„Yra keli aspektai. Lietuvoje turime tokį išskirtinumą, kad pas mus didžioji dalis paskolų yra su kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanoms besikeičiant, keičiasi visos rinkos palūkanos – EURIBOR turi tiesioginę įtaką, priklausomai nuo to, kokio jis termino.
Vakarų šalyse, ypatingai JAV, ten daugėja fiksuotų palūkanų arba net fiksuotų visam laikotarpiui. Čia ir atsiranda skirtumai. Jei kažkas ėmė paskolą prieš 10 metų, ar net tris metus ir fiksavo savo palūkanas, tai, akivaizdu, kad šios palūkanos nesikeičia.
Įdomu, kodėl žmonės nesiima fiksuoti palūkanų, o tai yra dėl to, kad mūsų rinkoje nėra pasiūlos užsifiksuoti, pavyzdžiui, 10 ar 20 metų. Čia ir atsiranda tas didžiulis skirtumas“, – sakė.
Pasak ekonomisto, dar viena priežastimi, kodėl, galiausiai, mokame daugiau, galima laikyti ir bendrą lietuvių meilę NT.
„Tai reiškia yra didžiulė paklausa paskoloms, o kai ji yra, tai veikia ir iš kitos pusės – bankų maržos, sutikime, yra šiek tiek aukštesnės“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis aiškino, kad gyventojams vidutiniškai per metus paskolos brango apie 2,7 tūkst. Eur.
„Našta kris ant žmonių pečių, kas yra pasirinkęs kintamas palūkanas. Dalis jau tai suprato, dalis didesnes sąskaitas jau gavo, o dalis gaus ir tai supras.
Lyginant praėjusių metų įmokas už paskolas su šių metų įmokomis, jos dažnai skiriasi ir 25 proc., yra padidėjusios net ketvirčiu. Tas slėgis, jis bus.
Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė paskola Lietuvoje buvo 90 tūkst. Eur, tai palūkanų padidėjimas 3 proc., kuris dabar jau yra įvykęs, tai sudaro apie 2,7 tūkst. Eur per metus arba maždaug 240 Eur per mėn.“, – skaičiavo jis.
Ekonomisto teigimu, rinką prižiūrintis Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų ir sureguliavo, kad būtų negalima skolintis daugiau nei 40 proc. pajamų siekiančios įmokos.
„Tai reiškia, į visų paskolų aptarnavimą galima nukreipti ne daugiau nei 40 proc., o tai mūsų rinką daro saugesnę <...>
Ką Lietuvos bankas dar gali padaryti, tai reikėtų diskusijos, ar neturėtume mes turėti mechanizmų, kur žmonės savo paskolas galėtų fiksuoti iki grąžinimo laikotarpio ir turėtų labai aiškią prognozę, kiek reikės mokėti“, – siūlė jis.
Kalbėdamas apie EURIBOR, ekonomistas aiškino, kad didžioji palūkanų augimo dalis jau praėjo.
„Didžioji šuolio dalis – jau įvykusi. Jeigu žiūrėtume į JAV, kuri iš tiesų demonstruoja, kaip gali judėti palūkanos, tai šiuo metu ji turi 4,5 proc. bazines palūkanas ir jau metų viduryje, prognozuojama, kad skaičius gali pasiekti 5 proc., bet nuo metų vidurio ims mažėti“, – teigė jis ir prognozavo, kad EURIBOR pas mus turėtų kilti dar visus šiuos metus ir pasiekti 4 proc.
„Mes grįžtame į normalias palūkanas, kas liečia EURIBOR, 2,8-3 proc. ilgesniu laikotarpiu yra mediana. Tai, ką turėjome prieš tai, tai buvo nenormalu, nes pinigai nekainavo ir „ant jų“ išaugo ištisa karta žmonių“, – teigė ekonomistas.
