Valdantieji pristatė mokesčių reformą ir atskleidė, kaip bus keičiami pridėtinės vertės mokesčio tarifai, iki kiek didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kokios bus išmokos vaikams ir kitos permainos.

Nors šalies ekonomistai siūlymus įvertino gana palankiai, visgi pavadinti juos mokesčių reforma nedrįso.

„Tai jau ne pirmas ir ne trečias mokesčių sistemos pertvarkymas, ir nepaisant to, kad visi pertvarkymai skiriasi, jie turi vieną bendrą bruožą – tai iš tikrųjų nėra reforma.

Šis mokesčių pertvarkymas yra kaip parkas su suoliukais, medžiais, vaikų aikštele. Suoliukai nudažyti kita spalva, atrodo gražesni, tačiau jie liko neperkelti – toje pačioje vietoje. To nepavadinsi principiniu parko pertvarkymu, kaip ir šios mokesčių pertvarkos.

Reforma būtų tada, kai reikšmingai būtų sumažinta darbo mokesčių našta, kompensuojant ją, pavyzdžiui, didesniais netiesioginiais mokesčiais, pavyzdžiui, PVM ar akcizais“, – vaizdingą pavyzdį davė SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
Šis mokesčių pertvarkymas yra kaip parkas su suoliukais, medžiais, vaikų aikštele. Suoliukai nudažyti kita spalva, atrodo gražesni, tačiau jie liko neperkelti – toje pačioje vietoje. To nepavadinsi principiniu parko pertvarkymu, kaip ir šios mokesčių pertvarkos.
Gitanas Nausėda

Ekonomistai vieningai pritarė NPD didinimui iki 380 eurų, nors atkreipė dėmesį, kad jis ir taip didinamas kone kasmet, gana palankiai įvertino mėnesines išmokas vaikui visoms šeimoms.

Palankiausiai jie vertino pelno tarifo sumažinimą išradimų komercializavimui ir apmokestinamojo pelno mažinimą patirtomis išlaidomis iki 100 procentų įmonėms, besiorientuojančioms į inovacijas, technologinį atsinaujinimą.

Daugiausia kritikos jie pažėrė dėl 15 proc. lengvatos centralizuotam šildymui, kai lengvatos, šiuo metu siekiančios 9 proc., buvo siūloma išvis atsisakyti.

Mažiausiai uždirbantieji išloš, tačiau kitiems – jokio poveikio

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad NPD didinimas iki 380 eurų yra sveikintinas, nes didina mokesčių progresyvumą ir mažina mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems.

„Tai teisingas kelias, jeigu kalbėtume apie progresyvumą. Tikrai geresnė idėja, nei buvo anksčiau, kai svarstyta didinti mokestinę naštą neva pasiturintiems žmonėms, kurie vos daugiau nei 1000 eurų uždirba, kai kitose šalyse, kokioje Vokietijoje, tai laikoma skurdo riba“, – sakė Ž. Mauricas.
Žygimantas Mauricas
Jis taip pat įžvelgia ir kitą teigiamą aspektą: „Pačios savivaldybės tokiu būdu bus suinteresuotos ne tik kurti darbo vietas, bet ir kurti tokias, kuriose žmonės uždirbtų gerokai daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Nes jei žmonės uždirbs MMA, savivaldybės negaus jokių pajamų, kadangi jos gauna gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Taigi, jos pačios turėti pakovoti prieš mažas algas ir šešėlinę ekonomiką.“
Tai teisingas kelias, jeigu kalbėtume apie progresyvumą. Tikrai geresnė idėja, nei buvo anksčiau, kai svarstyta didinti mokestinę naštą neva pasiturintiems žmonėms, kurie vos daugiau nei 1000 eurų uždirba, kai kitose šalyse, kokioje Vokietijoje, tai laikoma skurdo riba.
Žygimantas Mauricas

G. Nausėda pritarė, kad NPD didinimas iki 380 eurų ir 3 proc. „Sodros“ pensinio draudimo įnašo atsisakymas iš tiesų padidins minimalią algą uždirbančių žmonių „į rankas“ gaunamą pajamų dalį, tačiau kiti nieko nepajus.

