aA
Tyrimas patvirtino tai, kas piktina dažną Lietuvos pilietį – už kai kurias prekes mokame brangiau, ir net gerokai brangiau, nei kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojai. Kaip matyti iš atlikto tyrimo, maisto produktų kainos sparčiai vejasi ES vidurkį: nė už vieną žinomo gamintojo maisto prekę mūsų šalies piliečiai nemoka mažiausios kainos, o kai kuriais atvejais lenkiame ES vidutinę kainą. Apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistas: Lenkijos mažomis kainomis neperspjausime
© Vida Press

– Ministre, kodėl taip yra? Kokia jūsų versija?

V. Sinkevičius: Priežasčių gali būti kelios – tiekimo grandinės. Trumpesnė tiekimo grandinė gali garantuoti mažesnę kainą. Antras dalykas – be jokios abejonės, ar mažmeninėje prekyboje yra pakankama konkurencija. Trečias dalykas yra masto ekonomija – didesnėse valstybėse tą patį produktą perka daug daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Tai 3 tokios pagrindinės įžvalgos.

– Pone Mauricai, ar galėtų būti kitaip?

Ž. Mauricas: Visgi reikia sutikti, kad bendras kainų lygis sparčiai vejasi ES vidurkį ir nepamirškime, kad nemaža dalis šalių taiko PVM lengvatinį tarifą būtiniausiems maisto produktams. Tai gali papildomai atpiginti tam tikrus produktus užsienio šalyse, lyginant su Lietuva. Neabejotina, kad tam tikri produktai tam tikru metu yra Lietuvoje brangesni nei kitose valstybėse ir mes kuo toliau, tuo dažniau matysime tokią situaciją. Kaip su tuo kovoti? Esame laisvos rinkos šalis, pagrindinis dalykas – konkurencijos didinimas ir informacijos sklaida apie tokius atvejus. Bet kokiai rinkai funkcionuoti taip pat reikalinga informacija.

– Pone ministre, o kas darytina, kad būtų kitaip? Aš suprantu, tiekimo grandinę mes vargu ar sutrumpinsime, geografinis atstumas nuo Vokietijos iki Lietuvos nesumažės. Ką daryti, kad nereikėtų piktintis, kad mes mokame daugiau nei vidutinė ES kaina?

V. Sinkevičius: Pirmas dalykas – Ūkio ministerija yra pasiūliusi kainų stabilizavimo planą. Pagrindinis dalykas – konkurencijos didinimas ir administracinės naštos mažinimas smulkiesiems prekybininkams, kurie galėtų įsilieti ir galbūt sudaryti konkurenciją segmentinėse prekėse, taip pat sąžiningos konkurencijos stiprinimas valstybėje. Seime teiksiu įstatymus, susijusius su Konkurencijos tarybos galių stiprinimu ir plėtimu. Taip pat – tiekėjų ir prekybininkų santykių skaidrinimas, kad santykiai būtų maksimaliai skaidrūs ir galų gale už tai nesusimokėtų vartotojas. Be jokios abejonės, tai, ką paminėjo Ž. Mauricas, taip pat svarbu.

Viena iš vyriausybės planuojamų priemonių – viešinti visų prekybos tinklų kainas, populiariausio krepšelio, kur vartotojas galėtų susipažinti, kuriame prekybos tinkle vienu ar kitu metu kaina yra mažiausia. Taip rinktųsi, kur apsipirkti.

– Pacituosiu teisingumo viceministrę Irmą Gudžiūnaitę: „Vienas svarbiausių vyriausybės uždavinių yra didinti prekybininkų konkurenciją ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią, kad kiekvienam asmeniui Lietuvoje pagrindiniai maisto produktai būtų parduodami už prieinamą kainą, o netaptų prabangos dalyku.“ Pirmiausia, ar iš tiesų maistas Lietuvoje dabar jau yra prabangos prekė? Turbūt matote, kas darosi prekybos centruose – prieš šventes nėra kur mašinos pastatyti.

V. Sinkevičius: Nesutikčiau, kad automobilių aikštelės gali būti rodiklis. Mes matome statistiką, kad 2017 m. ties skurdo riba šalyje gyveno daugiau nei 600 tūkst. gyventojų. Mes privalome į tai atkreipti dėmesį. Vyriausybės pastangos metamos kovai su skurdu. Dažnai sulaukiame dėl to kritikos, bet labai svarbu didinti gyventojų perkamąją galią, gyventojų disponuojamus pinigus. Vaiko pinigai, mokesčių reforma, kuri buvo kritikuota ir su biudžetu priimta, padės didinti gyventojų pajamas. Kitas dalykas, ką privalome užtikrinti – sąžininga konkurencija, pakankama konkurencija mažmeninėje prekyboje, kad vartotojams prekės būtų įperkamos.

