„Infliacija, kuri įsibėgėja tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje skatina Lietuvos klientus prašyti ilgesnių mokėjimų terminų arba atidėjimų. Tai rodo Lietuvos banko statistika, kadangi šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos įmonių prekybos kreditų turtas pasiekė visų laikų rekordą – 14,4 mlrd. Eur. Tai reiškia, kad kuo toliau, tuo labiau klientai tiek eksporto rinkose, tiek vidaus rinkoje prašo mūsų įmonių atidėti mokėjimus“, – LNK sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, per metus atidėtų mokėjimų išaugo apie 12 proc., o paskutinį kartą tokį spartų augimą matėme praeitų metų ketvirtą ketvirtį.
„Tai stipriai sutampa su įsibėgėjančia infliacija. Tai reiškia, kad energetikos kainų augimas, kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų augimas išbalansavo Lietuvos įmonių klientų finansus vidaus ir eksporto rinkose. Fundamentaliai mūsų įmonių paklausa prekėms ir paslaugoms yra, bet klientai dėl savo vidinių blogėjančių finansų prašo vis ilgesnių atidėjimų, o tai kelia tam tikrą riziką ir Lietuvos įmonėms“, – pasakoja ekonomistas.
Atidėti mokėjimai įmonėms esą reiškia didėjančią įtampą jų finansams: „Standartinei Lietuvos įmonei sunku subalansuoti finansus, išlaidos didelės, o pajamos stipriai vėluos. Kai kurios įmonės gali patirti rimtų problemų savo finansų viduje.“
Lietuvoje metinė infliacija birželį siekė net 21 proc. Kaip sako A. Izgorodinas, dar sunku pasakyti, ar infliacija pasiekė piką.
„Bent jau Lietuvoje nuo liepos turėsime pakankamai didelį elektros kainų augimą, taip pat naftos kaina išlieka ganėtinai aukšta. Yra argumentų už infliacijos piką: šių metų rudens infliaciją lyginsime su vis aukštesne praeitų metų infliacija. Bazės efektas palankiai žais, tikėtina, dėl to galimai pasieks piką, bet ruduo laukia ganėtinai neprognozuojamas. Neaišku, kokia bus situacija dujų ir naftos rinkose“, – kalba ekonomistas.
Jo neramina pastarieji euro zonos makroekonominiai rodikliai.
„Euro zonos gyventojų nuotaika nukrito į tokį lygį, kuris buvo 2020 m. pavasarį. Tai reiškia, kad euro zonos gyventojai bus nelabai linkę pirkti didesnes brangesnes prekes, kas kelia rizikų Lietuvos eksportui, kuris yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos komponentas“, – aiškina jis.
Kita vertus, pasak ekonomisto, tai, kad krizę euro zonoje ir pasaulyje kelia sparti infliacija, yra naudinga Lietuvai.
„Jei pažiūrėtume naujausius Lietuvos eksporto skaičius, mes išlaikome dviženklį eksporto augimą, nepaisant to, kad euro zonoje jau nuo šių metų pradžios labai stipriai kamuoja infliacija.
Man atrodo, kad Lietuvos eksportuotojams ir įmonėms infliacija iš dalies labai naudinga, nes kuo sparčiau Europoje kyla kainos, tuo labiau Vakarų Europos gamintojai ieško variantų, kaip būtų galima įvairius komponentus arba prekes pasigaminti pigiau. Viena iš valstybių – Lietuva. Teoriškai, kuo blogesnė bus infliacijos situacija Europoje, tuo daugiau galimybių Lietuvos eksportuotojai turės gauti naujų užsakymų dėl kontraktinės gamybos“, – mano A. Izgorodinas.
Kaip pastebi, ekonominė situacija pasaulyje blogėja, bet dar anksti sakyti, kad turime krizę.
„Pasaulyje turime pamatyti radikalesnius žingsnius: kad pradeda mažėti vartojimo statistika ir blogėti situacija darbo rinkoje. <...> JAV ir euro zonoje dar nėra ženklų, kad situacija darbo rinkoje pradėtų stipriai blogėti. Kol kas matome riziką, kad trauksis vartojimas“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Vis dėlto, jei į pasaulio ekonomiką ateis susitraukimas, Lietuvoje situacija esą bus gerokai geresnė nei 2008–2009 m.
„Tada Lietuvos ekonomika buvo labai išbalansuota, pvz., užsienio prekybos deficitas Lietuvoje siekė apie 13 proc. Tai buvo aiškus signalas, kad ekonomika turi kristi. Šiuo metu Lietuvos prekybos perteklius siekia apie 10 proc. BVP. Tai didžiausias rodiklis Lietuvos istorijoje. Tai reiškia konkurencingą ekonomiką, ji nėra išbalansuota. Jei į euro zoną ateis krizė, tai Lietuva nukris panašiu tempu kaip visa euro zona. Tikėtina, kad mūsų BVP liks didesnis nei 2019 m., t. y. prieš kovidą“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Visas pokalbis su ekonomistu:
