Jeigu gyvenimo gerumą matuotume vienam gyventojui tenkančiu šalies bendruoju vidaus produktu, lietuviai skųstis neturėtų.
Kaunas - Vilnius
© DELFI montažas

Bent jau taip teigia banko „Luminor“ ekonomistai, antradienį pristatę naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą.

Naujoje apžvalgoje „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“ prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,3 proc., o kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – 4,2 proc. ir 3,5 proc.

Palankią aplinką Baltijos šalių BVP augti sukuria spartus euro zonos augimas ir istorines aukštumas pasiekę ekonominių vertinimų ir vartotojų lūkesčių rodikliai.

„Luminor“ analitikų teigimu, spartesnė, nei tikėtasi kertinių eksporto rinkų plėtra bei infliacijos išbandymams atsispyręs namų ūkių vartojimas – vienos kertinių prielaidų, leidusių pagerinti BVP augimo prognozę.

„Vartojimo apetitą pernai metų pabaigoje ribojusi infliacija pakurstė nuogąstavimus, kad Lietuva gali įžengti į stagfliacinį ekonomikos vystymosi etapą ir įsisukti į kylančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę, kuri ilgainiui pakenktų šalies tarptautiniam konkurencingumui. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad šiam išbandymui atsispirti pavyko“, – teigė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Infliacija išsikvepia, ir ši tendencija šiemet ryškės. Santūresnis „importuojamos“ infliacijos prieaugis ir kuklesni pokyčiai akcizų srityje leidžia prognozuoti, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,5 proc.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© Bendrovės archyvas


„2019 metais Lietuvoje vyksiantys prezidento ir savivaldybių rinkimai iškels darbo užmokesčio temą. Latvijos ir Estijos pavyzdys keliant minimalią algą bus labai viliojantis, o atlyginimų politika tokiose svarbiose viešojo sektoriaus srityse kaip švietimas ir sveikatos priežiūra pribrendo esminiams pokyčiams. Atsižvelgdami į tai, prognozuojame, kad 2018 metais darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais – paspartės iki 8 proc.“ – sakė analitikė.

Jos teigimu, praėję metai Lietuvai buvo itin sėkmingi dėl tiesioginių užsienio investicijų šuolio. Esą tam įtakos turėjo ir „Kauno efektas“. Be to, pernai Lietuvos įmonės rekordiškai investavo į mašinas ir įrenginius. Tai leis verslui siekti efektyvumo ir lengiau pakelti augančias išlaidas didesnėms darbuotojų algoms mokėti.

Optimistiškai esą nuteikia tolesnė eksporto plėtra, namų ūkio vartojimas ir investicijos.

I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais stabtelėjo NT rinkos plėtra. Matyti signalų, kad, pvz., Vilniuje būsto kainos pasiekė tokį lygį, koks buvo prieš krizę, ir pati rinka prisisotinusi.

Dabarties mitai ir istorinė tiesa

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentavo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai šiuo metu yra nepelnytai pesimistiški lūkesčiai dėl ilgalaikės ekonominės perspektyvos, juos, be kita ko, skatina ir viešoje erdvėje paplitę „saviplakos“ mitai.

Pirmasis „saviplakos“ mitas, kurį esą dažnai tenka girdėti tiek viešojoje erdvėje, tiek privačių pokalbių metu, yra „prasiskolinusios Lietuvos“ mitas. Vis dėlto tiesa ta, kad Lietuva yra tarp mažiausias viešojo bei privataus sektoriaus skolas turinčių valstybių visoje ES, o finansinės drausmės įstatymo apynasris neleidžia politikams išlaidauti net ir esant ekonominiam pakilimui. Atitinkamai valdžios sektoriaus biudžeto balansas, tikėtina, bus perteklinis tiek 2018, tiek ir 2019 m. nežiūrint artėjančių rinkimų sezono.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Antrasis „saviplakos“ mitas yra pasibaigsiančios ES paramos mitas ir dėl to Lietuvos ekonomiką tariamai ištiksianti ekonominė krizė. „Visgi tiesa yra ta, kad, priklausomai nuo derybų baigties, 2021–2027 metų periodo ES parama Lietuvai gali sumažėti viso labo 20–30 proc., o tiesioginės išmokos žemdirbiams turi galimybę išaugti. Atitinkamai neigiamas ES paramos sumažėjimo efektas sudarytų vos 1-–1,5 proc. nuo BVP, t. y. apie trečdalį 2017 m. ekonominio prieaugio“, – komentavo ekonomistas.

