aA
Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenkama šalies biudžete, o tai gali išpūsti valstybės skolą ir sumažinti šalies ekonomikos stabilumą.
Gitanas Nausėda ir Nerijus Mačiulis
Gitanas Nausėda ir Nerijus Mačiulis
© DELFI montažas

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.

„Tai nėra sugalvota dėl to, kad kažkam apriboti galimybes išlaidauti ir leisti pinigus. Tuo pirmiausia siekiama užtikrinti stabilumą šalims, kurios dėl savo politinių ypatybių, pristinga politinės valios to stabilumo laikytis.

Tai sugalvota kaip tam tikras apynasris, norintiems paišlaidauti politikams. (...) Jeigu apynasrio nebūtų, tada labai gražių tikslų vardan būtų leidžiami šimtai milijonų eurų įvairiems visuomenei naudingiems tikslams, tik viso to pabaiga būtų didžiulė skolų kupra ir didžiulės palūkanos, kurias tektų mokėti už tas skolas“, - kalbėjo G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis BNS teigė, jog fiskalinės drausmės įstatymai Lietuvai pernai padėjo pirmą kartą subalansuoti viešuosius finansus.

„Nesutikčiau, kad neatlieka jokio vaidmens tie įstatymai - būtent dėl šių įstatymų pernai ir turėjome pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje subalansuotus finansus.

Aišku, kai ekonomika yra pakilimo laikotarpyje, kai galima skolintis už mažą kainą, visuomet yra pagunda didinti valdžios sektoriaus išlaidas. Ypač artėjant rinkimams, įvairiausioms socialinėms reikmėms, tačiau ilguoju laikotarpiu tai yra labai rizikinga strategija, ypač dabar, kai ekonomika yra iš dalies jau kaistanti“, - tvirtino N .Mačiulis.

Savo ruožtu G. Nausėda tvirtino, jog įtakingiems politikams reikėtų atsargiau kalbėti apie norus keisti Lietuvos ekonomikos stabilumui svarbius įstatymus.

„Aš manyčiau, kad tokią retoriką reiktų reikšti labai atsargiai, nes be kita ko įtakingų politikų kalbas įsiklauso ir užsienio investuotojai, ir verslo bendruomenė, kuriai panašūs pasisakymai kelia labai rimtų klausimų, ar ši šalis nenorėtų truputį paišlaidauti įvairiais pretekstais. Manau, kad pasitikėjimo mūsų ekonomikos stabilumu ar investiciniu patrauklumu dėl šios priežasties tikrai nepadaugėja“, - tvirtino G. Nausėda.

Tiek N. Mačiulis, tiek G.Nausėda tvirtino, jog fiskalinės drausmės įstatymus būtų sunku keisti, nes Lietuva - įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES), kad atsakingai valdys savo viešuosius finansus. N. Mačiulis dar pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu, pakeitus fiskalinės drausmės įstatymus, didelio ekonominio poveikio nebūtų.

„Trumpuoju laikotarpiu kažkokio didelio ekonominio poveikio nebūtų, bet, aš manau, kad jei tai būtų simboliniai pokyčiai, gal nieko nebūtų, bet galėtume tikėtis Europos Komisijos vertinimo, kad Lietuva galimai atsitraukia nuo jau ratifikuotos Lietuvoje Europos Sąjungos fiskalinės sutarties“, - kalbėjo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.

Anot jo, ekonomikos pakilimo metu perteklines biudžeto pajamas naudingiausia kaupti.

„Esmė yra kaupti lėšas ir neišlaidauti, kai ekonomika ir taip auga, o biudžeto pajamos didėja ir taip reikšmingai. Ir būtent pakilimo laikotarpiu valstybė turi kaupti rezervą nuosmukiui, čia yra klasikinė ekonominė teorija, kuri yra užprogramuota įstatymuose. (...) Dar vienas efektas yra ir papildomas spaudimas infliacijai - tikrai daug išmintingiau tas perteklines pajamas kaupti netikėtumams ar ilgalaikiams strateginiams tikslams, o ne pravalgyti“, - sakė N. Mačiulis.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį interviu DELFI teigė, jog ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

Fiskalinės drausmės įstatymas, apribojantis viršplaninių biudžeto pajamų panaudojimą, priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008-ųjų pradžios, šalį valdant socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. 2014-ųjų lapkritį, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis šalies įsipareigojimus dėl atsakingos finansų politikos.

Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kurjeriams – pats darbymetis: siuntų kiekis kai kur jau gerokai viršija praėjusių metų Kalėdų lygį (5)

Siuntas pristatančiose bendrovėse – pats darbymetis. „ DPD Lietuva “ komunikacijos vadovas...

Daliai restoranų neatsiperka ne tik darbas, bet ir produktai: prijuostes rišasi ir direktoriai (84)

Spengianti tyla karantino uždarytose kavinėse į neviltį varo jų savininkus. Patys tokių įmonių...

„Europai“ vadovaus Eglė Juškienė (1)

Vilniaus prekybos centrui „ Europa “ vadovaus Eglė Juškienė, pakeisianti iki šiol penkerius...

„Linas Agro Group“ pernai uždirbo 10 mln. eurų pelno

Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovės „ Linas Agro Group “ audituotas konsoliduotas...

Šapoka sako esąs tikras, kad ateityje atsiras daugiau aplinkosaugos mokesčių (9)

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako palaikantis Ekonominio bendradarbiavimo...

Top naujienos

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą

Vilniaus universiteto dėstytojas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys,...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (141)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Daliai restoranų neatsiperka ne tik darbas, bet ir produktai: prijuostes rišasi ir direktoriai (84)

Spengianti tyla karantino uždarytose kavinėse į neviltį varo jų savininkus. Patys tokių įmonių...

Parlamentarai nori pereiti prie nuotolinio darbo: laikytis saugumo reikalavimų Seime tiesiog neįmanoma (184)

Koronaviruso židiniu tapusio Seimo darbas keičiasi. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką veido procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų kūne (1)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Kurjeriams – pats darbymetis: siuntų kiekis kai kur jau gerokai viršija praėjusių metų Kalėdų lygį (5)

Siuntas pristatančiose bendrovėse – pats darbymetis. „ DPD Lietuva “ komunikacijos vadovas...

Kaip citrina išspaustas Rapšys titulą praradusiai komandai turi ir padėkų, ir pastabų

„Energy Standard“ komanda neišsaugojo Tarptautinės plaukimo lygos (ISL) čempionų trofėjaus, o...

Gydytoja: kaip kovoti su plaukų slinkimu, kodėl nevalia miegoti šlapia galva ir kuo kenkia gumytės?

„Jei per dieną išslenka apie 100 plaukų, tai – visiškai normalu. Sunerimti reikėtų tada, kai...

Gerą telefoną galima įsigyti ir už mažiau nei 400 eurų: biudžetinių išmaniųjų apžvalga

Biudžetinių telefonų klasėje atsiranda daugiau ypač galingų ir savo techninėmis savybėmis...

Amžinybėn iškeliavo teatro ir kino aktorius Algirdas Paulavičius (31)

Pirmadienį J. Miltinio dramos teatrą, Panevėžį ir visus teatro gerbėjus pasiekė liūdna žinia...

|Maža didelių žinių kaina