aA
Vienas didžiausių Klaipėdos darbdavių, japonų kapitalo „Yazaki“ iš darbo atleidžia 435 darbuotojus ir traukiasi iš Lietuvos. Įmonė sprendimą grindžia pandemijos sukeltais sunkumais ir gamybą perkelia į Serbiją. Neseniai apie gamybos perkėlimą į Lenkiją pranešė ir plastiko vamzdžių gamintoja „Wavin Baltic“, kuri Vilniuje atleidžia pusę savo darbuotojų. Ekspertų teigimu, tokie žingsniai – aiškus signalas, kad Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalimi, todėl artimiausiu metu matysime ir daugiau pasitraukiančių įmonių.
Ekspertai – apie „Yazaki“ ir „Wavin“ pasitraukimą: lietuviai tapo per brangūs
© Algirdas Venskus

Atleidimai prasidėjo prieš metus

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ šiuo metu yra likviduojama. Planuojama, kad gamyklos uždarymo procesas bus galutinai užbaigtas iki šių metų birželio.

Bendrovė Užimtumo tarnybai pranešė atleidžianti 435 darbuotojus. „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu likę 443 žmonės, kai pernai jų įmonėje dirbo daugiau nei 1,2 tūkst.

Pirmieji masiniai darbuotojų atleidimai prasidėjo dar prieš metus, kai balandį „Yazaki“ atleido apie 90 darbuotojų, o spalį jų skaičius sumažėjo dar pusantro šimto. Tačiau apie pasitraukimo planus tuomet bendrovė dar neskelbė. Finansų ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui, rašoma, kad darbuotojų sumažėjimą lėmė tam tikrų projektų paklausos sumažėjimas.

Japonijos koncernas „Yazaki“ yra didžiausias pasaulyje laidų rinkinių automobiliams gamintojas, turintis 487 filialus 45 pasaulio šalyse ir 289 tūkst. darbuotojų. Nuo 1993 metų Lietuvoje veikianti bendrovė gamina laidų sistemas Švedijos „Volvo“, Prancūzijos „Renault“ vilkikams ir Vokietijos „Mercedes-Benz“ lengviesiems automobiliams. Savo finansinėje ataskaitoje „Yazaki“ skelbia, kad per metus (iki 2020 m. balandžio) pardavimai sumažėjo 11 proc.

Savo pasitraukimą iš Lietuvos įmonė grindžia pandemijos sukeltais sunkumais, kai prieš metus drastiškai ėmė mažėti klientų užsakymai. Dėl šios priežasties bendrovė tikina peržiūrėjusi savo pajėgumus visos Europos mastu, tačiau nepatikslina, kuriose dar šalyse iškeliama gamyba.

Laidus gaminanti Yazaki Wiring Technologies Lietuva kompanija
Laidus gaminanti Yazaki Wiring Technologies Lietuva kompanija
© Algirdas Venskus

Apie plėtrą Serbijoje skelbė dar pernai

Tiesa, apie planus plėsti gamybą Serbijos Šabaco mieste skelbta dar pernai lapkritį. Miesto valdžia po susitikimo su „Yazaki“ pranešė, kad remiantis rinkos tyrimais ir klientų susidomėjimu, japonai ketina plėsti apimtis nuo 2017 m. veikiančioje Šabaco gamykloje.

Miesto meras kalbėjo, kad „Mercedes-Benz“ planuoja pratęsti kontraktą su „Yazaki“ iki 2030 m., o pati bendrovė domisi galimybėmis Šabace vykdyti gamybą dar 15 metų ir užtikrinti darbą 3 tūkst. vietos darbuotojų, rašo verslo portalas „SeeNews“.

„Ši pasaulinė pandemija atsiliepė kiekvienai automobilių rinkos pramonės gamybos kompanijai ir tiekėjui bei sulėtino pasaulines produkcijos gamybos apimtis. „Yazaki“, kaip šios rinkos dalyvė, nėra išimtis. Su viruso plitimu susijusi situacija lėmė drastišką klientų užsakymų mažėjimą. Todėl „Yazaki“ buvo priversta imtis neatidėliotinų sprendimų, siekdama užtikrinti savo veiklos tvarumą.

