aA
Karališkojo koledžo Londone ekonomikos daktarė Kaetana Numa kalbėdama apie valstybės skolą sako į jos valdymą žiūrinti griežtai. Ji yra įsitikinusi, kad šiandieninis skolinimasis ateityje virs didesniais mokesčiais gyventojams bei kelia klausimą, ar pinigai iš tiesų yra nukreipti į tuos, kam šiandien jų reikia labiausiai.
Kaetana Leontjeva
Kaetana Leontjeva
© DELFI / Tomas Vinickas

Būti gali visko

Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ turtingiausio Lietuvos žmogaus milijardieriaus Nerijaus Numos žmona, ekonomistė K. Numa aptarė naujausias ekonomines aktualijas.

Bendrai, aptardama situaciją, ji džiaugėsi, kad Lietuvos ekonomika I-ąjį metų ketvirtį augo ir tikino, kad, turbūt, yra mažesnių bei lankstesnių valstybių, tokių, kaip Lietuva, privalumas, tačiau pridūrė, kad, galiausiai, pasaulio ekonomikoje šiandien viskas yra susiję ir jei po pandemijos sunkiau sekasi atsigauti vienai šaliai, tai vienaip ar kitaip atsilieps ir kitoms.

Paklausta, ką, bendrai, apie visą situaciją dėl COVID-19 ir ekonomikos, sako jos intuicija, ji teigė mananti, kad būti dar gali visko.

„Mes kalbame apie ekonominę pusę, bet yra ir politinė, ir socialinė. Tarkime, prieš metus tie neramumai, kuriuos mes matėme JAV dėl rasės klausimų, socialinių klausimų, tai niekur neišnyko ir kaip viskas srutuliosis toliau?

Taip pat kai kuriose šalyse turime augantį perskirstymą, kuris, tarsi, yra trumpalaikis, bet ilgainiui, žinote, nėra tokio dalyko, kaip laikinas mokestis arba laikinas biudžeto išlaidų padidinimas ir tie laikini dalykai gali tapti ilgalaikiais ir matome, kad tos šalys, kuriose, tai (mokesčiai-red.), yra didinami, jų ekonominis augimas gali stagnuoti. Tai, galiausiai, priveda prie neigiamų socialinių reiškinių“, – teigė ji.

Mokesčiai didės

Kalbėdama apie augančias valstybių skolas, K. Numa svarstė, kad šioje vietoje jau galima kalbėti ir apie šalių nepriklausomybę ir pateikė Graikijos pavyzdį.

„Kaip matėme Graikijoje, jau nebe rinkėjai sprendžia, ką daryti, kaip spręsti biudžeto problemas, o jau ateina trečiosios šalys“, – sakė ji.

Anot K. Numos, bendrai kalbant, ji būtų prie tų ekonomistų, kurie į valstybės skolą žiūri gana griežtai.

„Yra tų, kurie sako, kad nieko čia nebus (jei daug skolinsimės-red.), tai gal ir nieko nebus tam tikrose šalyse. Gal JAV nieko ir nebus dėl skolinimosi, jie turbūt ne apie Lietuvą kalba, ne apie mažąsias valstybes“, – aiškino ekonomistė.

Pasiteiravus, kas, jos manymu, gali nutikti blogo, ji sakė, kad augant valstybės skolai rinka pamažu nebepasitiki, o tada auga ir palūkanos.

„Šiuo metu Jungtinė Karalystė skolos aptarnavimui, t.y. palūkanoms, išleidžia triskart daugiau nei policijai. Tai, sakykime, jau dabar tuos pinigus būtų galima skirti policininkų algų didinimui, samdyti daugiau policininkų.

<…> Skola mums kainuoja. Nėra taip, kad mes skolinamės ir gyvename ateities sąskaita. O ateityje tuos pinigus vis tiek reikės grąžinti, o tada neišvengiamai laukia mokesčių didinimas. Tada padidini mokesčius, lėtėja ekonomikos augimas, lėtėja žmonių algų augimas“, – sakė ji.

Ekonomistė pasisakė ir apie tuos, kurie kalbėdami apie skolos augimą dažnai sako, jog palūkanos mažos, todėl nėra reikalo reikalingų pinigų nesiskolinti. Ji tai palygino su kita situacija.

„Čia kaip vakarėlis ir trečią nakties koks draugas sako: „Gerk, gerk toliau, gal rytas neateis, gal galvos neskaudės, gal paskaitą atšauks, niekad nežinai“, bet elgtis taip su šalies likimu… Galų gale, tai yra ne to ekonomisto pinigai, ne jis mokės, ne jį skalpuos, kai reikės mokesčius kelti, mokės tai visa ateities karta ir ar tikrai norima šitaip neatsakingai praskolinti?“, – klausė ji.

K. Numos nuomone, dar vienas didelis klausimas susijęs su tuo, kur pasiskolinti pinigai galiausiai nukeliauja.

“<..> klausimas, ar tie pinigai, kuriuos dabar skolinasi valstybės, ar jie nueina tiems, kuriems labiausiai skauda karantinas, kam labiausiai reikia kompensacijų ir paramos, ar tie pinigai lekia pro šalį, kaip kartais būna su biudžeto pinigais.

Ir kartais gali būti sakoma, kad čia su COVID-19 (susiję-red.), bet čia yra graži priedanga, o lėšos eina visai ne pagal paskirtį.

