Jeigu norime padėti mažiausiai uždirbantiems gyventojams, reiktų į juos ir koncentruotis, o ne kalbėti apie progresinius mokesčius, teigia ekonomistasTeodoras Medaiskis. „Investuotojų forumo“ Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pabrėžia, kad visai ekonomikai būtų naudinga, jei skurstantieji turėtų daugiau pinigų.
Pra4jusią savaitę Seimas pritarė A. Syso siūlymui Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius. Pagal pateiktą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, pajamoms iki 14 tūkst. eurų per metus liktų galioti 15 proc. tarifas, daliai viršijančiai 14 tūkst. eurų, bet nesiekiančiai 36 tūkst. eurų per metus galiotų 25 proc. tarifas, o už viršijančią 36 tūkst. eurų pajamų dalį tektų sumokėti 40 proc.
Tačiau tiek T. Medaiskis, tiek K. Lisauskas DELFI sakė, jog siekiant keičiant mokesčių sistemą padėti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms yra daug geresnis būdas.
Reikia neatiminėti
T. Medaiskis paaiškino, kad padidinus NPD, pavyzdžiui, iki MMA dydžio, gyventojų piniginės iškart pastorėtų.
Žinoma, jis pastebėjo ir tai, kad dėl to būtų prarasta dalis iš GPM gaunamų biudžeto lėšų. Tačiau ir tam ekonomistas turi sprendimą.
„Tiesiog reiktų padidinti bendrą tarifą. Tarkim 0,5 procentinio punkto, nors neprisiriščiau prie šio skaičiaus, nes jis nėra pagrįstas skaičiavimais. Esmė, kad galutiniame rezultate niekas finansiškai nepasikeistų“, – principą dėstė T. Medaiskis.
Ekonomistas teigė, kad tokioje sistemoje visi mokėtų šiek tiek didesnį GPM, bet mažiausias pajamas gaunantys mokėtų mažiau.
„Taip būtų pasiekta socialiai teisinga progresija, kurios lygtais norima A. Syso pasiūlymuose“, – pastebėjo pašnekovas.
Nauda ekonomikai
K. Lisauskas T. Medaiskio pasiūlymą įvertino kaip daug racionalesnį ir labiau pagrįstą už A. Syso.
„Kol kas nedrįsčiau kelti abiejų rankų už tai, kad tai yra pats geriausias sprendimas. Tačiau jeigu jau kalbame apie GPM keitimą, siekiant pagelbėti mažiausiai uždirbantiems, tada NPD didinimas vienareikšmiškai yra ta priemonė, kuri jiems padėtų“, – sutiko jis.
Mokesčių ekspertas paaiškino, kad tarifo didinimas daugiau uždirbantiems mažiau uždirbantiems tiesiogiai jokios naudos neduoda, nes surinkti pinigai turi iš pradžių pereiti per valstybės perskirstymo aparatą, kuris nėra labai patikimas. Tačiau jeigu didinamas NPD (ypač kartu su MMA), tada mažiausiai uždirbantis žmogus tiesiog gauna daugiau pinigų į kišenę.
K. Lisauskas sutiko ir su pasiūlymu biudžete prarandamas lėšas kompensuoti didinant GPM tarifą.
„Tas procentinio punkto pakėlimas nebūtų nei labai skausmingas, nei priverstų kažką emigruoti, slėptis ar sukčiauti. Per visą mokesčių mokėtojų skaičių pinigų masė galėtų susidaryti pakankamai didelė. Tai yra efektyvu ir svarbiausia, kad vieną tarifą yra daug lengviau prižiūrėti tiek administratoriui, tiek mokėtojams. Nereikia keisti IT sistemų ir t. t.“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis palygino, kad gyventojų pajamoms taikomo tarifo pakeitimas yra labai paprastas veiksmas – kitaip nei laiptelių su skirtingais tarifais įvedimas.
„Jei išlieka vienas tarifas visoms pajamoms, kurioms netaikomas NPD, tada ir polinkis vengimui yra nepalyginamai mažesnis negu kada atsiranda laipteliai“, – dar vieną privalumą įvardijo K. Lisauskas.
„Savo ruožtu laiptelių sistemoje, artėjant prie kiekvieno iš jų, žmogus, kurio fiziologija yra normali, t. y. pirštai lenkti į save, o ne nuo savęs, vis ieškotų būdų, kaip to laiptelio neperžengti. Faktas, kad tai yra visiškai neproduktyvi veikla ir dar biudžetas dėl to praranda pinigus“, – sakė pašnekovas.
Tačiau K. Lisauskas nesiryžo pasakyti, kad T. Medaiskio pasiūlymas yra geriausias ir nėra kitų alternatyvų.
Bet kokiu atveju, mažiausiai uždirbančių pajamų didinimas, K. Lisausko požiūriu, yra geras ekonominis sprendimas.
„Visi ekonomistai sutaria, kad mažiausiai uždirbantis gyventojų sluoksnis dažniausiai pinigus išleidžia vartojimui šalies viduje. Neišveža į Turkiją, neišmeta į einamosios sąskaitos deficitą, o tiesiog vietoje išleidžia tuos pinigus ir tai užtikrina pajamas vietiniam verslui, kuris moka algas tam pačiam paprastam žmogui. Pinigų sukimasis sistemos viduje yra labai geras dalykas“, – kalbėjo jis.
„Investuotojų forumo“ Mokesčių grupės vadovas sakė, kad A. Syso ir panašūs pasiūlymai turi priešingą efektą, nes tada turtingesni žmonės turi persvarstyti savo išlaidas, lūkesčius, paskolas.
„Paprastai po tokių drastiškesnių reformų, jie reaguoja stručio poza, t. y. stabdo stambesnius pirkinius – ilgo naudojimo prekes, statybas ir t. t. Kas nuo to kenčia? Ogi ta pati ekonomika“, – pažymėjo K. Lisauskas.