Viena iš daugelio Europoje įvykusių operacijų buvo įgyvendinta pernai spalį, kai į analogišką produkcijos gamybą „Mercedes-Benz“ kompanijai vykdančią gamyklą Serbijoje buvo perkelta šiai kompanijai vykdyta serijinė gamyba Klaipėdoje.

Klaipėdoje toliau vyko produkcijos gamyba „Volvo“ ir kitoms kompanijoms. Tačiau paaiškėjus, kad klientai priėmė sprendimą užsakymų nebepratęsti, buvome priversti padaryti itin sunkų mums sprendimą dėl gamyklos Klaipėdoje uždarymo“, – Delfi komentuoja įmonės atstovai.

Pelnas mažėjo 70 proc.

Registrų centrui pateiktoje 2019-2020 metų veiklos ataskaitoje „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ skelbia, kad pernai kovą automobilių pramonėje nebuvo klientų užsakymų, balandį įvykdyti užsakymai buvo atsitiktiniai – bendrosios gamybos apimtys neviršijo 1 proc. įprastų apimčių, nes beveik visos Europos automobilių gamyklos buvo uždarytos. Gegužę pavyko susigrąžinti dalį gamybos apimčių, tačiau užsakymai buvo nestabilūs.

Bendrovė prognozavo, kad visa tai sukels papildomą naštą įmonės 2020-2021 m. finansiniams rezultatams, tačiau apie likvidumo problemas, vasaros pabaigoje pateikus ataskaitą, dar neskelbė.

Registrų centro duomenys rodo, kad praėjusiais finansiniais metais, kurie baigėsi 2020 metų kovą, kai Lietuvoje dar tik buvo paskelbtas pirmasis karantinas, bendrovė gavo 53,27 mln. eurų pajamų – 17 proc. mažiau nei ankstesniais metais (64,346 mln. eurų), jos grynasis pelnas mažėjo beveik 70 proc. nuo 4,026 mln. eurų iki 1,224 mln. eurų. Per metus bendrovė investavo 177,8 tūkst. Eur.

Darbuotojų ant ledo nepalieka

„Iki priimdama sprendimą trauktis komanda dirbo neskaičiuodama darbo valandų, siekdama pratęsti turimus užsakymus ir pritraukti naujų. Buvo atliktas išsamus situacijos vertinimas, apsvarstyti visi įmanomi alternatyvūs scenarijai. Deja, buvome priversti savo gamybos pajėgumus pritaikyti prie pokyčių rinkoje, dabarties realijų ir automobilių pramonės perspektyvų“, – sako „Yazaki“.

„Yazaki“ tikina, kad principingai laikosi visų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Darbuotojai po pranešimo apie priimtą sprendimą esą aktyviai supažindinami su darbo galimybėmis mieste ir regione. Surengti susitikimai su regiono darbdaviais, intensyviai teikiamos individualios konsultacijos darbo paieškos klausimais, bendradarbiaujama su Užimtumo tarnyba. Taip pat priimti sprendimai dėl maksimalaus darbuotojų finansinio saugumo užtikrinimo.

Klaipėdos LEZ
Klaipėdos LEZ
© Bendrovės nuotr.

„Wavin“ gamybą perkelia į Lenkiją

Tą pačią savaitę apie gamybos perkėlimą iš Lietuvos pranešė ir tarptautinio koncerno „Wavin“ valdoma plastiko vamzdžių gamintoja Lietuvoje „Wavin Baltic“. Apie atleidimą įspėti pusė – 35 – darbuotojų: operatoriai ir jų padėjėjai, šaltkalviai-remontininkai, pamainos meistrai ir kiti darbuotojai. 2019 m. pabaigoje įmonėje dirbo 85 darbuotojai.

Prieš 25-erius metus Vilniuje gamyklą atidariusi „Wavin Baltic“ pranešė, kad vykdant gamybos optimizavimą „Wavin“ grupės mastu, priimtas bedrovės akcininko sprendimas nutraukti produkcijos gamybą „Wavin Baltic“, perkeliant gamybą į kitas „Wavin“ grupės įmones. Gamybinės veiklos perkėlimo procesas bus užbaigtas iki metų pabaigos.

