„Ekonovus“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo PTO iškelti bankroto bylą. Posėdis paskirtas lapkričio 9 dieną.
Pasak „Ekonovus“, vien už 2019 metais suteiktas paslaugas PTO nesumokėjo daugiau nei 200 tūkst. eurų.
„Mes nutraukinėjame sutartis, keliame bankroto bylą dėl 2019 metų. Su jais 2020 metų sutartis nutraukėme, jie traktuoja, kad nenutraukėme, tai sąskaitas išrašo. Manome, kad jų bankrotas neišvengiamas“, – BNS sakė bendrovės vadovas Romas Draskinis.
„Lapkričio pradžioje bus teismas ir manau, kad tuo turėtų ir pasibaigti“, – pridūrė jis.
R. Draskinio teigimu, PTO skolinga visai rinkai, problemos tęsiasi ne vienerius metus ir tai diskredituoja visą pakuočių tvarkymo sistemą.
„2019 metų skolą sumoka per 2020 metus, 2020 metų sumokės per 2022 metus – realiai jų rinkos dalis sumažėjo daugiau nei dvigubai, skolos ateina iš praeitų metų dvigubai didesnės, o kai sumažėja rinkos dalis, pinigų srautai pasidaro dvigubai mažesni“, – sakė jis.
„Jie gyvena tik tvarkytojų sąskaita, jiems nemoka, tvarkytojai tyli, bijo prarasti pinigus ir tas nutylėjimas priveda prie situacijos, kuomet diskredituojama visa sistema, meta šešėlį ir ant kitų dviejų organizacijų“, – tvirtino „Ekonovus“ vadovas.
Savo ruožtu PTO vadovas Valentinas Miltienis sako, kad organizacija nežada mokėti „Ekonovus“ – jo teigimu, bendrovė klastoja sutvarkytų atliekų duomenis.
Pasak jo, tai įrodo patikrinimai, kuriuos PTO atliko su kitomis pakuočių tvarkymo organizacijomis – „Žaliuoju tašku“ ir „Gamtos ateitimi“.
„Mes darėme „Ekonovus“ patikrinimus, yra masiniai dokumentų klastojimai. Tą, ką jie deklaruoja, kad surenka tuos kiekius, mes randame pusę. Čia yra trijų organizacijų patikrų rezultatai“, – BNS sakė V. Miltienis.
„Čia, mūsų supratimu, yra antras „Metrail“, čia yra kriminalas, dokumentų klastojimas“, – pridūrė jis.
Vadinamojoje „Metrail“ byloje aplinkosaugininkai buvo nustatę, kad bendrovė netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių.
Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Skolos – virš 2 mln. eurų
„Ekonovus“ vadovas R. Draskinis sako, kad PTO turi skolų visai rinkai, tuo metu PTO vadovas V. Miltienis atsikerta, jog problemų organizacija turi tik su „Ekonovus“.
„Nė su vienu komunalininku mes neturime jokių problemų, atsiskaitinėjame ir toliau mokame, mažiname skolas“, – BNS sakė PTO vadovas.
Jis pripažino, kad 2019 metais pradėjęs vadovauti PTO, rado sunkią įstaigos finansinę situaciją, tačiau dabar ji stabilizavosi.
„Aš atėjau prieš daugiau kaip metus, radau labai sudėtingą situaciją (...) Tačiau pernai mes įvykdėme visas užduotis, absoliučiai visiems gamintojams ir vartotojams išrašyti dokumentai, jokių problemų“, – sakė V. Miltienis.
Tuo metu Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Algirdas Reipas tikino, kad PTO turi pradelstų įsiskolinimų ne vien „Ekonovus“. Jis pabrėžia, kad skolos už 2019 metus nėra didelės. Vis dėlto, anot jo, situacija, kai už paslaugas neatsiskaitoma laiku, yra nenormali.
„Kiek renku informaciją iš mūsų asociacijos narių, kurie turi kontraktus su tvarkytojais, tai daug kur yra skundų“, – BNS sakė A. Reipas.
„Daugiausiai jie yra skolingi savivaldybių įmonėms ir mažesniems tvarkytojams, kurie turi mažesnę ekonominę galią. Informacija yra tokia, kad už šiuos metus yra mažai atsiskaityta, o už pernai metus yra likę skolų, bet tai nėra dideli skaičiai“, – teigė jis.
Jo teigimu, priežastys, kodėl atliekų tvarkytojams nesumokama laiku, yra įvairios.