– Pone Mauricai, jūs irgi sutinkate, kad yra tiek dramos, kad maistas – prabangos prekė?

Ž. Mauricas: Maistui lietuviai tikrai išleidžia labai daug pinigų, tiek procentalia išraiška, tiek absoliučia. Įdomu tai, kad lietuviai maisto produktams išleidžia daugiau nei ES vidurkis. Tikrai įdomus dalykas, kad per pastaruosius 5 m. išlaidos maisto produktams išaugo nominalia išraiška apie 20 proc., o kainos išaugo oficialiai tik 5 proc. Išeina, kad 15 proc. padidėjo apyvarta. Tą didėjimą galima kvestionuoti, nes tikrai Lietuvoje yra paplitęs fenomenas, kai ne pirmo būtinumo prekės būna ženkliai brangesnės nei analogiškos prekės Vakarų Europoje dėl mažo rinkos dydžio. Tai nesudaro ženklios dalies vartojimo krepšelio ir tai gal ir kelia gyventojų pasipiktinimą, nes būtiniausi produktai, labiausiai perkami, galbūt nebrango tiek kiek šalutiniai, papildomi, kurie netyčia įkrenta į krepšelį.

Tačiau tendencija ta, kad maistui išleidžiamų pinigų visgi po truputį mažėja. Manau, nereikia per daug dramatizuoti situacijos, nereikia pridaryti tokių dalykų, kokių pridarė britai, kurie turi dideles lengvatas maistui. Tikrai ES šalyse ne maisto trūkumas yra problema. Nėra daug badaujančių žmonių. Yra kiti dalykai – pajamų nelygybė, nereikia spręsti piginant maisto produktus tos problemos, reikia spręsti gerinant socialinės apsaugos sistemą. Taip pat svarbu savirealizacijos dalykai, spręsti nedarbo problemas, reikia pritraukti investicijas, didinti komunalinių paslaugų, būsto prieinamumą. Jos taps vis svarbesnės Lietuvai, lyginant su maisto produktais. Nereikia daryti neapgalvotų, karštų sprendimų ir remtis dviem dalykais – konkurencijos didinimu ir informacijos sklaida.

– Pone ministre, jūs manote, kad šituos dalykus padaryti – vyriausybės uždavinys? Ar nematote prekybininkų kaltės, nes dažnas lietuvis galvoja, kad čia prekybininkai kalti, kad užsimeta tokius antkainius?

V. Sinkevičius: Prekybininkai žaidžia pagal taisykles, kurias nustato vyriausybė ir Seimas. Manau, kad pagal taisykles konkurencija turi būti skaidri, aiški ir ginanti vartotoją. Prekybininkams yra apie ką susimąstyti – daugiau nei 0,5 mlrd. eurų per metus iškeliauja į Lenkiją. Tai yra tie pinigai, kurie galėtų likti Lietuvoje.

– Kas dabar kaltas, kad tie pinigai iškeliauja į Lenkiją, pone Mauricai, ne ta pati vyriausybė?

Ž. Mauricas: Visgi labiau Lenkija nei Lietuva, nes iš visų kaimyninių šalių Lietuvos pinigai keliauja į Lenkiją, nes Lenkijoje yra pigiau. Taip pat kaip ir vokiečiai perka pigiau, lyginant su Vakarų Europa.

Mes su lenkais tą mūšį esame pralaimėję dar nepradėję kariauti. Mano palinkėjimas būtų – ir toliau kažkiek važiuokim į Lenkiją apsipirkti, bet siekime to, kad lenkai pas mus ateitų dirbti, kad darbo užmokestis būtų didesnis Lietuvoje ir mes taptume kaip Šveicarija Vakarų Europoje. Šveicarai važiuoja apsipirkti į Vokietiją, bet vokiečiai – dirbti į Šveicariją. Manau, mes modelį galime pritaikyti, nes ir šalies, ir konkurencijos mastas žymiai didesnis Lenkijoje ir mes jos niekaip neperspjausime.

– Pas mus kol kas važiuoja dirbti ne lenkai, o ukrainiečiai, gal kada nors važiuos ir lenkai. Bet štai keletas pavyzdžių iš tyrimo, kuris bus pristatytas ketvirtadienį išsamiau. „Nutellos“ kremo 600 g pakuotė yra trečia pagal brangumą Lietuvoje, pigiau kainuoja Vokietijoje ir Belgijoje. Juodosios arbatos „Lipton Yellow Label“ pakuotė Lietuvoje yra ketvirta pagal brangumą. 12 valstybių, įskaitant Lenkiją ir net Prancūziją, kainuoja pigiau. Tai, daugiau ar mažiau, suprantama – ta pati tiekimo grandinė. Tačiau už vieną litrą pieno Lietuvos gyventojai moka beveik mažiausią kainą – 0,95 Eur, bet lenkai ir estai moka pigiau. Kaip čia atsitinka, kad net estai moka pigiau už pieną nei mes?

