aA
Lietuvoje paskelbus karantiną ir apribojus daugybės įmonių veiklą, ne vienas verslininkas išreiškė susirūpinimą, kad tokia situacija iš pagrindų gali smogti Lietuvos verslui, ypač smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Visgi išeičių yra, įsitikinęs ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis. Pasak jo, užtenka to, kad aktyvesni būtų visi Lietuvos piliečiai.
Ekonomistas siūlo, ką gali padaryti visi, kad lietuviškas verslas nesusidurtų su krize
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Paskelbęs įrašą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis pastebėjo, kad kol Europa ruošia gelbėjimo paketus verslams, Vokietija informavo, jog skirs nemažai lėšų kovai su koronaviruso pasekmėmis, tą patį daro JAV, Lietuvoje kol kas tylu. Tokiu atveju, anot ekonomisto, aktyviai reaguoti gali patys žmonės.

„Kol centrinės valdžios nėra, pasistenkit palaikyti vietinius verslus iš savo pusės. Nes smulkiam verslui, ypač paslaugų, maitinimo, turizmo, skaudės net labai. Ir visi kartu galim tą skausmą sumažinti. Į restoranus ir barus eiti negalima. Tačiau jie gali ateiti pas jus. Paskambinkit, parašykit savo mėgstamiausiai vietai (jei dar bent kiek dirba), užsakykit pietus ar vakarienę išsinešimui. Gyvo kontakto turėti nebūtina – susitarkit apmokėti pavedimu, ryšulėlį pasigriebkit nuo durų“, – patarė T. Marčiulaitis.

Maistas – išsinešimui, kelionės – rudenį

Anot jo, tas ypač svarbu barams, kurie dabar net ir drąsiausių klientų negali aptarnauti po 22 valandos. Todėl, patarė žinovas, žmonės galėtų paskambinti į mėgiamiausią barą, užsisakyti kokį nors jų gaminamą sumuštinį su bulvėmis, salotomis, dar ko nors kito.

„Jums vietoje dienos pietų, jiems – bent kiek pajamų“, – argumentavo T. Marčiulaitis.

Jokia išimtis, akcentavo ekonomistas, yra ir sporto klubai. Pasak jo, dar šiandien, kai nebeveikia nė vienas sporto klubas, o turima narystė baigiasi po 3 mėnesių, galima paskambinti į sporto klubą ir susitarti, kad sutinkama pratęsti narystę jau dabar.

„Jei duos nuolaidą, sumokėkite pusę ar visą sumą šiandien. Abiems pusėms nauda. Jums pigiau, o sporto klubui bent kiek srauto į sąskaitą. Dar narystės neturit? Pats laikas nusipirkti. Skambinkit, sakykit, kad norit pradėti lankyti po 2-3 mėn. Bet galit dalį pinigų sumokėti jau šiandien“, – siūlė T. Marčiulaitis.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot žinovo, neverta skubėti atšaukti viešbučių, kelionių. Kur kas geriau būtų susitarti, kad atostogos būtų perkeltos – nesvarbu, ar po 6, ar po 12 mėnesių.

„Jei proaktyviai bendrausit ir siūlysit, gal ir kokį geresnį kambarį gausit. Su maloniais žmonėmis, kurie ypač nelaimės metu sutinka eiti į kompromisą, kiti irgi būna malonūs. Jei kelionių neturit – užsakinėkit. Po 6–9 mėnesių jau galėsit važinėti, skraidyti. Tai atsigriebkit už dabar nuplaukusias atostogas ir parodykit apgyvendinimo sektoriui, kad paklausa išliko“, – siūlė ekonomikos ekspertas.

Be to, pabrėžė jis, geriausia yra užsisakinėti ką nors Lietuvoje. Mat nors ir užsienyje malonu ir gražu, saviems padėti reikia pirmiausia. Anot T. Marčiulaičio, lietuviška jūra graži ir rudenį, tad, siūlė jis, bent jau savaitgalį Lietuvoje galima užsisakyti iš solidarumo.