„Vieni teigia, kad čia yra kažkoks galbūt nesąžiningas tvarkymas, tačiau tada reikėtų nutraukti sutartis su tvarkytojais, o ne naudotis jų pažymomis, tas pažymas teikti valstybei, atleisti jie bus nuo mokesčio, jei tai yra nesąžiningas tvarkymas“, – teigė A. Reipas.
Registrų centrui pateiktoje 2019 metų PTO ataskaitoje nurodoma, kad jos trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai per 2019 metus sumažėjo nuo 3,236 mln. iki 2,83 mln. eurų, didžiąją jų dalį – 2,381 mln. eurų – sudarė skolos tiekėjams ir skolos dėl sutarčių nevykdymo.
PTO pajamos pernai buvo kiek didesnės nei 4 mln. eurų, turtas – maždaug 1,5 mln. eurų.
Grėsmė – visai sistemai
A. Reipas tvirtina, kad kitos dvi gamintojų-importuotojų įkurtos atliekų tvarkymo organizacijos finansinius įsipareigojimus vykdo geriau, tačiau pripažįsta, jog viena silpna grandis visą sistemą gali paversti neįgalia.
„Pavyzdžiui, jeigu paskelbi konkursą ir tada paaiškėja, kad viena organizacija rašosi finansavimo kontraktą, o dvi nesirašo, tada, reiškia, negali ir gera organizacija vykdyti jokios veiklos, negali užtikrinti savo užduočių vykdymo, jei kitos nevykdo. Reiškia, visi esame susiję tokiais ryšiais. Vienos silpnos grandies atsiradimas praktiškai sunaikina visą sistemą“, – kalbėjo A. Reipas.
Jo teigimu, jei PTO ir kitos organizacijos nesurenka lėšų finansuoti pakuočių tvarkymo, problema tampa globali.
„Licencija tai neatimta nė vienai organizacijai. Jei ji nefinansuoja savo dalies, tai reiškia, tada turėtų kaip licencijuotai veiklai valstybė apmokėti tą dalį, nes realiai valstybė neužtikrina tinkamo sistemos finansavimo“, – sakė asociacijos vadovas.
Ginčas dėl skolų – ne pirmas
„Ekonovus“ ir PTO teismuose dėl skolų bylinėjosi ir anksčiau. Bendrovė pernai kreipėsi į teismą dėl 362 tūkst. eurų skolos, kuri, bylos šalims sutarus ir teismui patvirtinus taikos sutartį, buvo sumažinta iki 317,9 tūkst. eurų.
Tačiau PTO pernai siekė atnaujinti bylinėjimąsi, kadangi 2019-ųjų spalį patikrinimų metu nustatė, jog „Ekonovus“ deklaruojami sutvarkytų pakuočių atliekų kiekiai yra padidinti.
PTO teismui teigė, kad jei šią informaciją būtų žinojusi, taikos sutarties nebūtų sudariusi ir nebūtų sutikusi mokėti skolą už praėjusių metų pirmąjį pusmetį suteiktas paslaugas.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas balandį neatnaujino bylinėjimosi. Teismas nustatė, kad nauji PTO argumentai nepagrindžia, jog organizacija negalėjo žinoti apie padidintas deklaruojamų darbų apimtis.
Savo ruožtu „Ekonovus“ balandį apygardos teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS patvirtino, kad antradienį šis prašymas buvo tenkintas iš dalies.
Dėl 136,6 tūkst. eurų PTO skolos bei delspinigių už 2019-aisiais suteiktas paslaugas į teismą kreipėsi ir Plungės atliekų tvarkymo įmonė „Virginijus ir Ko“. Įmonės taip pat sudarė taikos sutartį, kurią rugpjūčio pradžioje patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Pagal ją PTO bendrovei įsipareigojo nuo rugsėjo iki metų pabaigos sumokėti 140,1 tūkst. eurų.
PTO internetiniame puslapyje nurodoma, kad nuo piko 2017-aisiais organizacijos narių skaičius sumažėjo maždaug 300 iki 1403 praėjusių metų pabaigoje, tačiau ji teigia, kad šių metų pabaigoje jų skaičius turėtų išaugti iki 1450.
2017– 2019 metais taip pat drastiškai krito PTO užimama rinkos dalis – nuo 38,5 proc. iki beveik 13 proc.
Metalines pakuotes sutvarkyti įsipareigoja jomis prekiaujančios bei gaminančios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų, konservų gamintojai. Jie yra sukūrę tris organizacijas – viešąsias įstaigas PTO, „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“, atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas.
Šios įstaigos samdo atliekų tvarkytojus, vienas iš jų buvo ir „Metrail“.