O tie, kam labiausiai skauda, tai jie ir toliau sėdi be cento ir, ypatingai, kalbant apie smulkų verslą, kuris tam tikrose šalyje uždarytas ilgiau, kas yra sunku suvokti, tarkime, kodėl „Gariūnams“ nebuvo leista vienu metu atsidaryti su prekybos centrais“, – sakė ji.

Kainų augimas gali neatsispindėti statistikoje

Reaguodama į šių dienų aktualijas ekonomistė pasisakė ir apie keturių dienų darbo savaitę. Jos nuomone, darbdaviai su darbuotojais dėl to turėtų susitarti patys, tačiau klausimų kelia ir tai, ar tokiu atveju žmonėms, jei trumpėtų dirbamų dienų skaičius, nemažėtų atlyginimai.

„Klausimas, ar uždirbsi tiek pat. Gali būti, kad dalis uždirbs tiek pat, bet tam, kad apmokėti tai daliai, mažiausiai produktyvūs neteks darbo, o tai galimai bus mažiau kvalifikuoti asmenys, jaunimas <...>“, – svarstė K. Numa.

Paklausta apie infliaciją, ji pasakojo, kad tai, labai svarbus dalykas ir kad mes ne visada turime įrankių jai pamatuoti, kiek iš tikro paaugo kainos.

„Pavyzdžiui, JAV kainų indeksas neįtraukia būsto kainų, maisto kainų ir kuro kainų, todėl, kad jos daugiausia svyruoja.

Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu policija sekdama nusikalstamumą neįtrauktų labiausiai nusikaltusio rajono, tai nereikštų, kad nusikalstamumas mažas. Tai reikštų, kad nestebi visos aplinkos.

Tarkime, Lietuvoje, tokie dalykai kaip nuolaidos. Žmonės perka maistą nuolaidų metu, klausimas, kaip jos atsispindi vartotojų kainų indekse.

Tarkime, jeigu Statistikos departamentas seka vieną konkretaus gamintojo prekę, o kitai, panašiai, kito gamintojo, atsiranda didelė nuolaida, žmonės perka su nuolaida, tada ta nuolaida gali neatsispindėti kainų indekse <…>. Žmonės tą kainų augimą gali jausti, o statistika jo nerodyti“, – sakė ji.

Žinių radijas
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(91 žmogus įvertino)
3.4066

„Gazprom“ nominavo Schroederį į stebėtojų tarybą (1)

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ į stebėtojų tarybą oficialiai nominavo buvusį Vokietijos...

Nausėda: Lietuva pasirengusi imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos (1)

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau...

Į Lietuvą atvykusį bandomąjį Ukrainos grūdų krovinį kraus „Bega“ (1)

Į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu iš Ukrainos atgabenti grūdai bus kraunami per vieną...

Statybų kainos privertė apsvarstyti prekybos tinklų plėtrą: stabdo planuotas rekonstrukcijas (4)

Statybų kainoms toliau šokant į viršų, kai kurie prekybos tinklai neslepia dėl to koreguojantys...

Užfiksavus lietuvišką produkciją Kaliningrado parduotuvėje, įmonė paaiškino: tai – likučiai

„Delfi“ redakcija sulaukė skaitytojų nuotraukų, kuriose vienoje Kaliningrado maisto...

Top naujienos

Baltarusijoje viskas eina blogyn: Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje (3)

Praėjo metai po to, kai gegužės 23-iąją Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė...

Delfi PliusAndrea Dudik

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys: Rusijai vakarėlis baigėsi

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys. Taip vyko liūdnai pagarsėję rusų remiami...

Britų žvalgyba nurodė, ko dabar siekia Putinas: ukrainiečiams nelieka kitos išeities (5)

Žiaurus, totalinis karas, kokio Europoje nebuvo beveik aštuonis dešimtmečius. Taip Ukrainos...

Vasariška šiluma neužsibuvo: vėl vyraus vėsūs ir vėjuoti orai

Trečiadienio dieną per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas. Pradedant vakariniais rajonais,...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Artūras Zuokas pirmą kartą viešai pasirodė su nauja širdies drauge (3)

Neseniai skyrybų dramą išgyvenęs buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Lietuvos meno...

Buvęs žalgirietis Lietuvoje išgyveno košmarą: dingę pinigai, rasizmas ir „dėl visko kalti konservatoriai“ (1)

Kauno „Žalgiris“ – istorinėse žemumose. Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio serijoje prieš...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Šis sekso būdas vieniems yra tabu, kitiems – slapta svajonė: kodėl kai kuriems taip maga įeiti pro „galines duris“?

Jokia paslaptis, kad analinis seksas nėra šiuolaikinis „išradimas“. Tam tikri išlikę...

Delfi PliusPsichologas Gediminas Navaitis

Psichoterapeutai išanalizavo, apie ką svajoja vyrai ir moterys: ką reiškia mūsų seksualinės fantazijos ir kaip tai panaudoti santykiuose? (1)

„Meilė – tai fantazijų mainai“, – teigė prancūzų rašytojas Nicola de Chamfort'as....

Tokio skanaus žiedinio kopūsto dar nevalgėte: receptas paprastas kaip dukart du, o skonis – 10 balų

Žiedinis kopūstas , arba kalafioras – ne tik skani, bet ir labai naudinga daržovė. Ji teigiamai...