Nors infliacijos tempas Lietuvoje lėtėja, o energijos išteklių kainos rinkose mažėja, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tarp pagrindinių veiksnių, kurie palaiko maisto kainų augimo lygį, įvardijo palūkanų normas.
„Iš vienos pusės matome, kad pasaulyje žaliavų kaina šiek tiek stabilizavosi būtent dėl to, kad centriniai bankai kelia palūkanas ir kovoja su ekonomikos perkaitimu. Bet iš kitos pusės, palūkanų didinimas tiesiogiai veikia ir verslo sąnaudas.
Tarkime, Lietuvos banko duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutiniškai verslas skolinasi brangiausiai nuo 2015 metų pradžios‟, – televizijos laidai DELFI Rytas sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, antras svarbus aspektas yra inercija: energetikos kainų kritimas įmonių finansus paveikia ne iš karto.
„Trečias momentas, matyt, yra atlyginimai. Turime ganėtinai stiprią darbo rinką, atlyginimai kyla, tikėtina, kad dar šiais metais didės. Ta verslo kainodara, kaštai išlieka tam tikrame strese‟, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, ryškesnis maisto kainų augimo lėtėjimas gali įvykti pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau apie jų kritimą jis linkęs kalbėti atsargiai, pavadindamas tai jau „vasaros tema‟.
Ekonomisto teigimu, kovą JAV centrinis bankas nustos kelti bazines palūkanas, tai gali pakelti žaliavų kainas, įskaitant trąšas, naftą, transportavimo išlaidas. Kartu matyti Kinijos ekonomikos atsigavimas nuo COVID-19 – tai vėlgi kels žaliavų kainas.
„Trečias aspektas, kad turime labai stiprią Europos ekonomiką, kurios atsigavimas, tikėtina, netgi paspartės, tai tos nuomonės, kad pirmą ketvirtį ateis krizė, – jos, panašu, kad nepasitvirtins. Summa summarum, manau, kad pirmą ketvirtį maisto kainos liks stabiliai aukštos dėl minėtų aspektų.
O infliacijos kritimo ir maisto kainų kritimo tema yra šių metų antrojo pusmečio tema, nes į pasaulį ateis recesija ir ji, aišku, paveiks žaliavų kainas žemyn‟, – sakė jis.
Kainas stebinčio portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, paklaustas, kodėl užsienyje lietuviškos maisto prekės gali kainuoti pigiau, ironizuoja, kad į svečius reikia eiti su dovanomis, tai yra, šiuo atveju gamintojai žengia į rinkas su mažesnėmis kainomis.
„Visada man užduoda kontrklausimą, tai kodėl lenkiškos prekės pigesnės Lietuvoje negu lietuviškos, tai sakau, kad lenkai irgi pas mus ateina į svečius‟, – teigia P. Čepkauskas.
Pasak jo, Lietuvos gamintojai užsienio vartotojams kėlė kainas mažiau nei Lietuvos pirkėjams.
„Kodėl? Todėl, kad užsienio rinkose jie yra vienas iš tūkstančio sviesto tiekėjų, sūrio tiekėjų ir panašiai, ten yra konkurencija. Be to, vėlgi Vakarų šalyse, kur jie eksportuoja, vartotojų pajamos tiek nekilo, ir prekybininkai jiems sako: palaukite, o koks pagrindas kėlimui? Na, tada jie „atsižaidė ant‟ lietuviško vartotojo‟, – sako portalo Pricer.lt atstovas.
Jo teigimu, dabar daugelis gamintojų Lietuvoje kalba apie savo bėdas, bet pamiršta vartotoją ir tai dar šiemet jiems atsilieps prekybos požiūriu.
„Palyginti su ankstesnėmis recesijomis, kai gamintojai sakė, kad palaiko vartotojus ir sugalvojo kažkokią ekonominę prekių seriją, dabar esu užfiksavęs vieną vienintelį gamintoją – gyvūnų maisto gamintoją, – kuris praeitais metais yra sakęs, kad „mes suprantame, sunku, bandysime gyvūnėliams maisto kainų nekelti‟, – sakė P. Čepkauskas.
„Kaip sakau, suvalgau vieną batoną. Kad batonas nupigs 30 proc., dviejų nesuvalgysiu, toliau valgysiu vieną, – tai gamintojams ir prekybininkams veda prie tiesioginio apyvartos mažėjimo‟, – sakė jis.
Kai kurioms Europos šalims taikant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, A. Izgorodinas mano, kad tai reikėjo daryti anksčiau.
„Fundamentaliai būčiau už lengvatinį PVM tarifą maisto produktams, bet iš kitos pusės manau, kad su šitu klausimu yra šiek tiek pavėluota. Nes labai tikėtina, kad šių metų antrą pusmetį mes matysime tokį pat spartų infliacijos, įskaitant ir maisto kainų, kritimą dėl pasaulinės krizės ir to bendro neapibrėžtumo žaliavų rinkose, kokį mes matėme augimą.
Ir jeigu jau taikyti tą lengvatinį PVM tarifą maistui, tai realiai tą reikėjo daryti praeitais metais, kai ta problema buvo‟, – mano ekonomistas.
Anot jo, pirmasis pusmetis veikiausiai išliks sparčios infliacijos zonoje.
„Gyvensime infliacijos teritorijoje ir ta infliacija bus sparti, bet antrą pusmetį situacija bus visiškai kitokia‟, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad kartu svarbu galvoti apie valstybės biudžetą ir skolinimosi kainą ir lengvatinio PVM poveikį pajamų surinkimui.
„Lietuva 2022 metų sausį rinkose galėjo 10 metų pasiskolinti už pusę procento. Tai dabar – už 4,6 proc. Reiškia, jeigu įvedame lengvatinį PVM tarifą maistui, tai tada turime galvoti, kokias valstybės išlaidas „nukirpti‟, arba kokius mokesčius pakelti tam, kad biudžeto deficitas neviršytų 5 proc. Nes aš garantuoju, kad tada rinkos į Lietuvą žiūrės dar agresyviau nei jos žiūri šiuo metu‟, – sakė A. Izgorodinas.
Anot P. Čepkausko, dabar matyti suaktyvėjimas pieno sektoriuje: nuolaidos sviestui, kitiems pieno produktams.
„Mūsiškiai negali tokių kiekių išvežti ir bando per vietinį vartotoją parduoti daugiau, bet tai nereiškia, kad bendras kainų lygis kris: bandys per akcijas susirinkti kiekius. Mūsų mylimiausias užsiėmimas – akcijos, tai bandys per jas kompensuoti tuos kiekius, kurių neparduoda pakankamai‟, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, kalbėti šiuo metu galima tik apie pavienių prekių kainų kritimą.
„Juodai pajuokausiu, – taip, kūčiukai atpigo – parduotuvėse po 3,99 euro už kilogramą, kai prieš šventes buvo ir 7,99 euro, ir 12,99 euro. Atskiros prekės pinga, bet ne bendras kainų lygis. Sausio mėnesio maisto infliaciją mes turėsime daugiau kaip 30 proc., kaip ir praeitais metais. Ko gero, ir vasarį bus ta pati situacija‟, – sako P. Čepkauskas.
Išankstinis metinės infliacijos įvertis (šių metų sausį palyginti su pernai sausiu), apskaičiuotas pagal SVKI, siekia 18,4 proc., praėjusį penktadienį skelbė Valstybės duomenų agentūra.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Pasak agentūros, išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sausį siekė 19,3 proc.