aA
Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos krizė bus, ji paveiks ir mūsų šalį.
Gitanas Nausėda ir Raimondas Kuodis
Gitanas Nausėda ir Raimondas Kuodis
© DELFI montažas

Specialiame DELFI projekte „Lietuvos įtakingiausieji“ vienu iš tokių tarp šalies verslininkų ir ekonomistų buvo pripažintas Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Paklaustas apie kitą ekonomikos krizę jis svarstė, kad šiuo metu Lietuva ir visas pasaulis gyvena naujoje kapitalizmo stadijoje, kai vis didesnį neigiamą vaidmenį vaidina finansų sektorius.

Kitaip nei anksčiau, šiais laikais darbuotojų darbo našumas didėja sparčiau negu jų pajamos. Nors jie sukuria daugiau vertės, už tai gauna santykinai mažesnį atlygį. Finansų sektorius užpildo tokį paklausos atotrūkį.

„Bankininkai duoda pinigų nupirkti tą sukurtą produktą algoms nekylant. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes duodame žmonėms valgyti ne iš jų algos, o iš suteikto kredito.

Kreditų didėjimas neišvengiamai veda prie to, kad staiga kažkas apsižiūri, jog yra per daug prisiskolinęs. Tada bando susimažinti skolas. Tas negali pavykti be valstybės pagalbos. Tada valstybės turi lįsti į skolas“, – paaiškino ekonomistas.

Jo teigimu, tokį modelį visame pasaulyje palaiko neoliberalai, kurie esą dominuoja tarptautinėse institucijose, didžiųjų šalių centriniuose bankuose, finansų ministerijose ir vyriausybėse.

„Dabar su simptomais kovojame naujomis finansinėmis dozėmis, kurios vis didesnės ir didesnės. Bet tai negali tęstis be galo ir veda prie vis didesnių ir tankesnių finansų krizių. Čia yra pastarųjų 30 – 40 metų patirtis, kurios negali nuneigti.

Progresyvūs ekonomistai, kurių idėjas Lietuvoje propaguoju ir aš, sako, kad reikia struktūriškai grįžti į laikus, kurie buvo tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo vykdoma teisinga politika. T. y., kai algos ir darbo našumas ėjo kartu, tada žmonėms nebuvo reikalo lįsti į skolas, kreditai daugiausia buvo teikiami statyti fabrikams, o ne finansinėms spekuliacijoms“, – kalbėjo R. Kuodis.

Anot jo, sugrįžti į tą epochą bus labai sunku, kadangi tam pirmiausia labai priešinsis dabartinis finansų pasaulis.

„Pasakysiu tiesiai šviesiai, dabar jis nemaža dalimi yra korumpavęs ir politinius sluoksnius. Ypač matome, kaip tos durys tarp politikos ir finansų sukasi JAV. Apmaudu. Kai kas juokauja, kad turime geriausią demokratiją, kurią gali nusipirkti už pinigus. Tai reikėtų kažkaip pabaigti. Kitaip mes vis keliausime nuo krizės iki krizės, o sveikas protas sako, kad taip yra negerai“, – įspėjo pašnekovas.

Vis dėlto, jo pastebėjimu, reikiamus sprendimus turintys politikai yra trumparegiai, jiems patinka trumpalaikiai sprendimai, kurie nustumia problemas tolyn.

Vis dėlto jie mato skirtingas būsimo sukrėtimo priežastis ir būdus, ką daryti, kad gyventojai nukentėtų mažiau.

„Svarbu, kad kita krizė būtų ne per mano kadenciją, tada gerai atrodysiu kaip prezidentas ar premjeras, nes reitingai yra svarbiausia. Ne, svarbiausia žmonės“, – politikų mąstymą ir elgseną apibūdino ekonomistas ir pridūrė, kad gilesnių diskusijų apie tai trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir labiau išsivysčiusiose valstybėse.