Trečiasis yra „nykstančios“ Lietuvos mitas. Tiesa yra ta, kad vykstantys demografiniai pokyčiai (gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas) nedaug kuo skiriasi nuo kitų Vakarų pasaulio valstybių (pvz., Japonija, Kinija ir Vokietija susiduria su gerokai didesniais iššūkiais), o migracijos tendencijos iš mažesnių miestų ir kaimo vietovių į didesnius miestus yra pastebimos praktiškai visose Vakarų šalyse (net vieną mažiausių pajamų nelygybių turinčioje Skandinavijoje).

Be to, pastaruosius 6-erius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai auga, o Kaunas, pastaruoju metu pritraukiantis vis daugiau investicijų, taip pat gali tapti traukos centru.

„Galiausiai istorinė analizė rodo, kad lietuviai taip gerai, kaip dabar, negyveno 424 metus. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, jau pasiekė 72 proc. Vakarų Europos vidurkio (paskutinį kartą toks rodiklis buvo 1594 metais)“, – svarstė Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, kad savo aukso amžiaus laikotarpiu Lietuvos BVP vienam gyventojui tesiekė 86 proc. Vakarų Europos vidurkio. Įdomu tai, kad žemiausias taškas buvo pasiektas vos prieš 25 metus: 1993 metais, kai Lietuvos BVP siekė vos 28 proc. Vakarų Europos vidurkio. Tad būtina akcentuoti, kad Lietuva padarė milžinišką progresą per pastaruosius 25 metus. Kalbant apie ateitį, Lietuvai pakanka apie 3,5 proc. siekiančio vidutinio metinio ekonomikos augimo, kad jau 2030 m. gyventų geriau nei bet kada anksčiau (t. y. pasiektų savo antrąjį aukso amžių – 86 proc. Vakarų Europos vidurkio), ir apie 5 proc., jei nori pasivyti Vakarų Europos vidurkį.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad, nors pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Lietuva vejasi Vakarų Europą, tačiau šio ekonomikos pyrago dalis, tenkanti darbuotojų atlyginimams, vis dar gerokai atsilieka nuo tokių šalių, kaip Šveicarija ar Danija.

Tokiose šalyse daug didesnė dalis sukuriamo gėrio atitenka darbuotojams. Ir mūsų šalis galėtų pagerinti šį rodiklį, jeigu būtų sumažintos socialinio draudimo įmokos; jos minėtose valstybėse yra daug mažesnės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prasideda valdžios ir verslo diskusijos dėl prekybos centrų darbo ribojimo (12)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė su profesinėmis sąjungoms ir prekybininkais...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (524)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Vitrinų spindesy labdara netiko (9)

Prie didžiausio Panevėžyje prekybos centro nebematyti čia penketą metų stūksojusio labdaros...

Lietuvos statybose dirba apie 2,5 tūkst. ukrainiečių (42)

Lietuvos statybų bendrovėms susiduriant su kvalifikuotų specialistų trūkumu, vis dažniau...

Vilniuje liepą surinkta 140 tūkst. eurų „pagalvės“ mokesčio (4)

Vilniaus verslininkai deklaravo liepos mėnesį surinkę apie 140 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės...

Top naujienos

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (54)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (524)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (27)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Lietuvius gluminusi mada viešumoje „puoštis“ kojinėmis bei šlepetėmis pasiekė ir Kanye Westą: taip apsiavęs atvyko į vestuves (7)

Amerikiečių reperis Kanye Westas garsėja ambicijomis mados ir dizaino srityje. Jam neretai tenka...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (120)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Ką reiškia mėlynių spalvos ir kada reikėtų susirūpinti? (1)

Mėlynių atsiranda, kai pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės. Bėgant laikui,...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (98)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Pasitikrinkite: specialistė pasakė, ką turi mokėti 2–5 metų vaikai (9)

Tėvams labiausiai rūpi, kad vaikas džiaugtųsi vaikyste, aktyviai dalyvautų socialiniame gyvenime,...