„Teltonikos“ įkūrėjo Arvydo Paukščio įraše vardinta, kad būtų prarasta ne tik 6 tūkst. darbo vietų itin aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių mėnesinių atlyginimų vidurkis siektų 10 tūkst. eurų, bet ir išvystyto projekto mokestinės pajamos į šalies biudžetą, kurios kasmet būtų siekusios apie pusę milijardo eurų.
Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė komentuoja, kad ne tiesiogiai eurais ir darbo vietomis pamatuoti nuostoliai yra skaudžiausi. Ji pabrėžia, kad šis projektas yra išskirtinės svarbos ir ilgalaikei Lietuvos makroekonominės raidos perspektyvai.
„Tokio tipo investicijos į pažangias ekonomines veiklas – priešnuodis „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmėms.
Lietuva daugumą žemai kabančių konkurencingumo vaisių jau yra nusiraškiusi, spartus darbo kaštų augimas iš konkurencinės arenos išstums vis daugiau darbui imlių žemesnės pridėtinės vertės veiklų, kurios vis dar sudaro didelę dalį Lietuvos BVP struktūros. Ir jei Lietuvai nepavyks transformuotis į aukštos pridėtinės vertės ir išmanias paslaugas teikiančią ekonomiką, užklimpsime, strigsime ir Lietuvos sėkmės istorijomis pasaulį stebinantis augimas išsikvėps“, – komentuoja ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė komentuoja, kad žinios dėl „Teltonikos“ gali turėti svarbią įtaką Lietuvos reputacijai investuotojų akyse.
„Tokios investicijos, kaip „Teltonikos“ projektas, šiai BVP struktūros transformacijai be galo svarbios. Tačiau jos ne vien sukurtų Lietuvai aktualioms konkurencingumo grėsmėms atsparią alternatyvą, bet ir padidintų trauką tiesioginėms užsienio investicijoms, keistų eksporto struktūrą ir geografiją. Be to, siųstų tarptautinėms rinkoms eilę itin svarbių reputacinių žinučių apie Lietuvą, kaip saugią vietą tokio masto investicijoms, augantį puslaidinkių pramonės tašką. Keičiantis geoekonominiams galios centrams, šios šakos pasaulinė svarba yra išskirtinė ne tik ekonominiame, bet ir geopolitiniame žemėlapyje.
„Biurokratizmo ir apgailėtinų intrigų pelkėje užklimpo ir strigo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijos“ – tokio kalibro žinutės neigiamų pasekmių šleifas gali būti ilgalaikis ir itin kenksmingas investiciniam klimatui. Tad šiandien būtina pamiršti politines trintis ir surėmus pečius daryti viską, kad šis projektas būtų tęsiamas.
Ir, be abejo, į kalbas apie biurokratinę naštą, tarpinstitucinių intrigų liūnus ir problemas Lietuvoje pažvelgti iš naujo ir imtis radikalių priemonių. Tokiai mažai, atvirai ir daug objektyvių konkurencinių pranašumų neturinčiai ekonomikai – lankstumas ir verslo sąlygos – ne prabanga, o būtinybė judėti į priekį“, – teigia ji.
Primename, kad kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.
Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę. Anot „Teltonikos“ vadovo, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.
Po A. Paukščio penktadieninės konferencijos Vyriausybėje savo komentarus pateikė susisiekimo ministras Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas ir „Litrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Anot atstovų, žinią apie žlungantį projektą jie išgirdo tik iš socialinių tinklų, žadama situaciją taisyti.