Kaip galima suprasti iš bendrovės pateiktų pirminių komentarų, dalis įmonės veiklos bus toliau tęsiama Lietuvoje: „Gamybos veiklos perkėlimas neturės įtakos bendrovės pardavimų procesui, bendrovė toliau atstovaus „Wavin“ Baltijos šalyse ir teiks savo klientams plastikinių vamzdžių sistemas, pastatų ir infrastruktūros sprendimus.“

„Wavin Baltic“ plačiau apie gamybos perkėlimą iš Lietuvos Delfi nepakomentavo. Savo Registrų centrui prieš metus pateiktame metiniame pranešime bendrovė neužsimena apie pandemijos sukeltus sunkumus. Bendrovė prognozavo, kad COVID-19 ilgalaikis poveikis gali turėti įtakos prekybos apimtims, pinigų srautams ir pelningumui. Tačiau pažymima, kad „Wavin Baltic“ toliau vykdo savo įsipareigojimus ir tęsia veiklą.

Registrų centrui pateiktoje 2019 metų ataskaitoje nurodoma, kad „Wavin Baltic“ pajamos 2019 metais siekė 20,747 mln. Eur – 2,7 proc. daugiau nei 2018 metais, kai sudarė 20,194 mln. Eur, o grynasis pelnas augo beveik 22 kartus nuo 24,7 tūkst. iki 534,4 tūkst. Eur.

Ekspertų vertinimu, šias dvi gamybos įmones iš Lietuvos privertė trauktis augantys darbuotojų išlaikymo kaštai ir darbo jėgos trūkumas. Dėl šių priežasčių, jų manymu, artimiausius metus ar kelis matysime ir daugiau tokių pasitraukimo pavyzdžių. Anot jų, tai – teigiamas ženklas, kad Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis, ir signalas valdžiai keisti investuotojų pritraukimo strategijas.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Andrius Ufartas

Priežastis – sparčiai augantys atlyginimai

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, sprendimui trauktis iš Lietuvos „Yazaki“ ir „Wavin“ daugiausiai įtakos galėjo turėti Lietuvoje sparčiai augantys atlyginimai. Pernai per pandemiją pramonės sektoriuje atlyginimai išaugo beveik dešimtadaliu, šiemet jis prognozuoja dar spartesnį 15 proc. augimą.

„Čia gera ir bloga žinia tuo pačiu metu. Pirma bloga žinia – iškyla grėsmė konkurencingumui ir infliacija. Pastaruoju metu produktyvumas eksportuojančiam sektoriui neauga taip stipriai, kaip auga atlyginimai.

Iš kitos pusės tai yra itin geras dalykas – tarsi spyris į sėdynę Lietuvos bendrovėms, kad jos investuotų į produktyvumo didinimą. Į jį verslas gali investuoti iš gerųjų arba blogųjų ketinimų. Gerieji – kai esi inovatyvi bendrovė ir sieki toliau būti produktyvi ir efektyvi, o blogieji – kai tą daryti tave priverčia rinkos situacija. Lietuvos bendroves rinka šiemet tikrai privers investuoti į produktyvumo ir efektyvumo didinimą, nes atlyginimai kils taip stipriai, kad įmonės neturės kito pasirinkimo“, – aiškina ekonomistas.

„Yazaki“ ir „Wavin“ pasitraukimas, anot jo, – signalas, kad dėl sparčiai augančių atlyginimų Lietuva praranda savo patrauklumą užsienio investuotojams kaip pigios darbo jėgos šalis. A. Izgorodino teigimu, ne tik šiemet, bet ir artimiausių penkerių metų perspektyvoje turėsime daugiau įmonių, kurios pasitrauks iš Lietuvos. Tuo pačiu tai ir signalas valstybei, kad reikia keisti investuotojų pritraukimo politiką.

Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis

„Tai nėra problema, kad Lietuva yra maža šalis, yra ir mažesnių šalių, kurios sėkmingai pritraukia gamybinius projektus, nes yra lanksčios Darbo kodekso prasme ir lengvai importuoja užsienio darbo jėgą. Lietuva pralaimėjo dviem segmentais – darbuotojų trūkumu ir atlyginimų augimu.

