Liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys išaugo 1,8 proc. (atmetus naftos pramonės gamybą).
„Tikėtina, kad didžiausią impulsą liepos mėnesio gamybos prieaugiui turėjo sustiprėjusi išorės paklausa, t. y. eksporto komponentas. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje padidėjo nuo 69 proc. balandį iki 72 proc. liepą ir buvo didžiausias nuo COVID–19 pandemijos pradžios. Liepos mėnesį Lietuvos pramonininkai taip pat pagerino eksporto paklausos vertinimus – šiuo metu Lietuvos gamintojai eksporto paklausą taip pat vertina geriausiai nuo COVID–19 pandemijos pradžios“, – feisbuke teigia ekonomistas.
Jo teigimu, gali būti, kad išaugusiam eksporto užsakymų kiekiui Lietuvos pramonėje didelės įtakos turėjo sustiprėjusi vidaus paklausa Europos Sąjungos rinkoje, kuriai tenka daugiau nei 70 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių.
„Pavyzdžiui, Eurostato duomenys rodo, kad birželį mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje jau buvo 1,3 proc. didesnė nei 2019 metų birželį, kam esminės įtakos turėjo karantino režimo daugelyje ES valstybių švelninimas, pagerėję vartotojų lūkesčiai ir tas pats vidaus prekybos ribojimas karantino metu, – sušvelninus karantiną, ES vartotojai perka tas prekes, kurių tiesiog negalėjo įsigyti karantino metu. Atitinkamai, atsigaunanti vidaus paklausa Europoje didina ir kontraktinių užsakymų iš stambesnių ES gamintojų srautą Lietuvos pramonei“, – sako A. Izgorodinas.
Pagrindine grėsme antro pusmečio Lietuvos pramonės rezultatams, anot jo, išlieka nestabili koronaviruso susirgimų dinamika Europoje. Pastaruoju metu išaugus naujų COVID–19 atvejų skaičiui daugelyje ES valstybių, atitinkamai didėja ir tikslinių karantino priemonių tikimybė, – pasak A. Izgorodino, tai gali apriboti ES vartotojų lūkesčių atsigavimą bei apriboti vidaus vartojimo apsukas per griežtesnį prekybos režimą.