V. Sinkevičius: Estijos labai stiprus pieno ūkis ir investuota labai daug į pieno ūkius ir fermos ten stiprios, tai – ne staigmena. Be to, Suomija yra šalis, kuri taip pat turi stiprius pieno ūkius ir tuos pačius pieno produktus eksportuoja į Estiją. Bet aš įžvelgčiau didžiausią problemą – labai dažnai gyventojai jaučia, kad kainos auga labai greitai ir tai būna dėl objektyvių priežasčių – žaliavos kaina, kuro kainos augimas.

Tačiau kitas dalykas – kai kainos yra nepaaiškinamos. Tie produktai, kuriuos įvardijote, kurie yra brangesni Lietuvoje nei kitur Europoje, jie nėra pirmo būtinumo produktai.

Nemanau, kad „Nutella“ yra pirmo būtinumo produktas, bet labai įdomu, kodėl ji Lietuvoje brangesnė. Didžiausia problema, kad gyventojai gauna pajamas, kurios yra vienos žemiausių Europoje. Pagrindinis vyriausybės dėmesys yra tai, kad gyventojų pajamų didinimas susiduria su kainomis, kurios varžosi su ES vidurkiu ir tai sukuria didžiausią diskomfortą mūsų šalies gyventojams.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Iki kada užsisakyti, kad pirkinys ateitų iki Kalėdų: šiemet laukiama dar daugiau darbo kurjeriams (60)

Praėjusiais metais prieš Kalėdas skaičiuoti rekordiniai siuntų srautai, o klientai skundėsi dėl...

Kaunietis teismui aiškinsis dėl įmonių naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti (7)

Teisiamųjų suole atsidurs kaunietis, kaltinamas 3 juridinių asmenų, kuriems pats faktiškai...

Gyventojų mobilumas į biurus pasiekė ikipandeminį lygį (3)

Lietuvos gyventojų mobilumas į biurus pirmąją spalio savaitę sugrįžo į ikikrizės buvusį...

Ukrainoje uždrausta Rusijos kapitalo „Mere“ prekybos tinklo veikla (55)

Ukrainos nacionalinė saugumo ir gynybos taryba (NSGT) nusprendė uždrausti Rusijos kapitalo...

Užimtumo tarnyba: sparčiai daugėja norinčiųjų persikvalifikuoti (3)

Po karantino fiksuojami darbo rinkos pokyčiai ir ryškėjantis darbuotojų deficitas keičia...

Top naujienos

Latvijoje įvedamas karantinas, planuojama įvesti komendanto valandą šalis yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo augimą (396)

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas...

Politikams įteikė tyrimą dėl tos pačios lyties kartu gyvenančių porų: vienas Seimo narys tikina, kad jo nuomonę pakeistų tik avarija (520)

Lietuvoje sociologai pirmą kartą atliko mokslinį tyrimą apie kartu gyvenančias tos pačios lyties...

Modesta Meškė | D+

Viskas apie kvepalus ir jų dėvėjimo kultūrą: ekspertė išaiškino, kokios galioja etiketo taisyklės ir kada jokiu būdu negalima kvėpintis (3)

Kvėpintis mėgstame visi, tačiau dažnai besirinkdami pasiklystame parfumerijos lentynose, skirstome...

Kauno daugiabučio gyventojai šildymo nesulaukia iki šiol: parašykite prašau, kad kai kuriems asmenims trūksta žmoniškumo (38)

Šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas dar rugsėjo pabaigoje, bet miesto centre vieno namo...

Per 89-ąjį gimtadienį Landsbergis sulaukė staigmenos

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienio vakarą profesoriui...

Orų prognozė: ciklonas atneša ir lietų, ir šilumą

Šiandien rytinės šalies pusės orus dar lems besitraukianti aukštesnio slėgio juosta, o...

Sniego pilys | D+

Pasakiški sovietų šulų turtai: varguoliai juos būtų suplėšę į gabalus, jei sužinoję, kokioje prabangoje maudėsi vadai (4)

Sovietiniams nomenklatūrininkams nebuvo reikalingi pinigai, nes jie viską gavo nemokamai. Jiems...

Gyventojai pasakė, ką galvoja apie kuriamą Skvernelio partiją: užtektų dviejų, vienos kairės, kitos dešinės (331)

Seime jau daugiau nei mėnesį veikianti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pirmadienį...

Techninės pražangos neišvengęs Šeškus galiausiai šypsojosi: aukščiau – tik „Žalgiris“ (12)

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) debiutantė Jonavos „CBet“ (4/1) siekia...

Apie itin reikalingą, bet kiek nuvertintą profesiją: ateities perspektyvos – puikios, joks robotas šių specialistų nepakeis (17)

Pandemijos akivaizdoje profesionalios slaugos paslaugos Lietuvoje, teigia šios srities profesionalai,...