Gamybos versle Lietuva tikrai nebėra pigios darbo jėgos šalis. Tai labai svarbi struktūrinė žinutė valstybei ir Vyriausybei, nes tai signalas, kad į Lietuvą reikia traukti aukštesnės pridėtinės vertės gamintojus, kurie nėra tokie jautrūs darbo kaštams ir galėtų čia kurti didesnę pridėtinę vertę. Tokiai įmonei nėra problemos mokėti didesnius atlyginimus“, – sako ekonomistas.

Gediminas Koryzna
Gediminas Koryzna
© DELFI / Domantas Pipas

Į Lietuvą „Yazaki“ pritraukusi užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ aiškina tas pačias pasitraukimo iš šalies priežastis kaip ir bendrovė. Laikinasis generalinis direktorius Gediminas Koryzna teigia, kad užsienio investuotojai renkasi šalį, vertindami daug dedamųjų, ne tik darbo jėgos kaštus. Be kita ko, jis priduria, kad buvimas pigių kaštų šalimi neturėtų būti siektinas Lietuvos rezultatas.

„Pigumas yra itin netvarus konkurencinis pranašumas, nes visada atsiras pigesnių alternatyvų. Pažangios, į aukštą pridėtinę vertę orientuotos gamybos įmonės, besirinkdamos šalį vertina visą kompleksą dedamųjų. Kaštai bei mokestinė sistema yra svarbios dedamosios, tačiau ne mažiau svarbus ir talentų kiekis, išvystyta infrastruktūra. Įvertinus visą komplektą, Lietuvos vertės pasiūlymas atrodo konkurencingas. „Continental“, „Hella“, „Hollister“, „Thermo Fisher“ ir kitų įmonių vystomi projektai parodo, kad Lietuva jau yra tapusi rimtu žaidėju, kovojant dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų“, – sako G. Koryzna.

Teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas Dovydas Vitkauskas sako, kad tokių įmonių kaip „Yazaki“ ir „Wavin“ pasitraukimas – evoliucinis procesas, epochos pabaiga. Jis pažymi, kad 1991 m. postkomunistinės šalys konkuravo dėl investuotojų dėmesio iš esmės dėl vieno dalyko – sąlyginai pigios darbo jėgos. Anot jo, praėjus 30 metų ši strategija nebegali būti aktuali.

„Yra ir bus netoliese kitų šalių, kurios pasiūlys „tą patį“ už mažesnę kainą: ar tai būtų Serbija, ar Ukraina. Jei ateinančio investuotojo gamybos proceso didesnę dalį sudaro rankinis darbas, nereikalaujantis ypatingos kvalifikacijos, politikams reikėtų išmokti būti realistiškesniais. Nereikia tikėtis tokios investicijos tvarumo, kartu tikintis didesnio atlyginimo dirbantiesiems. Ir jokiu būdu nedotuoti tokių investuotojų subsidijomis. Negali pats pyrago suvalgyti ir visiems girtis pyragu!

Lietuvoje jau pasiekėme tą ekonominio išsivystymo lygį, kad turėtume ne skatinti „outsourcingą“ pigios darbo jėgos ieškotojams iš užsienio, bet patys „in-sourcinti“ talentingą ir geriau apmokamą darbo jėgą. Lietuvoje pakankamai apmokytos darbo jėgos trūksta daugumoje sektorių“, – komentuoja D. Vitkauskas.

Dovydas Vitkauskas
Dovydas Vitkauskas
© Asmeninins albumas

Matysime ir daugiau pasitraukimų

Ekspertas pažymi, kad Lietuvoje senokai kalbama apie „Sodros“ apmokestinimą kaip didžiausią peilį, atbaidantį nuo labiau apmokamų darbo vietų kūrimo. Tačiau mokesčiai, anot jo, nėra vienintelis trukdis investicijoms. Gyvenimo kokybė, „wow“ faktorius šiandien ne mažiau svarbus pritraukti talentingiems darbuotojams ir tuo pačiu tvariems investiciniams projektams.