R. Kuodžio teigimu, dėl to vyksta didelė „pokiliminė“ kova tarp neortodoksinių ekonomistų, kurie šias problemas mato atviromis akimis ir neoliberalų, sakančių, kad viskas yra gerai, gal mes tik nepakankamai save rimbais plakame ar prastai taikome kokias nors fiskalines taisykles.

„Ne, yra giluminių problemų, kurios matomos plika akimi. Tik reikia šiek tiek pakilti aukščiau savo epochos ir pažiūrėti, kaip pasaulis veikė prieš 50–60 metų. Matysime, kad buvo kur kas daugiau tvarkos, stabilumo, teisingumo, lygybės“, – įsitikinęs jis.

Iš valdžios – prieštaringi ženklai

Kitas ekonomistas, atsidūręs įtakingiausių sąrašo viršuje, yra SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Paklaustas, kokią įtaką Lietuvoje turi jo atstovaujamas ir kiti Skandinavijos šalių bankai, kartu užimantys daugiau kaip 2/3 šių paslaugų rinkos, jis kalbėjo:

„Būtų naivu teigti, kad tokios galingos ekonominės – finansinės organizacijos kaip bankai neturėtų jokios įtakos ir nedalyvautų priimant sprendimus. Tačiau nereikėtų to suprasti tiesmukai, kad kažkas kažkur vaikšto pro užpakalines duris ir įrodinėja kokias nors tiesas.

Atvirkščiai. Sakyčiau, mano bankui ir, manau, kitiems bankai būdingas didelis apolitiškumas. Akivaizdus simpatijų nedemonstravimas nei vienai iš politinių partijų mums yra prioritetas. Todėl ta įtaka formuojasi per asociaciją, per viešus pasisakymus. Be jokios abejonės, jei manome, kad koks nors Seime ar Vyriausybėje gimstantis projektas nėra palankus finansų sistemos raidai, mes netylime.“

Klausiamas apie kitą būsimą didelę ekonomikos krizę, jis teigė matantis jos ženklų, tačiau nurodė kiek kitokias priežastis.

„Iš tikrųjų krizės kartojasi tam tikru periodiškumu. Tačiau tikrai būtų neteisinga išvesti kokį nors aritmetinį vidurkį ir skaičiuoti, kad štai jau praėjo tiek laiko ir dabar bus kita krizė. Taip neteisinga.

Tačiau kai kurie finansinio burbulo formavimosi požymiai šiuo metu yra aktualūs. Mes iki šiol nežinome, kaip pavyks sėkmingai užbaigti kiekybinio skatinimo politiką, kurią tęsia Europos centrinis bankas (Nuo 2015 m. jis didelėmis sumomis perka turto iš komercinių bankų – esą taip skatinama euro zonos ekonomika, o infliacija artinama prie siekiamo 2 proc. dydžio, aut. past.)“, – komentavo pašnekovas.

Anot jo, tam tikra prasme šios politikos pasekmės Lietuvoje turi įtakos infliacijai, didėjančiai paklausai, dideliam pinigų kiekiui, kuris „spaudžia“ prekių ir paslaugų kainas. Tiesa, tai ne vienintelė didelės infliacijos Lietuvoje priežastis, bet viena iš jų.

„Atsakant tiesiogiai, šįkart krizė gali kilti dėl kažkokių geopolitinių įtampų, kurios prasiverš ir destabilizuos ištisus pasaulio regionus (aišku, jeigu taip atsitiktų) ir tada jau, be jokios abejonės, reali ekonomika ir finansų sektorius pajus tokios krizės pasekmes.

Dabar gi prognozuoti panašaus masto ar kilmės krizę kaip 2008 m., kai ji kilo Amerikoje iš investicinių bankų pusės, būtų tikrai neteisinga.