„Kažkokių labai gerų žinių tiems, kurie uždirba daugiau, o juo labiau tiems, kurie uždirba daugiau nei 1000 eurų, tikėtis iš šito mokesčių pertvarkymo neverta. Dėl to kyla klausimas, ar socialinė atskirtis kaip problema egzistuoja tik minimalią algą gaunančiųjų kategorijoje, ar vis dėlto tai yra platesnis fenomenas Lietuvoje.

Emigracija egzistuoja tikrai ne tik tarp minimumą gaunančių žmonių. Na, bet čia ne priekaištas, labiau abejonė“, – svarstė jis.
Worker at a warehouse

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis NPD didinimą įvertino gana palankiai, tačiau taip pat pabrėžė, kad jis didinamas kone kasmet: „Jį didinti galima būtų praktiškai be politinio sprendimo, reiktų tiesiog visiškai automatizuoti procesą. Pavyzdžiui, nustatome, kad NPD visada lygus MMA.“

Jis palankiai vertina papildomai norimą įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms, tačiau tai ekonomistui dar kelia klausimų.

„Tai teigiamas pokytis, bet kyla klausimų, ką dėl to tie dirbantieji gali prarasti, nes lyg ir buvo užuominų, kad gali sumažėti jų senatvės pensijos kintamoji dalis. Tuomet, aišku, tai būtų klaidingas sprendimas, bet kokia mokestinė lengvata neturėtų mažinti ateityje jų gaunamų socialinių garantijų“, – pabrėžė.

Išmoka vaikui visoms šeimoms – proga augti gimstamumui

Planus skirti 30 eurų siekiančias mėnesines išmokas vaikui visoms šeimoms Ž. Mauricas vertino teigiamai ir prisiminė savo paties karčią patirtį. Daugiausia šis siūlymas kritikuojamas dėl to, kad išmokas gautų visos šeimos, auginančios vaikus, taigi net labai pasiturinčios.

„Išmoka vaikui yra tam tikra bazinių pajamų (pajamos, besąlygiškai garantuojamos kiekvienam piliečiui – DELFI) idėjos forma, kas tampa populiaru pasaulyje, jau ir Šveicarija, ir Suomija apie tai svarsto. Manau, kad po kelių šimtmečių, gerėjant technologijoms, tai bus neišvengiama, nes žymiai paprasčiau sumokėti kažkokią fiksuotą sumą visiems, negu bandyti aiškintis, kuriam čia dabar reikia, o kuriam ne.

Po Nepriklausomybės atgavimo mano tėvų situacija, kaip ir daugelio, buvo gana sunki. Jie dirbo valstybinį darbą, tėtis buvo mokslininkas, mama dirbo darželyje. Gyvenome sunkiai, kartais mėnesio pabaigoje nebūdavo iš ko maisto nusipirkti, pinigų trūkdavo.
Mano šeima niekada nesugalvojo kažkur kreiptis, o mano draugo tėvai gyveno gana pasiturinčiai, dirbo Gariūnuose, turėjo automobilį gana naują, daug buities daiktų, kurių nebuvau gyvenime matęs, bet pas juos nuolat ateidavo socialiniai darbuotojai ir atnešdavo man taip pat nematytų žaislų ir pan. Tai yra didelė socialinė nelygybė, nes realiai žmonės, turintys daugiau naglumo, aršumo kažką prašyti, kaulyti – laimi. Geriau tada mokėti visiems, negu aiškintis, kuris yra turtingas, kuris ne.
Žygimantas Mauricas

Bet mano šeima niekada nesugalvojo kažkur kreiptis, o mano draugo tėvai gyveno gana pasiturinčiai, dirbo Gariūnuose, turėjo automobilį gana naują, daug buities daiktų, kurių nebuvau gyvenime matęs, bet pas juos nuolat ateidavo socialiniai darbuotojai ir atnešdavo man taip pat nematytų žaislų ir pan.

Tai yra didelė socialinė nelygybė, nes realiai žmonės, turintys daugiau naglumo, aršumo kažką prašyti, kaulyti – laimi. Geriau tada mokėti visiems, negu aiškintis, kuris yra turtingas, kuris ne“, – teigė jis.

