Pasak jos, pigių pinigų politikos atsisakymas euro zonai galėjo būti aktualus praėjusiais metais, kai vyravo pozityvios ekonominės nuotaikos, tačiau situacija, ekonomistės vertinimu, dabar kardinaliai pasikeitė.
„Esu tarp tų skeptikų, ar tikrai šiuo metu Europoje tai yra taikli priemonė ir ar tikrai čia yra ta aukšta temperatūra, kurią reiktų malšinti. Pernai metais Centrinės-Rytų Europos valstybės jau rikiavosi prie tų šalių, kurias būtų visai reikėję malšinti aukštesnėmis palūkanų normomis, nes tų kaitimo simptomų jau buvo ne vienas“, – penktadienį „INVL“ surengtoje ekonomikos apžvalgoje kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje pasikeitusios regiono gyventojų nuotaikos lemia tai, kad prieš tai kaitusi ekonominė temperatūra ims slopti, ECB net ir nesiimant papildomų veiksmų.
„Tačiau šiemet, kuomet nutiko karas, matome, kad lūkesčiai yra pasikeitę kardinaliai. Iš tos euforijos, kurią stebėjome pernai, kuomet tiek mažmeninės prekybos apyvartos mušė rekordus, atsigavo paslaugos, buvo graibstomas visas nekilnojamasis turtas, kuris tik turi pamatus, nieko nebeliko“, – aiškino ji.
Būtent pasikeitusios nuotaikos euro zonoje, ekspertės vertinimu, lems tai, kad net ir tuo atveju, jeigu ECB imtųsi didinti bazines palūkanų normas, tai būtų daroma itin atsargiai ir iš lėto.
„Manau, kad šiemet gali ir iš viso dar didinamos palūkanos. Ir toks scenarijus tikrai nėra atmestinas. Nors rinkoje vyrauja lūkesčiai, kad palūkanų normos bus keliamos, kad jos jau bus didinamos liepą, matyt, tie žingsniai bus labai nedideli, po 10 bazinių punktų. Tai bus toks rinkas apšildantis procesas“, – prognozavo I. Genytė-Pikčienė.
ELTA primena, kad balandžio viduryje vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal turto pirkimo programą. Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo, pažymi ECB.
Kaip ir prognozuota, paskutinio Valdančiosios tarybos posėdžio metu ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą.
Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.
Komentuodamas pastaruosius ECB sprendimus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pažymėjo, kad, jo asmeniniu vertinimu, nėra jokių priežasčių, kodėl antroje metų pusėje euro zonos pinigų politikos formuotojai negalėtų apsvarstyti galimybių didinti bazines palūkanų normas.
