Delfi TV laidoje „Delfi rytas“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pasakojo, kad sprendimas nestebins, nes jau buvo prognozuota, kad ECB palūkanų normas didins 25 baziniais punktais, iki 3,25 procentų. Pastebima, kad Europa seka Amerikos pavyzdžiu. Amerikos centrinis bankas padaro pokyčius, o ECB elgiasi taip pat. Tačiau, anot A. Izgorodino, tai yra susiję su duomenimis ir su infliacija.
„ECB labiau žiūri į vadinamą gryną infliaciją, tai yra, infliacija, atmetus energetiką ir maisto produktus. Balandžio mėnesį ji šiek tiek sulėtėjo – iki 5,6 procento. Bet problema išlieka paslaugų infliacijos dedamoji, nes paslaugų infliacija paspartėjo nuo 5,1 procento kovo mėnesį iki 5,2 procentų balandį. Tai faktas, kad tie infliacijos skaičiai lieka pernelyg aukšti ir ECB tiesiog vadovaujasi duomenim ir toliau kelia bazines palūkanas“, – aiškina ekonomistas. Tiesa, šioje vietoje jis mato grėsmę. Anot pašnekovo, einant tokiu keliu, ECB sukels recesiją.
Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad rugsėjo-spalio mėnesiais jau bus priartėjama prie 3,5 arba prie 3,6 procento.
„Tai reiškia, kad trijų mėnesių Euriboras rudenį gali siekti 3,8 procento, o šešių mėnesių Euriboras gali siekti 4,2 procento. Jeigu mes dabar turime būsto paskolų palūkanas, kurios šiuo metu siekia lygiai 5 procentus, tai reiškia, kad rudenį naujų paskolų būstų palūkanos jau sieks maždaug 5,6 procento“, – teigia ekonomistas.
Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, jaučiasi, kad gyventojams darosi sunku susidoroti su kylančiomis palūkanų normomis. Tai pastebima tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos valstybėse bei už euro zonos ribų šalyse, kurios agresyviai kelia palūkanas.
„Kalbant apie euro zonos šalis, tai Vokietijos vartojimas pastaruoju metu atrodo labai silpnai ir tai nemaža dalimi paaiškina, kodėl lietuviškos kilmės prekių eksportas krenta ir kodėl mūsų pramonės gamyba kovo mėnesį nukrito 11 procentų. Kalbant apie Lietuvą – tas poveikis taip pat matosi. Mes turime vis spartesnį mažmeninės prekybos ne maisto produktais kritimą. Sausio mėnesį siekė -0,1 procentą, tai, paprastai tariant, nepakito, bet kovo mėnesį mes jau turėjom 6 procentų kritimą, kas reiškia, kad dėl infliacijos, dėl kylančių palūkanų Lietuvos gyventojai vis labiau fokusuojasi ne į vartojimą, o į taupymą“, – laidoje „Delfi rytas“ pasakoja ekonomistas A. Izgorodinas.
Recesiją pajaus ir gyventojai
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie recesiją, žmonės baiminasi, ko tikėtis toliau. A. Izgorodinas prognozuoja, kad antras ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prastesnis.
„Visą Lietuvos BVP žemyn labai stipriai nutempė kovo mėnesio rodikliai, nes kovo mėnesį 11 procentų nukrito Lietuvos pramonė, mažmeninė prekyba ne maisto produktais nukrito 6 procentais ir ta tendencija labai stipriai važiuoja žemyn. Tai man atrodo, kad balandis ir gegužė bus pakankamai komplikuoti. Birželis taip pat bus komplikuotas ir man asmeniškai nekyla abejonių, kad Lietuvos BVP šiais metais sumažės ir, aš sakyčiau, kad pagal dabartines ekonomikos tendencijas -3, -3,5 procento BVP kritimas šiais metais yra labai realus ir žmonės tą recesiją pradės jausti nuo vasaros“, – prognozuoja pašnekovas.
„Dabar jeigu taip primityviai ir paprastai kalbant, tai tą ekonomikos recesiją dabar mato tik ekonomistai ir valstybės duomenų agentūra. Žmonės gatvėse, kavinėse, restoranuose jos visiškai nejaučia.
Bet tai yra labai laikina, nes jeigu pasižiūrėtume, tarkim, pramonės tendencijas, tai nesunku pamatyti, kad tie pramonės sektoriai, kurie dabar labiausiai mažina gamybą milijonais eurų, jie kaip tik yra ir didžiausi darbdaviai. Tai yra medienos, baldų, metalo dirbimo sektoriai. Tuose sektoriuose dabar dirba 30 procentų visų šimtųjų pramonėje. Pramonė tuo pačiu metu yra didžiausias Lietuvos darbdavys privačiame sektoriuje, tai labai galima tikėtis, kad tiems didesniems pramonės sektoriams mažinant gamybą, vasarą mes matysime nedarbo lygio padidėjimą Lietuvoje“, – situaciją komentuoja ekonomistas.