Dėl to jis yra už bazinių pajamų įvedimą ne tik vaikui, bet ir suaugusiems: „Tai yra žymiai geriau, nei turėti armiją biurokratų, kurie vertintų, kas gali gauti tam tikrų pajamų, ar negali. Dabar tam išleidžiama labai daug administracinių resursų. “

Paminėjus kritiką, kad išmokas gaus ir itin pasiturinčios šeimos, Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad tai gali būti puiki galimybė pasireikšti pilietiškumo ugdymui: „Būtų labai pilietiška leisti tokioms šeimoms skirti tą pinigų sumą kitai šeimai.“

Visgi jis mano, kad 30 eurų – menki pinigai, o išmoka vaikui turėtų siekti 100 eurų.

„Už tokią sumą net sauskelnių nenupirksi, ji turėtų būti didesnė, sakyčiau, netgi 100 eurų siekti. Apskritai, jei būtų svarstyta bazinių pajamų idėja, suaugusiam žmogui bazinės pajamos būtų apie 200–300 eurų, tai vaikui turėtų būti 40–50 proc. šios sumos, tai ir išeina apie 100 eurų“, – sakė jis.

Tačiau N. Mačiulis nesutinka, kad išmoką reikėtų didinti, kad ir kaip norėtųsi.

„Visuomet bus noras matyt didesnes išmokas, bet supraskite, kad tai jau yra tam tikras kompromisas, o ekonominiai ištekliai visuomet bus riboti.
Mes tikrai nenorime situacijos, su kuria buvo susidūrusi Rusija praeityje, kai suteikusi dideles socialines išmokas už antrą, trečią ir t. t. vaiką, šeimos buvo planuojamos norint įsigyti automobilį. Ir dažniausiai vaikus planuodavo būtent skurde esančios šeimos.
Nerijus Mačiulis

Manau, skirti išmokas vaikui – teisingas sprendimas, nors ir žinau, kad kritikuojamas, kad ji bus skiriama ir tiems, kam jos visai nereikia. Bet tai gali būti viena iš priemonių skatinti gimstamumą, ir ne tik tarp socialiai remtinų šeimų.

Mes tikrai nenorime situacijos, su kuria buvo susidūrusi Rusija praeityje, kai suteikusi dideles socialines išmokas už antrą, trečią ir t. t. vaiką, šeimos buvo planuojamos norint įsigyti automobilį. Ir dažniausiai vaikus planuodavo būtent skurde esančios šeimos“, – prisiminė jis.

Lengvata šildymui – kompromisas, netenkinantis nei vienos pusės

Ekonomistai labiausia kritikavo siūlomą 15 proc. lengvatinį tarifą centralizuotam šildymui, kai buvo planuota lengvatos atsisakyti išvis.
Lietuvoje apie tai niekas nekalba tuo metu, kai gamtinių dujų kaina susvyruoja 6 ar 8 procentais, visiems tuomet tai nė motais, bet kai kalbama apie tarifą šildymui, atrodo, kad tai klausimas, kuris nulems Lietuvos likimą.
Gitanas Nausėda

„Lietuvoje apie tai niekas nekalba tuo metu, kai gamtinių dujų kaina susvyruoja 6 ar 8 procentais, visiems tuomet tai nė motais, bet kai kalbama apie tarifą šildymui, atrodo, kad tai klausimas, kuris nulems Lietuvos likimą.

Šiuo atveju galima pripažinti, kad tas 5, 15 ir 21 proc. lengvatinių tarifų lentynėlių įvedimas, jeigu būti orientuotam į sąmokslų teorijas, buvo sugalvotas tik tam, kad galima būtų įforminti aukštesnį šildymo PVM tarifą. Nežinau, ar tai pagrįsta, bet tokia sąmokslo teorija gali egzistuoti.
Gitanas Nausėda

Klausimas tas pats, kodėl lengvatinis tarifas būtų taikomas tik centralizuotam šildymui, kodėl dujoms, malkoms nėra taikomas analogiškas tarifas. Į tą klausimą nėra lengva atsakyti. Kai politikai orientuojasi į rinkėjų nuotaikas, būtų keista, jei jie darytų kitaip“, – teigė G. Nausėda.

