aA
Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų.
Pinigai
Pinigai
© DELFI / Karolina Pansevič

Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Naujienų agentūros BNS apklausoje 14 iš 16 ekspertų įvardijo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei 15 proc., du manė, kad kritimas bus didesnis.

Lietuvos ekonomika pasiruošusi geriau nei prieš dešimtmetį

Kai kurie ekonomistai sako, kad valstybė sunkumus šįkart pasitinka su didesniu rezervu, o Vyriausybės reakcija yra pakankamai operatyvi.

„Tiek valdžia, tiek įmonės, tiek namų ūkiai šią krizę pasitiko daug sveikesne finansine padėtimi, be perteklinių skolų, net po ekonomikos bumo turėdami solidžius rezervus. Be to, Vyriausybės reakcija šio išbandymo metu kardinaliai skiriasi nuo 2008 metais demonstruoto problemos neigimo – operatyviai reaguojama į kylančias ekonomines problemas adekvačiomis ir savalaikėmis priemonėmis“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentės Jonės Kalendienės, pernai šalies ūkyje nebuvo didelių „burbulų“ ir perprodukcijos, kokia buvo prieš pirmąją krizę, todėl ir ekonomikos nuosmukis galėtų būti kiek mažesnis.

Faktoringo bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas sako, kad prieš praėjusią krizę Lietuva turėjo 12 proc. prekybos deficitą, o šiuo metu – 2,5 proc. perteklių.

„Tai yra esminis indikatorius, kuris rodo, kad šiuo metu ekonomika nėra perkaitusi ir didelio ekonomikos nuosmukio turėtume išvengti“, – teigė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, situacija finansų rinkose taip pat yra geresnė – paskutinės krizės piko metu Vyriausybė rinkose skolinosi už 14 proc. palūkanas, o šiuo metu – vos už 0,3 procento.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus mano, kad dabartinė krizė yra tiesiog techninio pobūdžio problema, kuri turėtų lengvai išsispręsti, jeigu nebus sąmoningai griaunamas ekonominis valstybių pagrindas.

Jo teigimu, pagrindinis skirtumas tarp abiejų krizių – dabar paklausa savaime nėra išnykusi, jos tik negalima patenkinti, todėl suvaldžius viruso plitimą turėtų būti „stipriai atsigriebta tai, ką esame praradę dabar“.

„Mes netenkame galimybės laikinai vykdyti ekonominės veiklos, tačiau išsaugome savo investicijas, iš esmės išsaugome išteklius ir esame pajėgūs tai ką praradome dabar, atsiimti vėliau. Tad ir turime dirbti ta linkme, kad planuotume didesnius pardavimus, didesnę gamybą, didesnius pamainų skaičius, intensyvesnius pervežimus po to kai žmonių darbo ir judėjimo apribojimai bus nuimti“, – teigė A. Bartkus.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad labiausiai tikėtino scenarijaus atveju BVP nuosmukis šiemet neturėtų viršyti 6 proc., o nepalankaus scenarijaus atveju –apie 12 proc.

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, balandį Lietuvos BVP metinis nuosmukis viršys 20 proc. Optimistiniu scenarijumi, jei ribojimai baigsis iki balandžio pabaigos, ūkis šiemet smuktų mažiausiai 3,2 proc., tačiau, anot jo, labiausiai tikėtinas 6 proc. nuosmukis.

Jei viruso plitimas užsitęs, situacija gali būti blogesnė

Kai kurie analitikai pabrėžia, kad smūgis ekonomikai bus švelnesnis nei prieš dešimtmetį, jei karantinas ilgai neužsitęs. Tačiau jei situacija po poros mėnesių negerės, ekonomikos nuosmukis gali būti didesnis nei 2009-aisiais.

Jei situacija užsitęs ilgiau, tada galimas ir 2009 metų ar blogesnis scenarijus, nes šiuo metu viskas yra sustoję, prekių ir žmonių judėjimas tarp valstybių yra paralyžiuotas, valstybių biudžetai patiria milžinišką spaudimą.
Marius Dubnikovas

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad Lietuva dabar gali skolintis ir naudotis stabilumo instrumentais. Tačiau jis pripažįsta, kad smūgis bus švelnesnis, jei po dviejų mėnesių karantinas bus atšauktas.

„Jei situacija užsitęs ilgiau, tada galimas ir 2009 metų ar blogesnis scenarijus, nes šiuo metu viskas yra sustoję, prekių ir žmonių judėjimas tarp valstybių yra paralyžiuotas, valstybių biudžetai patiria milžinišką spaudimą“, – teigė M. Dubnikovas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas mano, kad šiemet Lietuvos ekonomika smuks mažiau nei 15 proc., tačiau 2021 metais smukimas gali būti ir didesnis.

„Tai priklausys nuo COVID-19 poveikio pasauliniu mastu, nuo to, kokiam laikui ir kokio griežtumo apribojimus bei karantino sąlygas verslui taikys didžiosios pasaulio ekonomikos“, – sakė T. Šarapovas.

Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad jei pasauliui nepavyktų efektyviai suvaldyti pandemijos, apribojimai užsitęstų arba juos tektų kartoti, jei imtų klibėti pasaulio finansų sistema ir ekonomika susidurtų su ilgalaikėmis problemomis, tuomet 2009 metai gali atrodyti tik kaip „repeticija prieš gerokai rimtesnius iššūkius“.

„Negalima atmesti ir prastesnio scenarijaus išsipildymo galimybės. Juolab, kad naujausi duomenys nedžiugina. Šią savaitę paskelbtas euro zonos, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, Pirkimo vadybininkų indeksas smuko į žemiausią lygį nuo tada, kai šis rodiklis imtas stebėti 1998 metais – tai rodo, jog ekonomikos aktyvumas ekonomikos bloke stipriai sumažėjo“, – sakė L. Galdikienė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė ir Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Romas Lazutka taip pat mano, kad ekonomika šiemet kristų labiau nei 15 proc., jei karantinas užsitęstų.

„Prognozuojama, kad Vokietijoje ekonomika smuks per 20 proc. Lietuvoje situacija gali būti dar liūdnesnė“, – sakė KTU mokslininkė.

„Su sąlyga, kad karantinas Lietuvoj ir aplinkinėse šalyse užsitęs ilgesnį laiką. Bet galima atsakyti ir, kad mažesnis (BVP nuosmukis – BNS), jei karantinas bus trumpas. Bet kurio ateitį apibūdinančio rodiklio galima reikšmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Pastarųjų reikšmių pokyčiai taip pat nežinomi, todėl ateitis dažniau nusakoma spėjimais, nors jie ir pavadinami prognozėmis“, – mano R. Lazutka.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

VU ekonomistė: kaip platesnis COVID-19 testavimas šiandien gali padėti ateityje

Norint apie koronaviruso plitimą ir poveikio mastą žinoti daugiau, neįmanoma apsieiti be...

Palangos verslininkai geros vasaros nebesitiki: keliautojų grupės atšaukia rezervacijas (184)

Šalyje paskelbtas karantinas sujaukė visų verslininkų planus, tačiau apie laukiantį prastesnį...

Kaukių prekybos imsis dar vienas prekybos tinklas (26)

„Maxima LT“ gavo apsaugos priemonių: medicininių kaukių bei vienkartinių pirštinių siuntą,...

Profesorius Butkus apie koronaviruso susirgimų piką: kuo geriau pasirengsime, tuo mažesni bus nuostoliai (3)

Finansų ministro Viliaus Šapokos iniciatyva įsteigtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas per...

Vakarų medienos grupė laikinai stabdo gamybą (21)

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė...

Top naujienos

Apžvalgininkai apie Lietuvą po koronaviruso krizės: kai kurios sritys pasikeis negrįžtamai (32)

„Turime vieną tų momentų, kurie keičia labai daug aspektų. Kaip Rugsėjo 11-oji , kaip...

Už parduotuvių svaigalus vartojantiems vyrams – karantinas nė motais: buriuojasi be jokių apsaugų ir keikia valdžią (284)

Du draugai, Denisas ir Romanas iš Švenčionių , koronaviruso epidemijos nebijo ir apie tai...

Koronavirusu sergantis Borisas Johnsonas perkeltas į intensyvios terapijos skyrių (6)

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas buvo perkeltas į intensyvios...

Ukmergės savivaldybės atstovai: pagaliau turime gerų naujienų (21)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pirmadienio vakarą...

Pranešama apie pirmąją mirtį koronaviruso židiniu tapusioje Marijampolėje (126)

Marijampolės savivaldybės administracijos vadovas Karolis Podolskis savo „Facebook“ paskyroje...

Šioms profesijoms atėjo labai sunkus metas: darbuotojai, kurių dėl karantino bus atsisakoma pirmiausiai (77)

Anot specialistų, Covid-19 krizė sustabdė ekonomiką ir kai kurių specialybių veikla šiuo...

Bugavičiaus nužudymo byloje – su teisėsauga bendradarbiaujančio liudytojo pasakojimas (67)

Kauno šešėlinio pasaulio veikėjo Deimanto Bugavičiaus nužudymo bylos nagrinėjimas pamažu...

Savarankiškai dirbantieji susidūrė su trukdžiais: registracija išmokai truko visą dieną (27)

Šalyje paskelbus karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti...

Benamio linksmybės Prancūzijoje: izoliavosi prekybos centre, išgėrinėjo ir žiūrėjo pornofilmus (4)

Prancūzijoje , Po mieste, Lenkijos pilietis pasiliko prekybos centre po jo uždarymo.

Koronaviruso protrūkis Marijampolėje: gydytojai sako apie tai įspėję prieš keletą savaičių karantinuotieji teigia negaunantys maisto (254)

Pirmadienį Marijampolės ligoninėje, kuri yra savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga –...

|Maža didelių žinių kaina