Nuo to laiko nutekėjo daug vandens, pasikeitė šios sistemos struktūra, padaryta tam tikrų išvadų, pasikeitė reguliavimo aplinka ir pan. Taip kad krizės, matyt, neišvengiamai bus, nes, deja, šito niekas negali išvengti“, – svarstė G. Nausėda.

Jis neturėjo vienareikšmio atsakymo, ar dabartinė Lietuvos valdžia rengiasi būsimai krizei, ar jos sprendimai gali sušvelninti galimus jos padarinius šalies ūkiui ir gyventojams.

„Ateina prieštaringi signalai. Kai matau, kad valstybė svarsto pokyčių krepšelį, inspiruoja įvairias iniciatyvas institucijose, idant jos daugiau sutaupytų ir prisidėtų prie numatomo reformų paketo, aš tartum patikiu, kad krizei rengiamasi.

Bet kai iš vienos valdančios partijos lyderio tikrai įtakingo žmogaus p. Ramūno Karbauskio girdžiu pasisakymus, kad Fiskalinės drausmės įstatymas pradeda trukdyti pasirūpinti geru žmonių gyvenimu, susidaro įspūdis, kad mes kaip tik ruošiamės vakarėliui. Na, pakankamai ilgai pagyvenome suspausti fiskalinės drausmės įstatymu ir štai dabar norėtume truputį paišlaidauti“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, planuojant šių metų valstybės biudžetą buvo galima numatyti didesnes išlaidas, nes naujo Darbo kodekso priėmimas buvo traktuojamas kaip struktūrinė reforma. Planuojant kitų metų biudžetą to nebus galima daryti.

„Tada papulsime į Prokrusto lovą ir tų išlaidų didinti negalėsime. Matyt, jaučiamas tam tikras diskomfortas. Buvo daug priešrinkiminių pažadų ir matomos labai ribotos greito jų įgyvendinimo galimybės. Dėl to, pasakysiu atvirai, gimsta tokie nelabai sveikinti sprendimai“, – apibendrino patarėjas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kurjeriams – pats darbymetis: siuntų kiekis kai kur jau gerokai viršija praėjusių metų Kalėdų lygį (14)

Siuntas pristatančiose bendrovėse – pats darbymetis. „ DPD Lietuva “ komunikacijos vadovas...

Daliai restoranų neatsiperka ne tik darbas, bet ir produktai: prijuostes rišasi ir direktoriai (125)

Spengianti tyla karantino uždarytose kavinėse į neviltį varo jų savininkus. Patys tokių įmonių...

„Europai“ vadovaus Eglė Juškienė (1)

Vilniaus prekybos centrui „ Europa “ vadovaus Eglė Juškienė, pakeisianti iki šiol penkerius...

„Linas Agro Group“ pernai uždirbo 10 mln. eurų pelno

Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovės „ Linas Agro Group “ audituotas konsoliduotas...

Šapoka sako esąs tikras, kad ateityje atsiras daugiau aplinkosaugos mokesčių (9)

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako palaikantis Ekonominio bendradarbiavimo...

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (33)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (68)

Vilniaus universiteto dėstytojas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys,...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (5)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (3)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (276)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (29)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Kurjeriams – pats darbymetis: siuntų kiekis kai kur jau gerokai viršija praėjusių metų Kalėdų lygį (14)

Siuntas pristatančiose bendrovėse – pats darbymetis. „ DPD Lietuva “ komunikacijos vadovas...

Tarp jau ne kartą išsipildžiusių „Simpsonų“ pranašysčių – baugi prognozė 2021-iesiems: pateikta net konkreti data (25)

2021 metų sausio 20 dieną animacinio serialo „ Simpsonai “ kūrėjai prognozuoja Springfildo...

Kaip citrina išspaustas Rapšys titulą praradusiai komandai turi ir padėkų, ir pastabų (4)

„Energy Standard“ komanda neišsaugojo Tarptautinės plaukimo lygos (ISL) čempionų trofėjaus, o...

|Maža didelių žinių kaina