aA
Vyriausybės sprendimas atlaisvinti dalį suvaržymų mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui yra žingsnis teigiama kryptimi, tačiau tai nepadės išvengti šio verslo nuosmukio, teigia ekonomistai. Anot jų, tam įtakos turi ir gyventojų elgsenos pokyčiai – jiems nerimą kelia tiek koronaviruso plitimas, tiek mažėjančios pajamos.
Ekonomistai: prekyba šiemet neatsigaus, prasta vasara laukia paslaugų sektoriaus
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė tikina, kad stambiems prekybininkams daromos didesnės išimtys nei smulkiajam verslui, ji taip pat piktinasi, kodėl neleidžiama atnaujinti prekybos turgavietėse.

Ekonomistai: mažmeninės prekybos smukimo šiemet neišvengsime

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, atlaisvinus suvaržymus sumažės šių metų mažmeninės prekybos nuosmukis, tačiau būtų labai naivu tikėtis, kad jo visiškai pavyks išvengti.

„Mes iš turimų duomenų matome, kad pirmosios balandžio savaitės buvo labai prastos visam mažmeninės prekybos sektoriui, išskyrus didžiuosius prekybos tinklus ir vaistines, – iš esmės tuos, kurie ir galėjo dirbti. Dabar jų gretos išsiplės, ir tai leis sumažinti metinį smukimą, bet reikia būti labai dideliam optimistui norint tikėti, kad mažmeninė prekyba grįš į ankstesnę padėtį“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, kovą mažmeninės prekybos smukimas galėjo būti apie 10 proc., o balandį ir gegužę gali siekti apie 20 procentų.

Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, kad sumažėjus suvaržymų teigiamą įtaką visų pirma pajus smulkios ir vidutinės įmonės regionuose.

„Tai tikrai sumažins spaudimą smulkiems ir vidutiniams regionų verslininkams, kurie, skirtingai nei stambus verslas, neturi galimybių, pavyzdžiui, pereiti prie internetinės prekybos. Manau, kad šis žingsnis galėjo būti žengtas gerokai anksčiau arba didžiosios dalies tokių įmonių veikla galėjo būti iš viso neribojama“, – BNS teigė Ž. Mauricas,

Tačiau, anot jo, didelės įtakos ekonominei padėčiai šis sprendimas neturės, nes nuosmukį patiria ir griežtų karantino priemonių netaikančios šalys, pavyzdžiui, Švedija ar dalis JAV valstijų.

„Tai parodo XXI amžiaus ekonomikos silpnumą, nes mes realiai turime emocijų ekonomiką ir joms pasikeitus viskas taip pat keičiasi. Kai prasideda smukimas, jo suvaldyti nebegali nei vyriausybės, nei centriniai bankai, nes gelbėjimo procesams ketinamos skirti sumos yra menkos, palyginti su ilgalaike žala“, – aiškino Ž. Mauricas.

Didelę įtaką daro gyventojų elgsenos pokyčiai

Pasak „Luminor“ ekonomisto, kol panika dėl koronaviruso nesibaigs, pirkėjų srautai išliks sąlyginai nedideli.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tą, matyt, supranta ir dalis verslo. Todėl esminis tikslas yra įtikinti gyventojus, kad arba grėsmė yra nedidelė, kas nėra visiškai neteisinga, arba tos grėsmės nebėra. Tik tada galime tikėtis proveržio – kad apyvartos atsigaus“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

Anot jo, tą rodo ir ankstesnės SARS viruso epidemijos pavyzdys, kai Honkonge (jis 2003 metų birželį buvo paskelbtas nugalėjusiu virusą) didžiųjų prekybos ir pramogų centrų apyvartos atsigavo tik metų pabaigoje arba 2004-ųjų pradžioje.

T. Povilauskas taip pat pabrėžė, kad gaivinant ekonomiką labai daug priklausys ir nuo gyventojų elgsenos.

„Žmonėms svarbu jausti, kad tuoj bus geriau. Kol tas jausmas, nors ir blėstantis, yra, jis skatina žmones sugrįžti į parduotuves ir vartoti, tačiau kuo ilgiau situacija negerės, tas jausmas nyks, juo labiau ir žmonių pajamos mažės. Bet jei susirgimų mažėtų ir mes gegužės antroje pusėje sugebėtume grįžti į padoresnį gyvenimą, vartojimo smukimas tikrai nebūtų toks skaudus“, – prognozavo SEB ekonomistas.

Tačiau, anot jo, jei atlaisvinus suvaržymus susirgimų skaičius pradėtų drastiškai didėti ir karantino sąlygos būtų vėl sugriežtintos, tiek verslas, tiek gyventojai patirtų didelį smūgį.