Ž. Mauricas šmaikštavo, kad tai neblogas kompromisinis variantas: „Gal ir gerai, nes, matyt, nepatenkinti nei tie, kurie norėjo palikti lengvatą, ne tie, kurie norėjo ją panaikinti. Vadinasi, geras sprendimas. Geros derybos tada, kai abi pusės nepatenkintos“, – juokėsi.

Jo manymu, ši lengvata nėra tikslinga, kadangi ji aktuali miestų gyventojams, o ne, pavyzdžiui, kaimo žmonėms, kurie šildo namus kietu kuru ar malkomis, ir tikrai dažnai gyvena skurdžiau.

N. Mačiulis sako, kad teisingiau būtų kompensuoti už karštą vandenį ir šildymą gyventojams tiesiogiai, kaip buvo norėta padaryti, o ne per mokestinę lengvatą.

„Tam jau buvo ir yra sukurtas mechanizmas. Galbūt tai tik tarpinis etapas, bet aš kol kas šį sprendimą vadinčiau politiniu, o ne ekonominiais argumentais priimtu. Šis sprendimas, beje, svarstomas beveik kiekvienais metais, ir jo visada atsisakoma. Labai sunku jį politiškai priimti, dažnai jį siūliusi partija, atsidūrusi opozicijoje, oponuoja tuo metu valdančiosios partijos norui priimti sprendimą atsisakyti lengvatos“, – ironizuoja jis.

Kai kuriuos siūlymus itin sveikino

N. Mačiulis džiaugėsi, kad Vyriausybė bando spręsti kitą – Lietuvos konkurencingumo problemą.

„Jau kelerius metus iš eilės darbo užmokestis auga sparčiau nei darbo produktyvumas, į šią problemą dėmesį atkreipė ir Europos centrinis bankas. Bet kadangi sustabdyti atlyginimų augimo nėra nei poreikio, nei galimybių, vienintelis kelias – skatinti produktyvumo augimą.

Vyriausybės ir Finansų ministerijos siūlomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas mokslų tyrimams, komercializavimui yra tai, kas galėtų ilguoju laikotarpiu paskatinti investicijas ir produktyvumo augimą. Tai teigiamas pokytis, nors ir palies ne visas įmones“, – sakė jis.
Nerijus Mačiulis

Šiuos pasiūlymus palankiai įvertino ir G. Nausėda: „Visos šios priemonės yra geros, ypatingai svarbu, kad apsispręsta be jokių arbatos šaukštelių dydžio pakitimų didinti nuo 50 proc. iki 100 proc. lengvatą mokslo atsinaujinimo priemonėms, kas iš esmės leidžia nemokėti pelno mokesčio tai darančioms įmonėms.

5 proc. lengvatinis tarifas išradimų komercializavimui – irgi gerai, tik ne kažin koks mastas šių dalykų. Bet, žvelgiant į ateitį, tai atlieka skatinamąją funkciją“, – teigė jis.

Pagrindiniai Vyriausybės siūlymai

Vyriausybės siūlymu, nuo kitų metų NPD turėtų didėti iki 380 eurų, be to papildomai būtų įvestas 380 eurų neapmokestinamasis dydis darbuotojo 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms.

Tai leistų uždirbantiems minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu Lietuvoje ir siekia 380 eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokos, nors darbuotojai ir toliau turėtų mokėti 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos dydžio įmokas.

Dėl PVM lengvatos šildymui pasiūlytas kompromisinis variantas – taikyti 15 proc. lengvatą centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui. Tokio dydžio lengvata būtų taikoma ir apgyvendinimo paslaugoms.

5 proc. PVM lengvata siūloma taikyti nekompensuojamiems receptiniams vaistams, keleivių vežimo paslaugoms, knygoms, periodiniams leidiniams.

Nuo kitų metų 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui būtų išmokėta visiems, nepriklausomai nuo to, kokios yra šeimos pajamos ar turtas. Žadama, kad bus mokamos ir papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o vieną ar du – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurų.

Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (201)