Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, apie gyventojų mobilumo ir ekonomikos laisvinimą kol kas galvoti anksti.
„Vis dar turime gana daug užsikrėtimų, nėra suvaldytos perteklinės mirtys. Prioritetas turi būti viruso suvaldymas“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo jis.
Taip jis teigė manantis remdamasis tokių šalių, kaip Airija, Izraelis, Čekija, pavyzdžiais: „Skubėjimas paverčia perniek visas pastangas, kurias mes pasiekėme per du mėnesius.“
Jo nuomone, karantino švelninimo planas turėtų būti labai nuosaikus ir lėtas.
Tuo metu ekonomistas Rimantas Rudzkis sako kai kurias koronaviruso valdymo priemones vertinantis kritiškai, ypač – draudimą judėti šalies viduje.
„Labiausiai kritikuočiau draudimą judėti tarp savivaldybių. Manau, kad poveikis viruso plitimui čia yra minimalus, galbūt išskyrus kurortinius regionus, ten gal ir reikėjo [judėjimą] riboti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo nuomone, šis ribojimas smarkiai pablogino žmonių gyvenimo kokybę.
„Taip susiklostė, kad jaunimas daugiau gyvena didžiuosiuose miestuose, regionuose liko giminės, tėvai ir dabar drausti bendrauti seniems žmonėms su savo vaikais ir anūkais mėginant šiek tiek pagerinti rodiklius… <…> Čia, manau, didžiausia klaida“, – sakė R. Rudzkis.
N. Mačiulis taip pat sutinka, kad, nors buvo reikalingas per didžiąsias metų šventes, šiuo metu šis ribojimas tikriausiai yra perteklinis.
„Manau, kad jis buvo pagrįstas ir motyvuotas kalėdiniu laikotarpiu, kai Lietuva pirmavo pagal užsikrečiančiųjų skaičių ir reikėjo apriboti plitimą. Dabar jis jau galimai yra perteklinis. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad jis tikrai labai slegia gyvenimo kokybę ir mano, ir mano artimųjų“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Ekonomistai sutaria, kad, išskyrus kelis sektorius ekonomikos, rodikliai geri ir krizės nematyti.
„Jau akivaizdu, kad ekonominis poveikis yra daug švelnesnis. Matome minimalų neigiamą poveikį mažmeninei prekybai ir priešingai nei praėjusį pavasarį nėra jokio neigiamo poveikio užsienio prekybai. Pramonė visame pasaulyje klesti.
Yra keli sektoriai visiškoje duobėje be šviesos tunelio gale – apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, pramogų sektoriai – ten yra gilus nuosmukis, bet beveik visur kitur matome puikią situaciją: indėliai ir gyventojų, ir įmonių auga, finansiniai rezultatai puikūs, užimtumas didėja, vidutinis darbo užmokestis didėja“, – teigė N. Mačiulis.
Vis dėlto profesorius R. Rudzkis sako, kad žvelgiant į ateitį, jo nuotaikos ne tokios optimistinės.
„Geras fonas laikosi ant „pinigų lietaus“, kuris tikrai ne amžinas. Dabar pinigais užlieta visa Europa ir iš dalies Lietuva, palūkanų normos nulinės, bet taip tikrai nebus amžinai. Po truputį virš Europos ir pasaulio kyla infliacijos grėsmė, vario kainos muša rekordus, matome naftos brangimą, kaip niekad sparčiai kyla maisto produktų kainos“, – aiškino jis.
Anot jo, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu Lietuva labiau nei 2008 metais priklausoma nuo pasaulio rinkų.
„Kaip bus, jei infliacija 2–3 metus viršys 2 proc. užsibrėžtą centrinių bankų lygį, ar jie nepradės kelti palūkanų ir [vykdyti] priešingą pinigų politiką. Tada Europos, aišku, laukia rimtos grėsmės. Mes (Lietuva – „Delfi“) tikrai mažai įsiskolinę tiek valstybė, tiek privatus verslas, namų ūkiai, bet dabar mes dar labiau priklausomi nuo pasaulio rinkų nei buvome 2007–2008 metais. Ir jeigu prasidės bėdos ES rinkoje, bėdų neišvengsime ir mes“, – laidoje „Delfi diena“ sakė R. Rudzkis.