„Čia jau turėtume labai didelį mąstymo pokytį. Nežinau, kiek verslo galėtų išgyventi antrą uždarymą, taip pat kyla klausimas, ką turėsime daryti rudenį, kai gali užgriūti nauja koronaviruso banga. Tai jau – juodasis scenarijus, kai reikės labai drastiškų veiksmų, kad neprasidėtų vagysčių ir kitų labai negerų dalykų“, – teigė T. Povilauskas.

M. Dubnikovas: vasara paslaugų sektoriui bus sunki

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad lengvesnės sąlygos verslui reikalingos, ir įmonės kuo skubiau mėgins tuo naudotis, tačiau vertėtų vengti papildomų sąlygų, pavyzdžiui, reikalauti įėjimo iš lauko, o daugiau iniciatyvos suteikti pačioms įmonėms, pasitikėti jų sąmoningumu.

„Jeigu vertiname per ekonomikos ir verslo prizmę, tai, be abejo, palengvintos sąlygos duoda efektą, nes dalis žmonių jau gali pretenduoti į pajamas, ko iki šiol nedarė. (...) Turbūt būtų tikrai logiška surašyti sąlygas, kad vienu metu gali būti, tarkime, vienas žmogus, reikia laikytis tam tikro atstumo, dėvėti kaukę, kad būtų padėta dezinfekcinio skysčio, ir verslas galėtų pats įvertinti, ar jis sugeba užtikrinti tokias sąlygas, tada nereikėtų dalinti privilegijos dirbti ar nedirbti“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, kaip greitai verslas galės grįžti į įprastas vėžes, priklausys nuo jo pobūdžio, bet tai bus mėginama padaryti kuo greičiau.

„Tik nuo verslo priklauso. Bet reikia suprasti, kad šiandien verslas yra panardintas į komos būseną ir tikrai nori iš jos grįžti (...) Tai, be abejo, reikia padaryti saugiai“, – sakė M. Dubnikovas.

Finansų analitiko teigimu, didelis iššūkis verslui taps paklausos mažėjimas, kurį nulems tiek vartotojų atsargumas viruso akivaizdoje, tiek taupumas. Tad, nors verslas stengsis atnaujinti veiklą kuo greičiau, vartotojo ir paslaugos teikėjo grandinės atkurti taip greitai nepavyks.

„Reikia suprasti, kad žmonės, nepaisydami to, ką jiems sakys televizorius, saugosis dviejų dalykų. Viena, tikrai yra baimė dėl vis egzistuojančios rizikos apsikrėsti virusu. Bet dar didesnė baimė, manau, matant prastovas, matant po tūkstantį atleidžiamų žmonių per dieną, – baimė dėl asmeninių finansų bus didesnė ir tikrai nebūtinų paslaugų, tų, kurios nereikalingos pragyventi, tikrai bus atsisakyta. Šita vasara paslaugų sektoriui Lietuvoje bus tikrai prasta“, – sakė M. Dubnikovas.

Vis dėlto, pasak jo, atrodo, kad Lietuva įžengė į epidemijos piko stadiją ar net iš jos išeina, tad ir situacijos valdymo estafetę iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) turėtų perimti Finansų ministerija. M. Dubnikovo žodžiais, SAM jau atliko savąjį „sunkiosios artilerijos“ vaidmenį ir jos priemonės negali tęstis per ilgai, nes „sugriovimai bus per dideli“.

Z. Sorokienė: smulkūs prekeiviai yra diskriminuojami

Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės, valdžios požiūris į verslo subjektus yra nevienodas. Ji mano, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.

„Visuose didžiuosiuose prekybos centruose, net ir „Depo“, visur vyksta prekyba, tačiau turgavietėje, kur lauko teritorija, vietos daugiausia, žmonės prekiauja ir palapinėse, laikinuose kioskeliuose, jiems negalima“, – BNS sakė Z. Sorokienė.

Zita Sorokienė
Zita Sorokienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jos, šiuo metu ypač aktuali prekyba augalais ir sėklomis, tai Vyriausybė leido tam skirtose vietose lauke, tačiau kažkodėl šiomis prekėmis negalima prekiauti turgavietėse. Anot Z. Sorokienės, augalų daigais, sėklomis ir medeliais prekiaujantys ūkininkai įprastai užimdavo apie pusę vietų turgavietėse.

„Kokios yra priežastys neleisti turgavietėse pardavinėti ūkininkams medelių, net neturime jokių argumentų. Jei juridinis asmuo didžiuliame prekybos centre parduos medelių, augalų, tai kuo skiriasi nuo tos vietos turgavietė?“ – svarstė smulkiojo verslo atstovė.

