Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, prof. Aleksandras Vasiliauskas pabrėžė, kad velionis buvo vienas doriausių šalies verslininkų, kurie rūpinosi ne tik pelno gavimu.
„Mane ima siaubas, kas bus su Lietuvos verslu. Tai buvo asmuo, kuris jį suvienijo, cementavo, propagavo dorą verslą, akcentavo ne tik pelno gavimą. Aš nematau figūros, kuri gali pakeisti B. Lubį. Tai buvo neeilinė asmenybė, kuri nešė doro verslo vėliavą Lietuvoje. Jis buvo ir pačių verslininkų pripažinta figūra“, – DELFI kalbėjo profesorius.
Jis nesiėmė spręsti, koks likimas laukia „Achemos grupės“.
„Visuomet būna visokių pasitrynimų, pasidalinimų. Kai iš gyvenimo išeina vadas, visuomet būna pakrikimų. Kaip ten dėstysis, sunku pasakyti. Tačiau, matyt, bus sunku rasti vieną, kuris pakeis. Yra grėsmė, kad gali iširti (koncernas – DELFI), o tai yra blogai. Verslo koncentracija duoda efektą ir ekonomikai ji yra reikalinga. (...) Reikia mėgti turtingus žmones ir ne visi turtingi žmonės yra vienodi. Ant turtingų žmonių laikosi ekonomika. Jeigu jis ir buvo „oligarchas“, tai tada jis buvo doriausias oligarchas“, – tvirtino A. Vasiliauskas.
Pasak ekonomisto, Lietuvai pasisekė, kad „Achema“ pateko būtent į B. Lubio rankas.
„Nepaslėpsi, kad visi įmonių vadovai pasinaudojo galimybe ir privatizavo objektus. Lietuvai pasisekė, kad privatizuotas objektas papuolė į doras rankas, o tokiu žmogumi aš laikau B. Lubį. Direktoriai supirko investicinius čekius ir taip buvo privatizuota visa Lietuvos pramonė. Pats „Achemos“ koncernas tempė Lietuvos ekonomiką. Jis mokėjo padoriai, solidžiai ginti interesus, pabardavo valdžią, bet visuomet su ja rasdavo kontaktą. Kai kas jo nemėgo, be abejo, visuomet yra, kas nemėgsta tokių asmenybių. Jis tikrai buvo unikalus vadybininkas, nes viso jo verslo sėkmė priklausė nuo to, kaip efektyviai jis sugebėjo valdyti įgytą turtą“, – sakė pašnekovas.
Rusijos verslininkai gerbė B.Lubį
Jis įvardijo tris pavojus, kurie atsirado mirus vienam turtingiausių Lietuvos žmonių: laikinas susiskaldymas LPK, neaiškumas dėl „Achemos grupės“ likimo ir pasunkėjęs bendradarbiavimas su Rusija.
„Pirmiausiai, LPK gali prarasti vientisumą, nes kurį laiką dalis energijos gali nueiti vidiniams aiškinimams. Antra, aš visiškai neįsivaizduoju, kas bus su „Achemos grupe“. Tai yra pakankamai svarbu Lietuvai, reikia pripažinti, kad B. Lubys buvo gana moralus verslininkas. Kas jį artimiau pažinojo, labai palankiai apie jį atsiliepdavo, pavaldiniai jį mylėjo ar bent jau gerbė. Trečias pavojus – mums kai kuriose srityse gali pasunkėti galimybės plėtoti verslą Rusijoje“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Jo nuomone, B. Lubys mokėjo bendrauti su Rusija ir tai teikė naudos šalies verslui.