„Lietuvos mokestinė filosofija dar plaukioja 1991 metų varganos šalies paradigmoje. Skirtingai nuo turtingiausių valstybių, nepakankamai apmokestiname aktyvus, ypač NT pirkimą, turėjimą ir paveldėjimą. Per didelį akcentą dedame ant darbo apmokestinimo, o ne kapitalo prieaugio. Lyg vis dar gyvename 30 metų senumo neglobalizuoto pasaulio vizijoje, kurioje nėra nei ES, nei laisvo žmonių ir darbo judėjimo. Galvojame, kad nuo per didelių mokesčių gali pabėgti kapitalas, o darbo jėga niekur nedings. Tačiau 2021 metais yra greičiau atvirkščiai“, – sako jis.

Anot D. Vitkausko, šiemet matysime ir daugiau tokių įmonių, kurios pasitrauks iš Lietuvos: „Rizika yra, kad bus daugiau tokių sprendimų, ypač rizikingi tie sektoriai, kurie panašiai kaip ir „Yazaki“ atveju liečia pramonę, mažiau kvalifikuotą darbo jėgą ir rankinį darbą, kur investuotojo pagrindinis tikslas ir pagrindinė priežastis, kodėl jis atėjo į Lietuvą, buvo pigesnė darbo jėga.“

Automatizacija bus kita priežastis, dėl kurios būtų galima tikėtis panašių sprendimų artimiausiu metu: „Automatizacija trumpalaike prasme atsilieps neigiamai, ypač tiems sektoriams, susijusiems su rankų darbu, nekompetentinga darbo jėga, kurioje investuotojai anksčiau ar vėliau ieškos būdų, kaip darbo jėgos kiekį mažinti ar išvis jos išvengti.“

Kuo Lenkija pranašesnė už Lietuvą?

Iš „Wavin“ pavyzdžio matome, kad gamybos įmonės renkasi ne tik pigesnes Balkanų šalis, bet ir mūsų kaimyninę Lenkiją. Pasak teisingumo ir viešojo valdymo reformų eksperto, Lenkija turi vieną įrankį, kurio Lietuva neturi.

Ekspertai – apie „Yazaki“ ir „Wavin“ pasitraukimą: lietuviai tapo per brangūs
© DELFI / Domantas Pipas

„Kai tik Lenkijos politikai pajaučia, kad darbo jėgos kaštai tampa per dideli investuotojams, jie imasi įrankio – valiutos devalvacijos. Iki šiol Lenkija ir Čekija, kurios turi išlaikiusios sunkiąją pramonę kaip kertinę dalį investicijų pritraukimo strategijos, naudoja valiutos devalvavimo metodą su tikslu sumažinti darbo jėgos kaštus. Kadangi investuotojas gauna pajamas, parduodamas produktą, eurais, o atlyginimus moka vietine valiuta, jam devalvuota valiuta gamybos kaštų nedidina.

Lietuva yra euro zonoje, todėl turime labiau disciplinuotai elgtis. Kita vertus, neturime valiutos devalvavimo įrankio kaip Lenkija arba Čekija. Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl trumpalaike prasme šios šalys gali atrodyti kažkiek konkurencingos. Tačiau ilgalaike prasme valiutos devalvavimas nėra ilgalaikė strategija, dėl to visoje šalyje kenčia perkamoji galia, bendras šalies konkurencingumas mažėja.

Todėl bijoti, kad Lenkija strategiškai perims iš Lietuvos darbo jėgas, tikrai nereikėtų. Reikia koncentruotis į kitus sektorius, kurie yra tvaresni, žada ilgesnes investicijas ir svarbiausia – didesnius atlyginimus labiau kompetentingai darbo jėgai“, – dėsto D. Vitkauskas.

