Apie tai A. Izgorodinas penktadienį kalbėjo laidoje „Delfi Rytas“. Jis pastebėjo, kad palūkanos Europoje jau veikia paskolas, bet infliacijos kol kas dar nepaveikė.
„Neseniai paskelbti naujausi infliacijos duomenys euro zonoje. Infliacija pakilo iki 10 proc. To priežastis gana paprasta – euro zona daugiau nei pusę infliacijos generuoja energetikoje.
ECB kad ir kaip norėtų, jis negalėtų pakoreguoti geopolitikos, tarkim, sumažinti dujų kainų Europoje. Bet, deja, ECB toliau laikosi savo buhalterinio griežto tona, kad infliacijos augimas reiškia, kad reikia kelti palūkanas, su ja kovoti.
Aš manau, kad tokie veiksmai infliacijos euro zonoje nesumažins. Realiai dabar kas gali sumažinti infliaciją euro zonoje yra orai. Europai žadamas šiltas lapkritis ir gruodis. Dujų kaina dabar yra gana maža. Tai tikrai galėtų infliaciją sulėtinti. Tačiau tai neturi nieko bendro su ECB palūkanomis.
Spėju, kad palūkanų didinimas tęsis iki pavasario. Tada ECB tikriausiai pakoreguos savo komunikaciją, kadangi euro zona bus recesijoje ir tolesnis palūkanų didinimas sukeltų dar didesnę recesija“, – komentavo jis.
A. Izgorodinas dar pakomentavo, kad šiuo metu bazinės palūkanos euro zonoje siekia 1,5 proc.
„Atsargiai spėju, kad pavasarį jos gali siekti 2 proc. ar šiek tiek daugiau. Nuo pavasario ECB sustos ir toliau nebekels palūkanų, bet ir nemažins, o toliau žiūrės, kokia bus situacija euro zonoje.
ECB yra JAV centrinio banko įkaitai, kadangi jis irgi radikaliai kelia palūkanas, o tai reiškia, kad kapitalas iš įvairių rinkų plaukia į JAV. Tai taip pat paveikė euro zoną per euro kursą, o tai yra infliacinis aspektas.
Kuo kursas yra mažesnis, tuo brangiau perkame įvairias žaliavas, tarkim, naftą ir dujas. Manau, kad reali priežastis, kodėl ECB kelia palūkanas yra ne kova su infliacija, o kova su euro nuvertėjimu. Kylant palūkanoms taip dažniausiai būna rinkose, kad tavo valiuta sustiprėja.
ECB skaičiai rodo, kad vidutinės būsto palūkanos Lietuvoje rugsėjį siekė 3,46 proc. Jei darome prielaidą, kad ECB toliau kels palūkanas, sustos kažkada pavasarį, manau, kad vidutinės būsto palūkanos viršys 4 proc.
Tai reiškia, kad mėnesinė įmoka dar išaugs. Kiek tiksliai – priklauso nuo to, ar žmogus yra užsifiksavęs savo paskolų palūkanas, ar ne. Faktas, kad žmonės reikia ruoštis, jog kurį laiką, iki pavasario paskolų įmokos tikrai didės“, – kalbėjo jis.
A. Izgorodinas pridūrė, jog šiuo metu yra ir teigiamų, ir neigiamų rizikų
„Jeigu ECB matys, kad krizė euro zonoje yra techninė, tada jis tiesiog tam tikrą laiką, galbūt iki kitų metų pabaigos palūkanų nemažins. Aišku, jeigu ECB matys, kad euro zona patiria rimtą recesiją, be abejo, palūkanas mažins, galbūt imsis naujų skatinimo priemonių.
Manau, kad ECB gali tekti supirkinėti euro zonos valstybių obligacijas. Čia nereikia toli eiti, ta pati Lietuva rinkose skolinasi už daugiau nei 4 proc., o 7 proc. riba jau laikoma netvaria. Gali būti, kad kitų metų sausį ar vasarį ECB turės imtis ne palūkanų mažinimo, bet tam tikrų ekonomikos skatinimo priemonių.
Centriniai bankai šiuo metu elgiasi gana agresyviai, tam tikra prasme eksperimentuoja. Niekas nežino, kaip pasibaigs palūkanų didinimo eksperimentai“, – svarstė pašnekovas.