„Jis vis dėlto buvo pragmatiškas žmogus, turintis tam tikrą autoritetą tarp politikų, pasižymintis pakankamu racionalumu santykiuose su Rytais, šitas aspektas gali tikrai susilpnėti. Lietuvos verslas negali išsikelti iš tos geografinės teritorijos, kurioje yra, vadinasi, Rusija visada Lietuvai bus svarbi rinka ir labai svarbus užsienio prekybos partneris. Sėkmingam šių santykių plėtojimui yra svarbūs asmeniniai kontaktai ir mokėjimas bendrauti su Rusijos verslu, nes ten veikia kiek kitokie dėsniai ir verslo etika nei vakarų Europoje. O B. Lubys mokėjo su jais bendrauti ir buvo dalies Rusijos verslininkų vertinamas ir gerbiamas“, – sakė ekonomistas.
B. Lubys taip pat buvo vienas iš Lietuvos-Rusijos verslo tarybos vadovų.
B.Lubiui nereikėjo viešumo
Knygos „Lietuvos verslo istorija“ autorius Liudvikas Gadeikis DELFI išskyrė B. Lubio nuoseklų pramonės gynimą.
„Jis buvo tikras pramonininkas. Dar prieš krizę visi kalbėdavo, kad pramonė yra tam tikra atgyvena, o modernioji ekonomika yra Lietuvos ateitis. Dažnai būdavo laikoma, kad B. Lubys ir kiti tikrieji pramonininkai yra šiek tiek atsilikę nuo gyvenimo, tarsi balastas, kuris reikalingas, bet ne jie kurs Lietuvos ateitį.Tačiau krizė parodė, kad B. Lubys buvo teisus visomis išgalėmis gindamas pramonę, nes pramonė yra stuburas, kuris palaiko ir stumia į priekį šalies ekonomiką. Aš manyčiau, kad po jo mirties šioje vietoje atsirado didžiulė tuštuma“, – tęsė pašnekovas.
Jo nuomone, būtent toks verslininko nuoseklumas lėmė ir jo verslo sėkmę.
„Daug žmonių privatizavo gamyklas, tačiau jis sugebėjo išlaikyti ir sukurti verslą toliau. Be asmeninio talento išlaikyti ir plėsti verslą neįmanomą. Aš manau, kad sėkmę lėmė jo didžiulis tikėjimas, jog pramonė yra ašis, ant kurios laikosi ekonomika“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo nuomone, verslininkas nemėgo būti vadinamas turtingiausiu žmogumi.
„Jis pats man yra sakęs, kad pramonininkai nėra linkę į savireklamą ir savigyrą. Yra tam tikros veiklos, kur viešumas yra reikalingas, bet jis jam nebuvo reikalingas. Antras dalykas, kad Lietuvoje yra ne visai sveika atmosfera, nes į turtingumą žiūrima kaip į tam tikrą ydą. Jeigu esi turtingas, vadinasi, esi nuodėmingas. Žinoma, aš nesakau, kad toks požiūris neturi tam tikro pagrindo, bet turtingumas buvo siejamas su nuodėmingumu. Kiek aš mačiau, tai jam buvo skaudu, nes galvojo, kad darė kažką vertingo Lietuvai, o jam vis buvo baksnojama, kad esi turtingas, todėl savaime esi lyg ir blogas“, – savo nuomonę išsakė L. Gadeikis.
B.Lubys trečiadienį arba ketvirtadienį bus laidojamas Plungėje, šeimos kape, po Valstybinės laidojimo komisijos posėdžio pirmadienį pranešė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
Velionis bus pašarvotas pirmadienį 18 valandą Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje. Atsisveikinti su juo bus galima pirmadienį, spalio 24 d., nuo 18 iki 21 val. ir antradienį, spalio 25 d., nuo 10 iki 21 val.
Dėl galimų didelių transporto srautų atvykusieji nuosavu transportu prašomi nestatyti automobilių netoli Lietuvos mokslų akademijos.
DELFI primena, kad kelerius metus B. Lubys savaitraščio „Veidas“ buvo reitinguojamas kaip turtingiausias Lietuvos žmogus. Pernai reitingo lentelėje jis užėmė ketvirtą vietą. Jo turtas siekė 1,2 mlrd. Lt.
73-ejų verslininkas mirė sekmadienį apie 17 val. važiuodamas dviračiu. Įtariama, kad jam sustojo širdis.
