M. Dubnikovas teigia, kad kainų augimas neišsikvepia, nes atlyginimai auga, žmonių lūkesčiai pakankamai geri, jie turi nemažai pinigų, todėl komfortiškai jaučiasi ir prekybininkai, kurie tam tikrais atvejais gali papiktnaudžiauti, t. y. kainų nenuleisti.
Tačiau, pasak jo, vasarą kainų augimas gali sulėtėti iki minimumo. Visų pirma tai lems žymiai sumažėjusios energetikos kainos. Tačiau vėliau bendras kainų augimas visgi turėtų išlikti tame lygyje, kurį esame įpratę matyti. O jei kainos imtų leistis žemyn, tai reikštų, kad ekonomikoje vyksta negeri dalykai.
„Daug kas pyksta, kai pasakau, kad aukštos kainos yra gero gyvenimo požymis – tai reiškia, kad žmonės gerai uždirba ir yra linkę leisti pinigus. Prisiminkime, kad pastarąjį kartą kainos mažėjo 2009-2011 m., kai kalbėjome apie krizę ir apie valstybės finansinę situaciją, diskutavome apie Europos valiutos išlikimą. Kainos visuomet didėja, tik svarbu, kad jos nedidėtų kaip praėjusiais metais, nes 20 proc. yra nesveikas augimas“, – kalba M. Dubnikovas.
Pasak jo, kainos nuolat auga tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių. Objektyvi priežastis yra atlyginimų augimas. Iš vienos pusės, tai yra žmonių pajamos, bet iš kitos – didesni kaštai, kurie anksčiau ar vėliau nugula į prekes į paslaugas. Atlyginimai pas mus auga sparčiausiai Europos Sąjungoje, todėl paslaugos bus linkusios ir toliau brangti, o prekių kainos turėtų stabilizuotis greičiau.
„Tačiau yra ir subjektyvios priežastys. Visgi pakankamai neblogai uždirbantys žmonės yra linkę mokėti. Pavyzdžiui, jei savaitgalį sugalvoji išvažiuoti į Palangą ar Druskininkus, susiduri su problema, kad yra likusios tik pačios brangiausios ir pigiausios vietos. Tai rodo, kad žmonės yra linkę pinigus, o kai taip yra, niekas ir kainų mažinti nenori“, – aiškina ekonomistas.
M. Dubnikovo teigimu, Lietuvoje atlyginimų augimo greitis artimiausioje ateityje ir toliau bus didesnis nei Vakarų Europoje, todėl ir kainų augimas neišsikvėps. Tačiau reikia suprasti, kad didelės kainos kažkam yra pajamos, o tas kažkas dienos pabaigoje pats tampa vartotoju. Todėl iš esmės tai nėra blogai.
„Pasižiūrėkite, kur žmonės nori ar, tiksliau, norėdavo emigruoti. Tai yra Norvegija ar Didžioji Britanija, kur kainos yra tikrai aukštos. Bet žmonės ten randa savo laimę. Lygiai taip pat ir Lietuvoje – didėjant žmonių pajamoms ir kylant ekonomikai, augs ir kainos. Reikėtų baimintis ne to, o mažų pajamų“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Būsto paskolos neatpigs
Paklaustas, ar stabilizuoti infliacijos rodikliai artimiausiu metu reikš ir mažesnes būsto paskolų palūkanas, M. Dubnikovas sako, kad to tikėtis nereikėtų, nes labai tikėtina, kad gegužę Europos centrinis bankas dar kartą didins palūkanų normas.
„Gera žinia yra ta, kad tas palūkanų augimo greitis prilėtės. Praėjusių metų sausį bazinės palūkanos dar buvo neigiamos ir siekė minus 0,5 proc., dabar jos jau beveik 3,5 proc. Tad bendras pokytis jau siekia 4 proc., ir jei pajudėsime dar per 0,5-0,75 procentinio punkto, tai šokas nebebus toks didelis. Sudėtingiausias laikas jau praeitas“, – sako ekonomistas
Pasak jo, nulinės palūkanų normos rodo, kad ekonomika serga ir jai reikia duoti vaistų, todėl būtų geriau, jei „Euribor“ nusistovėtų ties 2,5-3 proc. lygiu.
„Per paskutinius 10 metų įpratome, kad pinigai yra pigūs, ir jau net užaugo karta, kuri nežino, kad jie kainuoja. Todėl geriau nebegrįžtume į laikus, kai palūkanos yra nulinės“, – mano M. Dubnikovas.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK pokalbį su M. Dubnikovu:
