Ekonomistai: kodėl gandais patikėję žmonės gėdijosi, bet vis tiek stovėjo eilėse

Melagingi gandai apie „Swedbank“ ištikusią krizę labiausiai paveikė Vakarų Lietuvos gyventojus, kurie trečiadienį sustojo į ilgas eilės prie bankomatų ir bankų padalinių. Ekonomistai tvirtina, kad žmonėms buvo gėda, jog patikėjo su klaidomis rašytais įspėjimais ir aktyviai neigiamais gandais, tačiau jie vis tiek stovėjo eilėse norėdami atgauti pinigus. Anot specialistų, tokiam elgesiui paaiškinti yra ne viena priežastis.

Pirmiausia ekonomistai primena, kad pastaruoju metu bankinis sektorius patyrė ne vieną sukrėtimą: 2011 m. nacionalizuotas „Snoras”, šiemet apribota Ūkio banko veikla, su problemomis susidūrė ir kredito unijų sektorius.

„Matyt, dabar yra palanki terpė tokiems gandams plisti po „Snoro“ ir Ūkio banko istorijų. Žmonės įbaiminti, yra padidėjęs nervingumo lygis, visos žinios, susijusios su finansais, pasimokius iš 2011 – 2013 m. įvykių, yra priimamos su padidintu dėmesiu. Ne nuostabu, kad panika kilo palengva ir mes turėjome vakarykštį rezultatą“, - sako bankų klientus vienijančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Apie palankią terpę gandams sklisti kalba ir finansų analitikės. Anot „Danske bank' vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, reikia atsižvelgti į tai, kad esame patyrę bankų krizių, kurių naujausia vyko šiemet, tačiau ji primena, kad tikėjimas gandais dar vieną krizę gali ir sukelti.

„Žmonių reakcija yra jautresnė, tačiau tokių gandų pagrindu gali būti sukelta rimta krizė, jeigu visi indėlininkai eitų atsiimti savo indėlių. Kai kyla gandai, kad pritrūksime cukraus ar druskos, pasekmės yra vienokios, o kai yra kalbama apie nepaprastai jautrų finansų sektorių, pasekmės pasitikėjimui gali būti žymiai didesnės“, - primena ji.

Laukusiems eilėje – gėda

Ekonomistai nesmerkia žmonių už tai, kad jie patikėjo skleista melaginga informacija, tačiau sako pastebėję, kad eilėse laukusiems žmonėms buvo gėda.

„Teko vakar žiūrėti televizijos reportažą ir mačiau, kad žmonėms gėda pasakyti, kodėl jie atsiima indėlius. Jie intuityviai jaučia gandų absurdiškumą, tačiau kita vertus ir toliau stovi eilėse. Buvo akivaizdu, kad filmuojamam žmogui gėda pasakyti, kad jis patikėjo menkaverčiu gandu, su klaidomis parašytu laišku ir atėjo atsiimti indėlį, todėl žmonės bandė teisintis, kad jiems staigiai prireikė pinigų ir panašiai. Tai rodo, kad emocijos nugali net ir sveiką protą“, - pastebėjo V. Klyvienė.

Pasak jos, žmonių apsisprendimą eiti atsiimti indėlius lėmė ir tokie veiksniai kaip išsilavinimas, nes ne visi sureagavo į gandus.

„Teko girdėti, kad bandymai sukelti paniką vyko ir anksčiau. Tačiau visko nurašyti išsilavinimui taip pat negalima, nes situacija Lietuvoje, taip pat ir Europoje yra jautri, o terpė plisti gandams – palanki“, - mano V. Klyvienė.

Stovintys prie bankų - lošėjai

Investicinio banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė gandais tikinčius žmones palygina su lošėjais ir primena, kad patikinčių nepatikrinta informacija atsiras visuomet.

„Pinigai yra labai svarbus materialus dalykas. Jeigu atsiranda gandas, jog asmeninėms lėšoms gali kas nors nutikti, nenorima rizikuoti ir imamasi tokios logikos: geriau jau aš išsiimsiu, negu lauksiu ir tikėsiuos, kad viskas bus gerai. Galbūt čia galima pritaikyti ir lošimų teoriją, kai kiekvienas daro geriausią savo sprendimą, galvodamas, kad ir kitas daro geriausią savo sprendimą“, - svarsto ji.

R. Medaiskytė abejoja, kad tokiam žmonių elgesiui esminės įtakos turi jų išsilavinimas ar patirtis, nes tokių situacijų yra buvę ir anksčiau, paskleidus gandus apie kitus bankus.

„Abejoju, kad „Snoro“ ir Ūkio banko krizės galėjo paveikti žmonių reakciją šį kartą, nors galbūt dėl to gyventojai yra jautresni ir gandas tapo labiau įtikinamas. Tačiau abejočiau, kad tos dvi krizės yra pagrindine priežastimi patikėti gandais apie bankų krizes. Taip pat abejoju, kad išsilavinimas yra pagrindinė problema“, - dėsto ji.

Anot R. Medaiskytės tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko atveju smulkiųjų indėlininkų pinigai buvo grąžinti, nes lėšos buvo apdraustos ir tai žmonės žinojo. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, indėliai iki 100 tūkst. eurų (345, 38 tūkst. litų) yra draudžiami valstybės.

„Aš manau, kad jeigu atsiranda koks nors gandas, natūralu, kad žmonės reaguoja norėdami save apsaugoti. Tik vieni turi daugiau informacijos ir objektyviau sugeba įvertinti gandą, o kiti, kurie mažiau dalyvauja rinkoje, mažiau domisi situacija, pagalvoja, kam laukti. Taip dažnai nutinka“, - apibendrino ji.

Nesupranta, kaip veikia bankai

Specialistai vieningai tvirtina, kad žmonės, paskleidę gandus, turi būti surasti ir nubausti, o gyventojus nuo melagingos informacijos apie bankų krizes reikia saugoti. Esą natūralu, kad daug žmonių nežino, kaip pasitikrinti, tikėti gandais, ar ne.

„Bankų sektorius yra per daug sudėtingas paprastam žmogui suvokti, tad nėra ko tikėtis ypatingo domėjimosi. O be ypatingo domėjimosi išmanyti apie bankus ir finansus yra sudėtinga. Žinoma, didesnis švietimas apie bankų veiklą būtų naudingas, matome didžiules spragas ir iš į mus besikreipiančių gyventojų“, - pasakoja K. Kupšys.

Pasak jo, labiau pažengusiose ir gilesnes bankininkystės tradicijas turinčiose šalyse gyventojai apie bankų veiklą suvokia daugiau, nes nuo mažų dienų yra pratinami tvarkytis su pinigais ir skaityti finansines naujienas.

„Tokių gandų skleidimą reikėtų įvertinti kaip piktybišką puolimą, o reakcija turėtų būti ir švietėjiška, ir atitinkamai – teisėsaugos institucijų. Reikia įvertinti, prieš ką yra rengiama informacinė ataka, juk bankas nėra tiesiog įmonė“, - primena V. Klyvienė.

K. Kupšys viliasi, kad belieka tikėtis, jog Lietuvoje su aktyvesniais saugumo ir kitų specialiųjų tarnybų veiksmais gandų skleidėjai bus pagauti ir tinkamai nubausti, kad ateityje nekiltų noras panašiai juokauti.

Gresia kalėjimas, baudos, turto konfiskavimas

Lietuvoje melaginga informacija buvo paskleista ne kartą, pavyzdžiui, 2008 m. Valstybės saugumo departamentas nustatė asmenį, siuntinėjusį melagingas mobilaus ryšio SMS žinutes, kuriomis bandyta kurstyti panika ir raginama atsiimti indėlius iš bankų.

Tuomet „jaunatviškai pokštauti” norėjusi mergina atsipirko įspėjimu. Nustatyta, kad ji mobiliu ryšiu siuntinėjo SMS žinutes, kuriomis esą bandė kelti paniką, neva bankrutuoja kai kurie bankai, todėl ragino atsiimti indėlius.

Ekonominiu sunkmečiu Lietuvoje buvo skleidžiami gandai ir apie lito devalvavimą, tuomet jais patikėję žmonės skubėjo pirkti kitą užsienio valiutą ir dėl to patyrė nuostolių.

Vienas tokių atvejų nutiko 2009 m. kovą, kai per spaudos konferenciją tema „Kaip greičiau įveikti neįveikiamą krizę?" kalbėdamas apie spekuliacijas lito devalvavimo klausimu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teoriniais apmąstymais pareiškė, kad artėja lito devalvacija. Vėliau jis pripažino savo kaltę, atsiprašė ir patikslino, kad norėjo pasakyti, jog lito devalvacijai nėra jokio realaus pagrindo ir būtinybės.

Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato, kad už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę gresia bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos.

Valiutos devalvavimas buvo dažna gandų tema ir Latvijoje. Šioje šalyje asmenys, 2007-2008 m. skleidę gandus apie lato devalvaciją buvo surasti, jiems iškeltos baudžiamosios bylos. Pagal Latvijos įstatymus už bandymus griauti Latvijos finansų sistemą nusikaltėlis gali būti nubaustas 5-12 metų kalėjimo bei turto konfiskacija.

Finansinis gandas yra viena iš gando rūšių, paprastai jis yra paremtas informacija, kuri yra nepatvirtinta oficialaus šaltinio, galinti būti tiek teisinga, tiek klaidinga, plintanti ir skelbianti apie visuomenei ar valstybei svarbius ekonominius, finansinius klausimus ir interesus.
„Finansiniai gandai kompensuoja informacijos trūkumą. Ypač jos paklausa išauga esant įtemptai situacijai valstybės viduje, jos finansų sektoriuje“, - DELFI publikuotame žurnalo „Valstybė“ tekste apie finansinius gandus ir paniką yra dėstęs profesorius, habilituotas ekonomikos daktaras Vytautas Vaškelaitis.