Klaipėdoje startavęs „Idėja Lietuvai“ diskusijų etapas tęsia kelionę po Lietuvą, antroji stotelė – Kaunas. Diskusijoje „Lietuva ateityje: šalis be sostinės sindromo“ buvo aptariama, kaip sumažinti regioninę atskirtį bei padidinti valstybinio sektoriaus efektyvumą.
Gargaras "Idėja Lietuvai"
© DELFI / Mantas Jokubauskas

Apie svarbiausias idėjas Lietuvai diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, architektas Algirdas Kaušpėdas bei teisininkas Tomas Seikalis.

Regionuose galima sukurti proveržį

Pasak ekonomisto N. Mačiulio, norint mažinti regioninę atskirtį, reikia pradėti regionų reformą – panaikinti žiedines savivaldybes. Esant dabartinei sistemai, savivaldybių funkcijos yra persipynusios. Pavyzdžiui, vaikai, gyvenantys Kauno rajono savivaldybėje, eina į mokyklą, esančią Kauno miesto savivaldybėje.

„Prasmės palikti tokią sistemą nėra. Jų panaikinimas leidžia sutaupyti pinigų, sutelkti išteklius, optimizuoti visą sistemą ir padidinti efektyvumą“, – sako N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad dabar savivaldos galios yra niekinės. Savivaldybės tarybos narių algos yra mažos, todėl dirba nemotyvuoti ir papildomų pajamų šaltinių ieškantys gyventojai.

„Savivaldybių tarybos narys turi būti prestižinė, normali profesija, tinkamai apmokama, galinti pritraukti kvalifikuotus specialistus, kurie turi idėjų ir gali imtis iniciatyvos“, – tikina ekonomistas.

Jis papildo, kad taip pat galimas skirtingas mokesčių paskirstymas – nustatytas nevienodas nacionalinis ir regioninis mokestis. Tačiau kiekvienam regionui, anot N. Mačiulio, reikia surasti skirtingas priemones ir potencialias specializacijas, kurios sukurtų proveržį.

Ūkio ministras V. Sinkevičius sako, kad lėšų skyrimas regionams numatytas, bet svarbiausias klausimas, kaip jos bus panaudotos.

Teisininkas T. Seikalis sutinka, kad regionų reforma reikalinga, bei atkreipia dėmesį į psichologinę regionų gyventojų būseną ir nusiteikimo svarbą vykdant reformas.

„Reikėtų regionuose išbaidyti nerimą ir baimę. Pas mus daugelis žmonių bijo svajoti arba pasiūlyti idėją. Psichologinis klimato keitimas yra svarbus, kad žmonės nebijotų išsakyti paprasčiausios idėjos, išsakyti nuogąstavimus dėl savo ateities“, – aiškina T. Seikalis.

Ministerija, skirta kurti išmanią Lietuvą

Diskusijos dalyviai ne tik regionų, bet visos Lietuvos ateities nemato be inovacijų integracijos. N. Mačiulis sako, kad technologinio proveržio, kitaip dar vadinamo ketvirtąja pramonine revoliucija, pritaikymas ne tik privačiajame sektoriuje, bet ir valstybės valdyme, būtų itin naudingas.

Jo nuomone, viena iš ministerijų turėtų būti transformuota į inovacijų ir informacinių technologijų ministeriją, kurios tikslas būtų kurti Lietuvą kaip išmanią valstybę.

Pasak ekonomisto, pirmasis žingsnis – priimti tokius įstatymus, kurių įgyvendinimui nereikėtų biurokratų. Sukurti programinę sistemą, kur darbo santykiai ir kitos sritys būtų valdomos be žmogiškųjų išteklių.

„Daugelyje sričių automatizavus tas funkcijas, mes galime atsisakyti bent ketvirtadalio darbuotojų. Ką reiks daryti su 100 tūkst. žmonių? Jie save greitai ir puikiai realizuos kitose gyvenimo srityse. Lietuva nuo nepriklausomybės atkūrimo prarado beveik milijoną gyventojų, bet viešojo sektoriaus institucijų skaičius nepakito. Taip likti negali“, – sako N. Mačiulis.

Jam pritaria ir A. Kaušpėdas. Architektas pastebi, kad keičiasi darbo aplinka, vis daugiau robotų įsilieja į žmonių kasdienybę.