Šiuo metu nedarbo lygis yra vis dar nedidelis, o pramonės sektorius jau pamažu ima atleidinėti savo darbuotojus. Tačiau, anot pašnekovo, ekonomikos traukimąsi pajus ne tik tie, kurie dirba pramonės sektoriuje ir neteks savo darbo.
„Su laiku pajus ir kiti sektoriai. Darbo rinkos recesija prasidės nuo eksportuojančių sektorių, kurie yra labai cikliški, tai yra, pramonė ir transportas, bet mažėjantis užimtumas šiuose sektoriuose, vėlgi, reiškia mažesnį vartojimą vasarą ir rudenį. Mažesnis vartojimas viduje reiškia, kad tokie sektoriai kaip mažmeninė prekyba, paslaugų sektoriai taip pat pradės mažinti darbuotojų skaičių ir tas nedarbo lygio augimas prasidės eksportuojančiame sektoriuje, bet, ankščiau ar vėliau, jis palies ir tuos sektorius, kurie dirba su vidaus rinka“, – teigia A. Izgorodinas.
Jau kone metus laiko linksniavome žodį recesiją, kol ji, galų gale, atėjo į mūsų šalį. Šalia recesijos dažnai žengia ir kitas gąsdinantis scenarijus – ekonomikos krizė. Ekonomistas įvertina ribą tarp šių dviejų reiškinių:
„Riba yra tarp to, kiek ekonomika krenta. Aš manau, kad mes turime ne recesiją, o krizę. Tas radikalesnis žodis. Vėlgi, tą puikiai demonstruoja Lietuvos BVP dinamika pirmą šių metų ketvirtį, nes metinis kritimas buvo 3,6 procento, tai tie skaičiai nei iš tolo neprimena techninės recesijos. Tai yra normali krizė. Iš kitos pusės, aš nedramatizuočiau šito aspekto dėl kelių momentų. Visų pirma, taip blogai, kaip buvo 2009 metais tikrai nebus, nes tada Lietuvos ekonomika turėjo labai daug disbalansų. Dabar tų disbalansų nėra. Kitas aspektas, kodėl Lietuvos ekonomika dabar rodo vos ne prasčiausią dinamiką Europos Sąjungoje, tai dėl Lietuvos ekonomikos struktūros, nes lygiai tokią pat dinamiką rodė ir Vokietijos ekonomika. Vokietijos ekonomika pirmąjį ketvirtį nukrito. Tiesa, nukrito ne taip stipriai kaip Lietuvos. Bet nukrito dėl tokių pat priežasčių kaip Lietuva. Tai yra industrinė pramoninė ekonomika ir pramoninės ekonomikos jos yra tiesiog labai cikliškos ir jos gerokai greičiau reaguoja į krizes negu, tarkim, paslaugų ekonomika“, – pasakoja A. Izgorodinas.
NT kainos turėtų nekilti
Ekonomistas įvardina ir kada galima tikėtis, kad ECB pagaliau nustos kelti palūkanas ir kada jos galėtų kristi.
„Pagal dabartinį euro zonos ekonomikos tikslą ir pagal tai, kaip atrodo finansavimo sąlygos euro zonoje, panašu, kad kalbame apie tai, kad Europos centrinis bankas palūkanas pradės mažinti labiau nuo kitų metų pradžios arba nuo šių metų pabaigos, priklausomai nuo to, kokia bus ekonomikos dinamika pasaulio ekonomikoje, ypatingai JAV ir pačioje euro zonoje vasarą. Ar jau ta krizė ateis į JAV ekonomiką vasarą, ar tai yra labiau rudens aspektas mes tiksliai dabar negalime pasakyti, bet palūkanos, net ir prasidėjus recesijai, kurį laiką liks aukštumose. Tas reiškia, kad pagal dabartinius makro rodiklius žiūrint, tai, labiau tikėtina, kad palūkanos bus pradėtos mažinti praktiškai lapkritį-gruodį šių metų arba jau kitų metų pradžioje“, – aiškina jis.
Palūkanų normų kėlimas tiesiogiai veikia nekilnojamojo turto rinką. Gyventojai, kurie planavo įsigyti būstą, vis dar svarsto, kokį sprendimą priimti būtų protinga. A. Izgorodino pataria gyventojams apsvarstyti ir pamatuoti, ar šiuo recesijos laikotarpiu jie sugebės „pavežti“ paskolas, ar jų darbo vieta yra stabili.
Pačios nekilnojamojo turto kainos, anot ekonomisto, itin pastebimai kristi neturėtų, kadangi dideli NT vystytojai Lietuvoje turi pakankamai finansų ir gali lengvai palaukti, kol ekonomika atsigaus ir NT paklausa pradės kilti.
„Mažesni vystytojai, tikėtina, kad pradės mažinti kainas, nes jų finansai ir balansai yra silpnesni. Tikėtina, kad jie norės atsikratyti savo objektų, tam, kad grąžintų savo paskolas bankams“, – pasakoja A. Izgorodinas.
Nors galimo nekilnojamojo turto kainų kritimo jis šiuometinėje situacijoje neįžvelgia, tačiau, anot jo, gera žinia yra ta, kad kainos bent jau nekils ir išliks stabilios.
