aA
Jeigu gyvenimo gerumą matuotume vienam gyventojui tenkančiu šalies bendruoju vidaus produktu, lietuviai skųstis neturėtų.
Kaunas - Vilnius
Kaunas - Vilnius
© DELFI montažas

Bent jau taip teigia banko „Luminor“ ekonomistai, antradienį pristatę naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą.

Naujoje apžvalgoje „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“ prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,3 proc., o kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – 4,2 proc. ir 3,5 proc.

Palankią aplinką Baltijos šalių BVP augti sukuria spartus euro zonos augimas ir istorines aukštumas pasiekę ekonominių vertinimų ir vartotojų lūkesčių rodikliai.

„Luminor“ analitikų teigimu, spartesnė, nei tikėtasi kertinių eksporto rinkų plėtra bei infliacijos išbandymams atsispyręs namų ūkių vartojimas – vienos kertinių prielaidų, leidusių pagerinti BVP augimo prognozę.

„Vartojimo apetitą pernai metų pabaigoje ribojusi infliacija pakurstė nuogąstavimus, kad Lietuva gali įžengti į stagfliacinį ekonomikos vystymosi etapą ir įsisukti į kylančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę, kuri ilgainiui pakenktų šalies tarptautiniam konkurencingumui. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad šiam išbandymui atsispirti pavyko“, – teigė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Infliacija išsikvepia, ir ši tendencija šiemet ryškės. Santūresnis „importuojamos“ infliacijos prieaugis ir kuklesni pokyčiai akcizų srityje leidžia prognozuoti, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,5 proc.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© Bendrovės archyvas


„2019 metais Lietuvoje vyksiantys prezidento ir savivaldybių rinkimai iškels darbo užmokesčio temą. Latvijos ir Estijos pavyzdys keliant minimalią algą bus labai viliojantis, o atlyginimų politika tokiose svarbiose viešojo sektoriaus srityse kaip švietimas ir sveikatos priežiūra pribrendo esminiams pokyčiams. Atsižvelgdami į tai, prognozuojame, kad 2018 metais darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais – paspartės iki 8 proc.“ – sakė analitikė.

Jos teigimu, praėję metai Lietuvai buvo itin sėkmingi dėl tiesioginių užsienio investicijų šuolio. Esą tam įtakos turėjo ir „Kauno efektas“. Be to, pernai Lietuvos įmonės rekordiškai investavo į mašinas ir įrenginius. Tai leis verslui siekti efektyvumo ir lengiau pakelti augančias išlaidas didesnėms darbuotojų algoms mokėti.

Optimistiškai esą nuteikia tolesnė eksporto plėtra, namų ūkio vartojimas ir investicijos.

I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais stabtelėjo NT rinkos plėtra. Matyti signalų, kad, pvz., Vilniuje būsto kainos pasiekė tokį lygį, koks buvo prieš krizę, ir pati rinka prisisotinusi.

Dabarties mitai ir istorinė tiesa

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentavo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai šiuo metu yra nepelnytai pesimistiški lūkesčiai dėl ilgalaikės ekonominės perspektyvos, juos, be kita ko, skatina ir viešoje erdvėje paplitę „saviplakos“ mitai.

Pirmasis „saviplakos“ mitas, kurį esą dažnai tenka girdėti tiek viešojoje erdvėje, tiek privačių pokalbių metu, yra „prasiskolinusios Lietuvos“ mitas. Vis dėlto tiesa ta, kad Lietuva yra tarp mažiausias viešojo bei privataus sektoriaus skolas turinčių valstybių visoje ES, o finansinės drausmės įstatymo apynasris neleidžia politikams išlaidauti net ir esant ekonominiam pakilimui. Atitinkamai valdžios sektoriaus biudžeto balansas, tikėtina, bus perteklinis tiek 2018, tiek ir 2019 m. nežiūrint artėjančių rinkimų sezono.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Antrasis „saviplakos“ mitas yra pasibaigsiančios ES paramos mitas ir dėl to Lietuvos ekonomiką tariamai ištiksianti ekonominė krizė. „Visgi tiesa yra ta, kad, priklausomai nuo derybų baigties, 2021–2027 metų periodo ES parama Lietuvai gali sumažėti viso labo 20–30 proc., o tiesioginės išmokos žemdirbiams turi galimybę išaugti. Atitinkamai neigiamas ES paramos sumažėjimo efektas sudarytų vos 1-–1,5 proc. nuo BVP, t. y. apie trečdalį 2017 m. ekonominio prieaugio“, – komentavo ekonomistas.

Trečiasis yra „nykstančios“ Lietuvos mitas. Tiesa yra ta, kad vykstantys demografiniai pokyčiai (gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas) nedaug kuo skiriasi nuo kitų Vakarų pasaulio valstybių (pvz., Japonija, Kinija ir Vokietija susiduria su gerokai didesniais iššūkiais), o migracijos tendencijos iš mažesnių miestų ir kaimo vietovių į didesnius miestus yra pastebimos praktiškai visose Vakarų šalyse (net vieną mažiausių pajamų nelygybių turinčioje Skandinavijoje).

Be to, pastaruosius 6-erius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai auga, o Kaunas, pastaruoju metu pritraukiantis vis daugiau investicijų, taip pat gali tapti traukos centru.

