Ekonomistas šalies darbo rinkos problemas pristatė per „Lietuvos investicijų patarėjų komisijos posėdį“, kurį organizuoja Ūkio ministerija ir agentūra „Investuok Lietuvoje“.
„Nuo įstojimo į Europos Sąjunga Lietuva buvo viena sparčiausiai augančių ekonomikų, nepaisant ekonominio sunkmečio nuosmukio“, - priminė Ž. Mauricas.
Jis dėstė, jog ekonomikos sunkmetis iš esmės sukrėtė darbo rinką: nedarbas padidėjo nuo 4 proc. iki 18 proc. punktų ir, nors buvo dedama daug pastangų, iki ankstesnio lygio nedarbo iki šiol nepavyko sumažinti – jis siekia apie 10 proc.
Ž. Mauricas mano, jog tokią situaciją lėmė keli veiksniai: valstybės taupymo politika, sumažėjusios investicijos ir dėl to sulėtėjusi ekonomikos raida. Stipriausiai nukentėjo du sektoriai: statybos ir gamybos, o tai žymiai padidino vyrų nedarbą. Skaičiuojama, kad vien dėl statybų sektoriaus nuosmukio į rinką plūstelėjo apie 80 tūkst. bedarbių.
„Po krizės Baltijos šalyse yra daugiau dirbančių moterų, nei vyrų. Tai yra būdinga Baltijos šalims, tad galbūt mes turėtume kovoti ne su moterų, o su vyrų nedarbu“, - svarstė ekonomistas.
Pasak jo, su panašia situacija prieš daugiau nei kelis dešimtmečius susidūrė ir Suomija, kai iki dviženklio skaičiaus šoktelėjusį nedarbą teko mažinti beveik dešimtmetį.
Specialistų trūks dar stipriau
“Jau dabar susiduriama su struktūrinio nedarbo problema, - konstatavo Ž. Mauricas. - Per artimiausius 4-5 metus ji turėtų dar išryškėti, nes dar daugiau specialistų ketina išeiti į pensiją.“
Anot jo, artimiausiais metais Lietuva stipriausiai jus ne didelio nedarbo problemą, nes Lietuvoje egzistuoja šešėlinė darbo rinka, o kvalifikuotų specialistų stygių. Jis paaiškino, jog būtent šešėlinė ekonomika ir yra priežastimi, kodėl Lietuvoje darbo apmokestinimas yra vienas aukščiausių regione, nors mokesčių perskirstymas žmogui yra vienas žemiausių Europoje.
„Nedarbo problema iš dalies būtų išspręsta, jei dalį šešėlinės ekonomikos pavyktų išskaidrinti ir dirbančius neteisėtai įdarbinti (pagal Darbo kodekso nuostatas – DELFI), - sakė Ž. Mauricas ir pridūrė, kad šiuo metu Latvijos ir Estijos gyventojai aktyviau dalyvauja darbo rinkoje. - Mes turime potencialo, bet reikia paskatinti žmones dirbti (teisėtai – DELFI).“
Vardindamas pasiūlymus, kaip galima spręsti nedarbo problemą, Ž. Mauricas teigė, jog darbo rinkai padėtų atsigauti mažesnis darbo apmokestinimas, kova su šešėline ekonomika, darbo vietų kūrimas statybos ir gamybos sektoriuje, darbuotojų perkvalifikavimas ir imigracijos politika, kuri pritrauktų naujų specialistų iš užsienio.