Į Lietuvą ateina naujų investuotojų

Vis dėlto ekspertai pažymi, kad nepaisant kelių išeinančių gamybos bendrovių, į Lietuvą ateina kitų investuotojų, kurie čia nori kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

Per 2020 metus pritraukti 42 tiesioginių užsienio investicijų projektai, tarp kurių – „Fortune 100 Fastest Growing“  apdovanojimą kelerius metus iš eilės gavusi JAV technologijų milžinė „Epam Systems“, kylanti JAV gyvybės mokslų sektoriaus žvaigždė „Dexcom“, Fintech inovatorius „Curve“ ir kiti. Per kelerius metus planuojama sukurti 4229 darbo vietas ir investuoti 106,6 mln. Eur į ilgalaikį turtą (iš jų – šalies regionuose suplanuoti 9 projektai, kuriuose numatoma sukurti 1233 naujas darbo vietas).

Vis dėlto „Investuok Lietuvoje“ pripažįsta, kad praėję metai gamybos sektoriui visame pasaulyje buvo nelengvi, todėl dalis sprendimų buvo atidėti vėlesniam laikotarpiui. Tačiau nemaža dalis Lietuvą pasirinkusių užsienio kapitalo investuotojų tęsė užsibrėžtus planus. Praėjusiais metais savo gamybinius projektus Lietuvoje patvirtino „Metso“, „Rehau“, „Harju Elekter“, plėtrą – „Thermo Fisher Scientific“. Jau šiais metais apie plėtrą paskelbė ir „Continental“ – vien ši įmonė iki 2025 metų planuoja investuoti beveik 200 mln. Eur ir sukurti 1500 darbo vietų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(54 žmonės įvertino)
3.2963

Majauskas siūlo lengvatinį akcizų tarifą: tam tikras alkoholis tuomet atpigtų (18)

Seimo Biudžeto ir finansų komitete pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo 50 proc. mažesnius akcizo...

Finansų viceministrė: alkoholio įperkamumas auga (7)

Alkoholio įperkamumas pastaruoju metu didėja, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė .

Žiniasklaida: kai kurios ES sankcionuojamos Baltarusijos įmonės turi ryšių Lietuvoje (7)

Kai kurios Baltarusijos įmonės, dėl kurių sankcionavimo šią savaitę sutarė Europos Sąjunga...

JK maisto eksportas į ES po „Brexito“ gerokai sumažėjo

Jungtinė Karalystė ( JK ) per pirmuosius šių metų mėnesius eksportavo gerokai daugiau maisto...

Vokietijos gamintojų kainų augimas – didžiausias nuo 2008 m. spalio

Vokietijos gamintojų kainos gegužę pakilo iki aukščiausio lygio per 12,5 metų, penktadienį...

Top naujienos

Prieš išskirtinius valstiečių rinkimus – iš stalčiaus ištraukti siūlymai ir nemaloni žinia Karbauskiui (176)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) šį rudenį pirmą kartą surengs rinkimus,...

Prieš didžiausią karščio bangą įspėja: laukia pirmosios tropinės naktys, po to – net nauji rekordai (17)

Vietoje būdingo vėsesnio ir lietingesnio laikotarpio ateinančiomis dienomis mūsų laukia...

Mitingas jaunuoliui baigėsi liūdnai: gresia solidi bauda

Jaunuoliui už neapykantos kurstymą ir vėliavos išniekinimą mitinge prie Vyriausybės prokuroras...

Majauskas siūlo lengvatinį akcizų tarifą: tam tikras alkoholis tuomet atpigtų (18)

Seimo Biudžeto ir finansų komitete pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo 50 proc. mažesnius akcizo...

Vilniaus centre nufilmavo baisų išpuolį: agresyvus vyras užsipuolė merginas ir grasino replėmis (412)

Trečiadienio vakarą į nemalonią situaciją pateko Vinco Kudirkos aikštėje grojusios grupės...

Edita Rouge | D+

Pernelyg drovus ir baikštus vaikas: kaip jam padėti ir atskleisti geriausias savybes?

Maždaug ties ketvirtais–šeštais gyvenimo metais vaikai tampa itin drovūs, pradeda išgyventi...

Profesorius Stankūnas – apie naują viruso atmainą Lietuvoje: tai nėra mirties nuosprendis (22)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ( LSMU ) profesorius, ir Nepriklausomų ekspertų...

„Politico“: viena ES šalis blokuoja sankcijas Baltarusijai (234)

Austrija mėgina sušvelninti Europos skelbiamas sankcijas Baltarusijai . Konkrečiai kalbama apie...