Pristatydama mokesčių reformos patobulinimus Finansų ministerija akcentavo, kad jie buvo parengti po dvidešimties susitikimų su 70 suinteresuotų asmenų ir visuomenės grupių. Tačiau, kaip laidoje „Delfi tema“ teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, bent jau mažųjų verslininkų argumentai nebuvo išgirsti, o patobulintas mokesčių sistemos reformos variantas praktiškai nesiskiria nuo pirminio.

„Iš principo nematau jokių naujų postūmių ar patobulinimų. Tai yra tam tikras triukas, kad būtų parodyta, jog kažkas daroma. Ministerija sakė, kad į pasiūlymus bus atsižvelgta, bet tikrai nebuvo“, – sakė D. Matukienė.

Pasak jos, Finansų ministerija daro skubotus sprendimus, užuot aiškiai sudėliojusi, kokios bus reformos naudos, galimos grėsmės, kitaip tariant, kiek valstybė gaus ir kiek praras. Nors ministerija teigia, kad mokesčių pakeitimai niekaip nepalies 85 proc. individualiai dirbančių smulkiųjų verslininkų, D. Matukienė su tuo kategoriškai nesutinka.

„Vienų gal nepalies, bet kitus palies. Mes neskaičiuojame taip aritmetiškai. Lietuvoje yra labai maža vartotojų rinka, mums reikia žiūrėti į visą sistemą. Žmones tikrai palies ir mokesčių, ir minimalios algos didinimas, ir akcizų degalams augimas. Tai kas tada liks tam žmogui, kuris užsiima verslu? Pas jį niekas nebeateis. Reikia matyti visą paveikslą, o ne imti gabaliukais ir vieniems mokesčius didinti, kitiems mažinti, nors aš nematau, kur yra tas mažėjimas“, – piktinosi D. Matukienė.

Jos teigimu, padidinus mokesčius smulkiajam verslui, galima prognozuoti dalies jo migraciją iš Lietuvos į kitas valstybes.

„Kai buvo daromi tam tikri sprendimai dėl transportininkų, mes sakėme, kad jie išsikels. Jie ir išsikelia – į Lenkiją, į Latviją. Verslas šiandien yra labai mobilus ir gali įsikurti bet kurioje šalyje. Ir jis ten kursis, jei bus daromi tam tikri mokestiniai sprendimai“, – kalbėjo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Anot jos, dalis verslininkų gali trauktis ir į šešėlį, o valstybės galimybės tai sukontroliuoti yra itin menkos: „Kaip jūs sugaudysit tą šešėlį individualioje veikloje? Pastatysit prie kiekvieno aparatą, kuris skaičiuoja, kiek klientų ateina? Reikia kaip tik leisti žmonėms laisviau dirbti, tuomet jie susimokės daugiau.“

Priemonės prasilenkia su tikslais

Laidoje taip pat dalyvavęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas irgi teigė, kad praeitą savaitę pristatyti mokesčių reformos patobulinimai – veikiau kosmetiniai, nei esmingai keičiantys pirminį paveikslą.

Tadas Povilauskas

„Esminių pokyčių tikrai nėra ir susidarė įspūdis, kad tai bandoma užglaistyti geromis naujienomis samdomiems darbuotojams, pavyzdžiui, žinia apie siekį suvienodinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Vis dėlto dirbančių samdomą darbą žmonių yra daugiau nei dirbančių savarankiškai“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Jo teigimu, minimali dirbančiųjų individualiai apmokestinimo korekcija nieko smarkiai nekeičia ir veikiausiai buvo pasiūlyta tiesiog siekiant nuraminti verslo asociacijų atstovus.

„Didesni pokyčiai yra tik kalbant apie investicinę sąskaitą, kuriai buvo atsisakyta maksimalios sumos ribojimo iki 10 tūkst. Ir tai turbūt viskas, į ką Finansų ministerija atsižvelgė. Bet tai yra bendra praktika, kurią matau ne pirmus metus, kai ministerijos, kviesdamos visuomenės atstovus reaguoti į jų pasiūlymus, galiausiai į tą reakciją nėra linkusios atsižvelgti“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, Vyriausybė turėjo 2-3 metus diskusijoms su visuomene, tačiau jų beveik nebuvo, o dabar mokesčių reforma teikiama skubotai, nes jos neįgyvendinus kyla grėsmė netekti šimtų milijonų eurų iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.

„Visuomenę pokyčiams reikėtų ruošti ilgiau nei mėnesį ar du“, – pažymėjo laidos pašnekovas.

SEB ekonomistas šiek tiek stebisi ir Finansų ministerijos užmojais iki 2028 m. sulyginti MMA ir NPD. Jo teigimu, toks siekis prasilenkia su kadencijos pradžioje Vyriausybės deklaruotu siekiu didinti valstybės biudžetą ir BVP perskirstymą.

„Bet šiandien matome, kad pajamos iš to, kiek planuojama surinkti mokesčių atsisakius kai kurių lengvatų ar padidinus apmokestinimą individualiai veiklai, neatsvers biudžeto praradimų dėl padidinto NPD. Kalbame apie didesnį sąžiningumą, bet tada matykime ir mažesnį biudžetą“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Jis sakė, kad šiuo metu Estija taip pat vykdo mokesčių reformą ir tai daro dar agresyviau nei Lietuva, tačiau šiaurinė Baltijos valstybė neslepia, kad jos tikslas – surinkti daugiau pinigų krašto apsaugai ir kitiems šalies poreikiams.

„Taip, NPD didinimas yra gerai žmonėms, bet palaukit – iš kur tada ateis pinigai krašto apsaugai, infrastruktūrai ir t. t. Dosnumas yra gerai, bet kur yra šaltiniai, iš kurių gausime daugiau? Dabar tokiu šaltiniu tampa bankų solidarumo mokestis“, – teigė ekonomistas.

MMA didinimas – pagrįstas

Pristatydama mokesčių reformos patobulinimus finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat paskelbė, kad ateinančiais metais MMA ketinama didinti 10 proc. Šiemet ir pernai minimalus atlyginimas augo po 15 procentų.

Lukas Miknevičius, Tadas Povilauskas

Abejones dėl tokio greito MMA augimo trečiadienį išsakė Lietuvos verslo konfederacija, kurios teigimu tokia sparta gali tapti per sunkia našta daliai verslų, ypač smulkioms įmonėms.

Vis dėlto T. Povilauskas laidoje „Delfi tema“ teigė, kad planai kitąmet MMA kelti dar dešimtadaliu yra pakankamai sąžiningi.

„Manau, kad tai yra logiškas susitarimas. Galų gale, su vidutiniu atlyginimu MMA didinimo formulė, dėl kurios prieš keletą metų buvo susitarta Trišalėje taryboje, rodo, kad kitąmet MMA turėtų augti 13 proc. Tam tikra mažėjimo kryptis turėtų būti ir ji yra. Žiūrint į artimiausius penkerius metus, MMA nebeaugs taip sparčiai, nes ir vidutinio atlyginimo augimas lėtės“, – kalbėjo SEB ekonomistas.

Pasak jo, planuojant MMA augimą, reikėtų lygintis su kitomis šalimis, o kaimyninėse valstybėse MMA šiemet augo net sparčiau nei Lietuvoje: Latvijoje – 20 proc., Lenkijoje – 18 proc.

„Žiūrint į kitus metus, kaimyninėse valstybėse MMA augs mažiau, bet tai nebus nei 0 proc., nei 5 proc. Vis tiek tas augimas sieks maždaug dešimtadalį“, – pažymėjo T. Povilauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)