„Galiausiai istorinė analizė rodo, kad lietuviai taip gerai, kaip dabar, negyveno 424 metus. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, jau pasiekė 72 proc. Vakarų Europos vidurkio (paskutinį kartą toks rodiklis buvo 1594 metais)“, – svarstė Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, kad savo aukso amžiaus laikotarpiu Lietuvos BVP vienam gyventojui tesiekė 86 proc. Vakarų Europos vidurkio. Įdomu tai, kad žemiausias taškas buvo pasiektas vos prieš 25 metus: 1993 metais, kai Lietuvos BVP siekė vos 28 proc. Vakarų Europos vidurkio. Tad būtina akcentuoti, kad Lietuva padarė milžinišką progresą per pastaruosius 25 metus. Kalbant apie ateitį, Lietuvai pakanka apie 3,5 proc. siekiančio vidutinio metinio ekonomikos augimo, kad jau 2030 m. gyventų geriau nei bet kada anksčiau (t. y. pasiektų savo antrąjį aukso amžių – 86 proc. Vakarų Europos vidurkio), ir apie 5 proc., jei nori pasivyti Vakarų Europos vidurkį.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad, nors pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Lietuva vejasi Vakarų Europą, tačiau šio ekonomikos pyrago dalis, tenkanti darbuotojų atlyginimams, vis dar gerokai atsilieka nuo tokių šalių, kaip Šveicarija ar Danija.

Tokiose šalyse daug didesnė dalis sukuriamo gėrio atitenka darbuotojams. Ir mūsų šalis galėtų pagerinti šį rodiklį, jeigu būtų sumažintos socialinio draudimo įmokos; jos minėtose valstybėse yra daug mažesnės.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sustojęs laikas nepakeitė tik IAE valgyklos išvaizdos: per metus kainas teko kelti tris kartus

Nors Ignalinos atominė elektrinė elektros nebegamina jau daugiau nei dešimtmetį, viena vieta čia...

„Ignitis grupė“ iš dviejų bankų skolinsis 224 mln. eurų (1)

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „ Ignitis grupė “ iš dviejų bankų ketina...

Susisiekimo ministerija: bankų esame paprašę išskirtiniais atvejais sudaryti galimybes apmokėti už Kaliningrado tranzitą

Susisiekimo ministerija komercinių bankų yra paprašiusi taikyti verslo sprendimu priimamą...

„Luminor“ perspėja neprarasti budrumo – sukčiai socialiniame tinkle sukūrė netikrą banko profilį (1)

„Luminor“ bankas perspėja neprarasti budrumo ir nepakliūti į sukčių pinkles socialiniuose...

Pirmąjį pusmetį „Eleving Group“ pajamos pasiekė 90 mln. eurų

Tarptautinė finansinių technologijų ir automobilių finansavimo kompanija „Eleving Group“...

Top naujienos

Nauji Kinijos grasinimai Lietuvai: spaudimo schema paprasta, bet labai efektyvi (5)

Dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio paramos JAV Atstovų rūmų pirmininkės...

Vladimiras Laučius. Vertybinė užsienio politika sulaukė netikėto pastiprinimo. Kas vyksta?

Praėjusią savaitę viešai nuskambėjo, bet liko beveik nepastebėta svarbi žinia: į Užsienio...

Karas „netikėtai“ atėjo į Krymą: minios žmonių susiruošė bėgti (13)

Prie išvažiavimo iš Krymo – milžiniškos eilės, okupantai jau bėga, pusiasalis bus...

Mįslingai dingo iš Ispanijos turėję grįžti du jauni lietuviai: artimieji prašo pagalbos

Jau daugiau nei savaitę be žinios yra dingę du jauni žmonės – 18-metė Vesta Kunigonytė ir...

Sustojęs laikas nepakeitė tik IAE valgyklos išvaizdos: per metus kainas teko kelti tris kartus

Nors Ignalinos atominė elektrinė elektros nebegamina jau daugiau nei dešimtmetį, viena vieta čia...

Į Vilniaus merus nusitaikiusiam Zuokui – skaudus smūgis: pastangų pridėjo ir buvusi žmona (6)

Į Vilniaus miesto merus nusprendusiam kandidatuoti Artūrui Zuokui – nemalonumai dėl ankstesnių...

Verslas PliusJulija Leimonė

Gyvenimo lūžiai Laurai atvertė naują gyvenimo lapą: norėjau uždirbti tiek, kad man neskaudėtų, jei nebūtų mokami alimentai + investavimo patarimas

Šio straipsnio herojė – investavimo konsultantė ir finansinio raštingumo lektorė Laura...

Koncertą Naisiuose surengęs Paškevičius publikai sukėlė klausimų: pasirodymas vėlavo, žmonės išklausė ir repeticiją

Pirmadienį aidėjo antrasis „Naisių vasaros“ festivalis, kurio metu pasirodė ne viena ryški...

Vos per mėnesį – 30 smarkiai apkandžiotų vaikų Kaune: kai kuriems prireikė net veido operacijų

Medikai perspėja – per paskutinius dvejus metus gerokai padaugėjo vaikų, nukentėjusių nuo...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (5)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.