„Turgavietės viską turi, užtvertos teritorijos, įėjimai ir išėjimai, prie vartų yra dezinfekcinio skysčio, kiekvienas jo turi savo darbo vietoje. Ir kaukes, ir pirštinės, visko yra laikomasi, bet vis tiek negalima. Išimtys taikomos tik stambesniam verslui, o ne smulkesniam“, – pridūrė ji.

Anot Z. Sorokienės, turgavietėse įprastai prekiauja mažiausiai 70 tūkst. smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų.

Vyriausybė po mėnesį trukusių suvaržymų trečiadienį leido kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Palengvintos sąlygos verslui galioja, jei bus paisoma saugumo, priešingu atveju numatomos sankcijos, o suvaržymai gali sugrįžti.

Vėl gali dirbti ne maisto parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Atnaujinti veiklą gali visos smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, įskaitant ir veikiančias didžiuosiuose prekybos centruose.

Parduotuvės ir paslaugų vietos turės reguliuoti klientų srautus – užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam žmogui arba vienu metu aptarnauti tik vieną pirkėją, o paslaugų įmonėse tiesioginis kontaktas su klientu turi trukti ne ilgiau kaip 20 minučių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
3.3529

Paukščių gripas patvirtintas Šiaulių, Prienų, Marijampolės, Vilniaus ir Raseinių rajonuose (1)

Paukščių gripas per paskutinę savaitę patvirtintas dar penkiose savivaldybėse –Šiaulių,...

Verslininkas norinčių dirbti ieškojo užsienyje: lietuviai tenori mažai dirbti, bet daug gauti (179)

Darbo rinkoje klostosi įdomi situacija: Lietuvoje nedarbas pasiekė rekordines aukštumas, bet...

„Alibaba“ dėl rekordinės jai skirtos baudos veikė nuostolingai

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „ Alibaba “ ketvirtadienį pranešė, kad per pastarąjį...

Majauskas: reikia vengti skubotų sprendimų dėl mokesčių (4)

Konstituciniam Teismui ( KT ) paskelbus, kad kai kurių kartu su biudžetu priimamų mokesčių...

„Luminor“ Baltijos šalyse pirmąjį ketvirtį uždirbo 6 mln. eurų pelno (6)

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „ Luminor “ pirmąjį šių metų ketvirtį...

Top naujienos

Pastebėję bent vieną iš šių 3 simptomų, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą: kiekviena minutė yra aukso vertės (72)

Lietuvoje per metus insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių, o 3,5 tūkst. lietuvių insultas...

Kremlius apsimelavo net švenčiausią sau dieną: milijonams žiūrovų pasiūlė klastotę (679)

Gegužės 9-oji arba Rusijoje vadinamoji Pergalės diena dešimtmečius neatsiejama nuo karinio...

Kraupus lietuvio nusikaltimas Airijoje: dukros akivaizdoje nužudė vaiko mamą vyras kalės iki gyvos galvos (2)

51-erių Airijoje gyvenantis lietuvis Edmundas Daukša pripažintas kaltu kraupioje nužudymo...

Po metų pertraukos sugrįžta legendinės, aukso amžių menančios kelionės, kuriose uždrausti džinsai (6)

Pasaulinė pandemija metams sustabdė ir istorinį Rytų ekspresą. Aišku, metai pertraukos – tik...

Po merkiančio lietaus periodo orai keisis: viena savaitgalio diena turėtų maloniai nustebinti

Šiandien Lietuvos orus dar lemia mums labai neįprastas, net nuo Kaspijos jūros atkeliavęs pietinis...

Daktaras Rauba įvertino savo imuniteto būklę po antro skiepo: antikūnų tyrimo rezultatas – iškalbingas (232)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti (4)

Žinoma, tai ne vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti. Čia taip tik pasakiau, kad jūs...

Pasaulis gręžiasi į Kiniją vakcinų: kitos išeities nėra (34)

Pasaulis sparčiai tampa vis labiau priklausomas nuo Kinijos dėl vakcinų , kai Indijoje...

Nauja automobilių pardavimo tvarka apsunkino prekybininkų darbą: „Regitra“ tikina, kad laiko pasiruošti buvo per mažai (67)

Nuo gegužės įsigaliojusi nauja automobilių pardavimo tvarka, kuomet privalu iš „Regitros“...

Joana Balčiuvienė | D+

Laidotuvių etiketas, arba kaip nedera elgtis šarvojimo metu: gėda buvo klausytis (2)

„Negaliu kalbėt, Danute, aš pagrabe... Pagrabe, sakau!“ – rikteli dėdulė šarvojimo metu...