„ Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis patvirtintam kitų metų biudžeto projektui sako galintis rašyti aštuonetą, o jo tvirtinimo procesui - dvejetą. Anot jo, ieškant galimybių sumažinti biudžetą iki 3 proc. BVP pasirinkta mažiausia blogybė - išlaidų mažinimas. Pavyko išvengti daugelio neatsakingų ir nepasvertų siūlymų radikaliai reformuoti mokesčių sistemą. Tačiau planuojami 17 mln. litų iš brangaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio niekada nebus surinkti.
„Jau dabar aišku, kad planuojamos išimtys kai kuriems brangaus būsto savininkams šio mokesčio išvengti - tereiks tame būste deklaruoti kažkokią komercinę veiklą“, - DELFI teigė N. Mačiulis.
Panašios nuomonės laikosi ir SEB banko vyr. analitikė Vilija Tauraitė, biudžeto projektą vadinanti ambicingu, atsižvelgiant į besiniaukiančias ekonomikos perspektyvas, o mokesčių planus - optimistiniais.
„Bene labiausiai realus, atsižvelgus į faktinį šių metų surinkimą, pridėtinės vertės mokesčio planas – planuojamas tik 1,2 proc. padidėjimas. Tuo tarpu akcizų, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių planai patenka į padidintos rizikos zoną. Taigi mokesčių plano siūlės gali ir neatlaikyti, tokiu atveju tikėtinas ir biudžeto išlaidų peržiūrėjimas metų viduryje bei papildomas jų karpymas“, - DELFI teigė V. Tauraitė. Ji sveikina parlamentarų ryžtą artėjant rinkimams karpyti išlaidas bei nekeisti pagrindinių mokesčių.
„Finansų rinkos taip pat palankiau vertina biudžeto deficito mažinimą būtent karpant išlaidas, o ne didinant mokesčius ir tikintis didesnių pajamų, todėl pasirinkta valstybės finansų tvarkymo kryptis atrodo teisinga, turint omenyje 2012 m. skolinimosi poreikį“, - teigia V. Tauraitė.
N. Mačiulis didele klaida vadina sprendimą dar kartą mažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus nuo 2 iki 1,5 proc., kas yra ateities pensininkų pensijų mažinimas, kuris buvo padarytas norint atstatyti dabartinių pensininkų pensijas į prieš dvejus metus buvusį lygį.
„Kitų metų „Sodros“ biudžeto deficitas vėl viršys 2 milijardus litus. Taigi atstatomoms pensijoms ir kitoms veikloms valstybė lėšų nerado, todėl ir toliau turės skolintis“, - komentuoja ekonomistas. Jis pabrėžia, kad Vyriausybei ieškant būdų kaip sutaupyti, dauguma Seimo narių rengė prašymus išlaidas didinti.
„Toks Seimo narių trumparegiškas ir neatsakingas elgesys rodo tai, kad daugeliui pasiruošimas rinkimams yra svarbesnis, nei Lietuvos įvaizdis ar esminių jos problemų sprendimas. Beje, ką reiškia to skeleto atvilkimas į Seimo posėdį? Opoziciją į svarbiausio metų dokumento svarstymą žiūri kaip į cirką, kuriame gali palinksminti visuomenę ir prisidėti vieną kitą balsą ateinančiuose rinkimuose. Toks požiūris ir elgesys diskredituoja viso Seimo darbą“, - teigia N. Mačiulis.
Biudžetas priimtas vos didesnes už šiųmetį
Vėlų antradienio vakarą Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetą, kuris yra vos kiek didesnis už šiųmetį. Parlamentarai balsuodami pritarė išankstiniams koalicijos susitarimams mažinti netikėtai maždaug 1 mlrd. Lt išaugusį deficitą. Šis biudžetas sukuria prielaidas kitąmet visiškai atstatyti sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.
Po ilgų debatų valdančioji koalicija buvo nusprendusi, kad mažinant viso valdžios sektoriaus deficitą kone visos valstybės sektoriaus išlaidos mažės 4 proc. palyginti su rudenį buvusiais planais, dar 150 mln. Lt ketinama sutaupyti karpant išlaidas „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fonduose.
Taip pat nuspręsta įvesti prabangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestį, atnešiantį 17 mln. Lt, 50 mln. Lt padidinti valstybės įmonių dividendus, po 30 mln. Lt papildomai sumažinti lėšas Kelių fondui ir valstybės investicijų programai, iki 1,5 proc. sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus, surinkti 25 mln. Lt daugiau lėšų padidinus mokesčius išgaunamiems gamtos ištekliams.
Papildomų mažinimų ir NT mokesčio prireikė po to, kai Seimas kategoriškai nepritarė Vyriausybės siūlymui sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas atstatyti tik perpus.
Tiesa, kol kas Seimas nėra pritaręs NT mokesčio įstatymui – jo svarstymą planuojama tęsti ketvirtadienį.
Pagal Vyriausybės parengtą projektą, 4 proc. mažinimas nepalies ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įmokų į ES biudžetą, išlaidų valstybės skolos valdymui, išlaidų krašto apsaugai. Asignavimai teismams taip pat mažės ne 4 proc., bet 2 proc.
Valdantieji laikosi nuomonės, kad Lietuva negali sau leisti gyventi su didesniu nei 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitu, todėl didesnis išlaidavimas negalimas.
Vyriausybė skaičiuoja, kad valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų 2012 m. bus 17,92 mlrd. Lt. Anksčiau buvo planuota 18,759 mlrd. Lt. Kartu su ES lėšomis jis sudarys 25,055 mlrd. Lt.
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų išlaidos sudarys 18,643 mlrd. Lt, o su ES – 25,77 mlrd. Lt. Ankstesniame plane buvo numatytos 19,468 mlrd. Lt išlaidos.
Pagal Vyriausybės parengtą projektą, valstybės biudžeto deficitas turėtų sudaryti 719 mln. Lt.
Nacionalinis biudžetas, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kitąmet turėtų būti 20,981 mlrd. Lt, o išlaidos – 21,7 mlrd. Lt be ES paramos. Anksčiau buvo prognozuota, kad jo pajamos sudarys 21,816 mlrd. Lt.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis jis turėtų sudaryti 28, 112 mlrd. Lt, išlaidos – 28,8 mlrd. Lt. Šiems metams patvirtintas nacionalinis biudžetas be ES paramos yra 20,026 mlrd. Lt, su ES parama – 26,9 mlrd. Lt.
Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,9 mlrd. Lt. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 1,462 mlrd. Lt, akcizų – 3,3844 mlrd. Lt, pelno mokesčio – 1,22 mlrd. Lt.
Socialinei apsaugai kitąmet numatyta skirti 3,215 mlrd. Lt, švietimui – 4,384 mlrd. Lt, sveikatos apsaugai – 1,93 mlrd. Lt, gynybai – 1,60 mlrd. Lt, aplinkos apsaugai – 768,7 mln. Lt, bendroms valstybės paslaugoms – 4,788 mlrd. Lt, poilsiui, kultūrai ir religijai – 555,8 mln. Lt.
2012 m. valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti ne 2,8 proc., bet 3 proc. BVP.
Dėl nepalankios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje Finansų ministerija, jau pateikusi pirminį biudžeto projektą, sumažino kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai – nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc.
