Ekonomistas dėstė, kad nepaisant smukusio euro kurso JAV dolerio atžvilgiu, gyvenantiems Lietuvoje savo pinigus verta saugoti eurais.

„Turėtume laikyti santaupas ta valiuta, kuria išleidžiame pinigus. Žaidimas valiutų kursais nepatyrusiems žaidėjams šiandien gali suteikti pelną, o rytoj atnešti dar didesnį nuostolį“, - patarė jis.

Paklaustas, kur patartų investuoti 2015 m., banko ekonomistas vardijo kelias priemones.

„Vienas iš įdomiausių investavimo objektų dažnai būna akcijų rinka. Tačiau tuo tikslu reikėtų pirmiausiai gerai pasikaustyti ir negalvoti, kad kartą investavęs gali užmigti ant laurų - toks požiūris gali lemti didelius nuostolius“, - komentavo G. Nausėda.

Investicinius ir kaupiamuosius draudimus jis taip pat priskyrė prie gerų investavimo formų, kurios palieka laisvės spręsti dėl investavimo krypties, bet kartu suteikia atsakomybės už investicijų sėkmę.

Tačiau jaunam žmogui G. Nausėda patarė pirmiausia investuoti į save.

„Pirmiausia (jaunam žmogui patarčiau – DELFI) ieškoti profesijos, kurios norėtų širdis. Negailėti investuoti lėšų ir savo laiko į išsilavinimą, o vėliau kantriai siekti būti geriausiu savo profesijoje“, - kalbėjo jis.

Paklaustas apie galimybes užsidirbti spekuliuojant elektronine valiuta „Bitkoin”, G. Nausėda nebuvo labai entuziastingas. Šią valiutą jis pavadino „pinigais našlaičiais“.

„Ši valiuta neturi tvirtų emisijos principų, niekas neprižiūri jų apyvartos, jų vertės kitimas nepagrįstas fundamentaliais ekonomikos veiksniais. Artimoje ateityje šių pinigų masė išliks smarkiai per maža, kad galėtų rimtai konkuruoti su esamais tradiciniais pinigais. Žinoma, tai nereiškia, kad jais negalima spekuliuoti, tačiau nedarykite to namuose“, - ironizavo ekonomistas.

Jis pirminė ir apie galimus kainų kritimus, pavyzdžiui, aukso rinkoje. Jo manymu, didesnį poveikio aukso kainai turės ne Europoje, o JAV priimami sprendimai.

„Didesnės įtakos aukso kainai turės JAV Federalinio atsargų banko sprendimas kelti palūkanų normas ir jis veikiausiai veiks aukso kainas mažinančia linkme“, - svarstė G. Nausėda.

DELFI skaitytojams rūpėjo ir paskolų rinka, pavyzdžiui, ar ilgai palūkanų norma EURIBOR liks dabartinėse žemumose.

„Europos centrinio banko nustatomos palūkanos, į kurias reaguoja ir EURIBOR, nedidės mažiausiai 1,5 metų“, - kalbėjo G. Nausėda.

Tačiau planuojančius įsigyti būstą, ekonomistas paragino atidžiau rinktis patį pirkinį ir stengtis paskolą grąžinti anksčiau taip sumokant mažiau palūkanų.

„Pernelyg mažai dėmesio lietuviai skiria tokiam dalykui kaip palūkanų suma, kuri sumokama per paskolos galiojimo laikotarpį. Reikėtų skolintis tiek, kad būtų įmanoma paskolą sugrąžinti, tačiau kiek įmanoma trumpinant paskolos trukmę būtų galima apriboti bendrą sumokėtų palūkanų sumą“, - dėstė G. Nausėda.

Paklaustas, ar save pavadintų kapitalistu, G. Nausėda patikslino, kad yra žmogumi, kuris išmoko su kapitalizmu gyventi draugiškai.

G. Nausėda įžvalgomis apie Lietuvos makroekonomikos raidą dalijosi tiesioginės DELFI TV konferencijos metu, o vėliau atsakė į tuos skaitytojų klausimus, kuriems nepakako laiko tiesioginio eterio metu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (252)