„Taip pat rezervuokit staliukus datoms už 6-8 savaičių. Po patūnojimo namie norėsis atšvęsti. Tai užsitikrinkit, kad švęsit jau dabar. Jei galvojat per anksti – užsisakykit liepos, rugpjūčio mėnesį. Tegul restoranai žino, kad jūs gyvi ir alkani“, – patarė ekonomistas.

Apmokėti online, pasiimti nuo durų

T. Marčiulaičio žodžiais, neverta apsiriboti tik restoranais, užeigomis, kelionėmis. Dėmesio reikia ir smulkesnėms sritims, pavyzdžiui, gėlininkams, drabužių kūrėjams. Anot specialisto, užsakymą galima apmokėti pavedimu, o pasiimti nuo durų – viską galima suderinti, reikia tik vaizduotės.

„Užsirašykit iš anksto į kirpyklas, gelinius lakavimus ir dar ką nors. Pinigų nors negaus, žmonės jaus, kad jie vis dar reikalingi. O karantinas laikinas. Anksčiau ar vėliau baigsis. Tuo tarpu klientai išliks. Duokit visokiems kūrėjams po 2 eurus per „Patreon“. Ypač tiems, kuriems dabar sunku. Kurie užsakymų savo turinio negali gauti (fotografai pvz). Savo treneriams, korepetitoriams, psichologams siūlykit online užsiėmimus. Turit visi kompiuterius ir mobiliuosius – naudokit ne tik pagal paskirtį incognito režimu, o ir inovatyviai. Savęs lavinimui“, – akcentavo jis.

T. Marčiulaitis pabrėžė, kad supranta, jog dalis žmonių to, ką jis išvardijo, sau leisti negalės, mat yra išvyti į priverstines neapmokamas atostogas ar gaus tik dalį pajamų iš „Sodros“. Visgi, pasak jo, nemaža dalis dirba užsienio įmonėse, turi darbinius kompiuterius, gali dirbti iš namų ir jiems už darbą toliau yra mokama.

„Tai nebūkit gnydos, patys taip pat mokėkit tiems, kurie jums kiekvieną dieną dirba. Ekonomika yra apie lūkesčius. Jei visi užsidarysim namie ir nieko nebepirksim, bus liūdna. Bet jei tik užsidarysime namie, bet sugebėsime savo įpročius pakeisti ir toliau palaikyti vietinį verslą, po karantino visi grįšime į normalų gyvenimą. Net jei tas palaikymas bus ne pinigais šiandien, o ateities paklausos rodymu“, – akcentavo T. Marčiulaitis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ panašiu pasiūlymu dalinosi ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Restoranams ir kavinėms yra ypač sunku išgyventi karantino laikotarpį. Tačiau yra ne mažiau efektyvus, nei Vyriausybės ekonomikos skatinimo planas, būdas jiems padėti: kiekvienas iš mūsų galime užsisakyti maisto išsinešimui, tokiu būdu padedant šiam verslui išgyventi šį sunkų laikotarpį! (...) P.S. ir nesėdėkime ant pinigų maišo – dalinkimės jais su sunkumus patiriančiomis vietos įmonėmis. Nes epidemijos ateina ir praeina, o bankrutavusių įmonių jau niekas nebesugrąžins...“, – rašė ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
3.2439
Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Įsigaliojus naujoms ES taisyklėms dėl elektroninių prietaisų – iššūkiai: ką nuo šiol reikia žinoti apie jų taisymą (30)

Nuo kovo 1 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo taisyklės, įpareigojančios gamintojus parduoti...

Nausėda: minimalių pajamų užtikrinimas gali būti efektyvi priemonė prieš skurdą (12)

Taiklus minimalių pajamų užtikrinimas gali būti efektyvi priemonė skurdui ir socialinei...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo (5)

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (61)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (200)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (37)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (67)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1013)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...