būti iš pagrindų peržiūrėta“, – pažymi ekspertai.
Jų teigimu, Baltijos šalių makroekonominėje politikoje dėmesys buvo pernelyg siaurai sutelktas į tai, kaip atitikti reikalavimus, norint įsivesti eurą, neigiant vidutinio laikotarpio finansų rinkų, o kai kuriose šalyse – ir viešųjų finansų tvarumą. Baltijos šalims esą pavyko atverti rinkas ir perimti ES taisykles bei reguliavimą, tačiau joms iš esmės nesisekė vystyti išskirtinius konkurencinius privalumus, ypač plėtojant vietos kompanijas.
„Geresnė Lenkijos situacija sunkmečiu nerodo aukštesnio ar tvirtesnio konkurencingumo – tai yra specifinių šalies faktorių rezultatas; gera jos valiutos pozicija yra unikali galimybė įveikti šalies konkurencines silpnybes“, – teigiama ataskaitoje. Jos autoriai siūlo pasinaudoti visais esamų ryšių privalumais, nepaisant krizės nulemtos politinės situacijos, ir atnaujinti diskusijas dėl regioninio bendradarbiavimo, permąstyti tikslus siekiant sustiprinti konkurencingumą, ir atkurti institucinį pagrindą.
Baltijos Davosas – pirmą kartą Lietuvoje
Didžiausias Baltijos jūros regiono ekonomikos renginys, dar vadinamas Baltijos Davosu, mūsų šalyje vyksta pirmą kartą. Į jį susirinkę daugiau nei 500 įtakingų verslo, politikos, savivaldos, finansų ir akademinio pasaulio asmenybių diskutuos apie dabartinę ekonomikos padėtį ir jos gerinimo galimybes, Europos Sąjungos (ES) politiką šio regiono atžvilgiu, ieškos bendradarbiavimo galimybių.
Į susitikimą „Iššūkiai Europai – sprendimai regionui: darbo, investicijų ir tvaraus augimo darbotvarkė“ žadėjo atvykti Baltijos šalių, Norvegijos ir Suomijos premjerai, Lietuvos ir Danijos užsienio reikalų ministrai, Švedijos ūkio ir energetikos ministrė, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, Pasaulio prekybos organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rufusas Yerxa, stambių Baltijos jūros šalių energetikos, konsultacijų ir kitų įmonių, asocijuotų verslo struktūrų, tarptautinių finansinių institucijų vadovai, mokslo institucijų analitikai. Taip pat žadėjo atvykti Rusijos Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas su verslo delegacija, pirmą kartą forume dalyvaus ir Baltarusijos delegacija.
Šių metų renginio plenarinėse sesijose bus kalbama, kaip suderinti ekonomikos augimą ir aplinkos apsaugą, apie ES Baltijos jūros regiono strategiją ir Šiaurės matmens iniciatyvą, efektyvų energijos išteklių panaudojimą siekiant sustabdyti klimato kaitą, regiono tvarios ekonominės plėtros modelį. Atskirose darbo grupėse bus diskutuojama apie įmonių galimybes pritraukti kapitalą sunkmečiu, inovacijų politiką regione, Baltijos jūros regiono rinkų integraciją, kūrybinę pramonę, „žaliuosius“ transporto koridorius, energetikos rinkų integraciją, kaip paskatinti ryšius tarp mokslo institucijų siekiant didesnės pažangos tyrimų srityje.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis renginio išvakarėse interviu DELFI pažymėjo, kad Lietuva su kaimynais gali tapti sėkmės regionu ES.
Antradienį vakare bus įteiktas Baltijos jūros apdovanojimas už išskirtinius nuopelnus Baltijos jūros regiono plėtrai. Pernai jį gavo Vilniaus vertybinių popierių biržos valdybos pirmininkė Arminta Saladžienė.
BPF, kuriam vadovauja buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas–Jensenas, tokius susitikimus Baltijos jūros regiono šalyse organizuoja kasmet nuo 1999 m.