„Mes turime galvoti, kur ir kaip mes savo kūrybingą tautą įdarbinsime. Ūkio ministerija turi būti inovacijų ministerija, kuri tuos dalykus įkvepia ir sudaro sąlygas visiems pasireikšti“, – aiškina A. Kaušpėdas.

Mokslo plėtojimo idėją palaiko ir ūkio ministras bei ragina limituotus šalies resursus investuoti į specializacijas, kuriose jau dabar juntamas proveržis: robotiką, finansines technologijas bei bio-mokslą.

Tačiau pastebi, kad mokslinis potencialas išnaudojamas nepakankamai: „Turime arba mokslininką, arba verslininką. Mums trūksta mokslo išradimo komercializavimo. Valstybė gali sukurti sąlygas, platformas, kur mokslininkai galėtų susipažinti su verslu, kuris turėtų kantrybės investuoti“, – tikina V. Sinkevičius.

Vaikų užimtumas ir nauja inžinierių karta

Teisininkas T. Seikalis pastebi, kad reikia ne tik finansų robotikai, bet ir žmonių, kurie išmanytų šią sritį. Pasak jo, jau mokykloje reikia diegti inovacijų centrus bei robotikos mokslo būrelius.

Jam antrina ir architektas A. Kaušpėdas ir mano, kad robotų-technikos kabinetas, tai – vienas iš trijų dalykų, kuriuos privalo turėti mokykla. „Kad vaikai darytų robotus, konstruotų mašinas, kad ne tik iš interneto žiūrėtų, ką kiti daro, bet ir patys gamintų. Inžinieriai yra pasaulio ateitis. Turėsime ateityje sukurti milijonus robotų, kad patys būtume laisvi“, – dėsto A. Kaušpėdas.

Jis pridūrė, kad mokykloje turi būti pakankamai muzikos instrumentų, kad jauni žmonės kurtų roko-džiazo ansamblius. Bei šalia mokymo įstaigos įrengta dirbtinė danga ir kupolas žaisti futbolą.

Visi pašnekovai pritarė, jog sporto salės, tinkamas laisvalaikis, suteikiamos įvairios veiklų alternatyvos jaunimui – yra būdas kovoti su alkoholiu bei rūkymu ir naujos kartos, gebančios dirbti robotizuotoje aplinkoje, užauginimas.

Diskusijos pabaigoje, kaip pačios svarbiausios iš visų aptartų paminėtos šios idėjos: „valstybės valdymo procesų skaitmenizavimas“, „Mokslo komercializavimas“, „Ministerijos pervadinimas“.

Tai antroji iš šešių regioninių „Idėja Lietuvai“ diskusijų, kurių metu stengiamasi išgryninti jūsų pasiūlytas idėjas Lietuvai ir priartėti prie 3 svarbiausių idėjų išrinkimo.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip žlugo kadaise galinga Venesuelos ekonomika (74)

Kaip Venesuelos, kadaise turtingiausios Lotynų Amerikos šalies, ekonomika atsidūrė griuvėsiuose?...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (843)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (63)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...

Panevėžio verslininkas: dirbti Lietuvoje turi norėti ir filipiniečiai (192)

Jei rasti aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje darosi sunku, tai žemesnės...

Parduodamas kavinių tinklas „Caffeine“ (37)

„BaltCap“ pateikė rinkai siūlymą įsigyti kavinių tinklą „Caffeine“. Parduodamos 62...

Top naujienos

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (146)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (5)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Miestiečiai brandžiame amžiuje nėrė į kaimo verslą ir nepasigailėjo (7)

Kada nors nusibelsti iš savosios Dzūkijos į kitame Lietuvos pakraštyje, Molėtų rajono Medeikių...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (594)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (37)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (187)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (42)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Gailius: Šimašiaus nuomonė man nesvarbi (14)

Liberalų sąjūdis, Valstybės saugumo departamento pateiktoje informacijoje Seimo Nacionalinio...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (38)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Verpimas verpste ir kodėl viena vilna kanda, kita ne

Monika Šimonėlė, buvusi miestietė, kuri dabar Šventos k. (Švenčionių raj.)kuria avių ūkį.