SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.
„Tai nėra sugalvota dėl to, kad kažkam apriboti galimybes išlaidauti ir leisti pinigus. Tuo pirmiausia siekiama užtikrinti stabilumą šalims, kurios dėl savo politinių ypatybių, pristinga politinės valios to stabilumo laikytis.
Tai sugalvota kaip tam tikras apynasris, norintiems paišlaidauti politikams. (...) Jeigu apynasrio nebūtų, tada labai gražių tikslų vardan būtų leidžiami šimtai milijonų eurų įvairiems visuomenei naudingiems tikslams, tik viso to pabaiga būtų didžiulė skolų kupra ir didžiulės palūkanos, kurias tektų mokėti už tas skolas“, - kalbėjo G. Nausėda.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis BNS teigė, jog fiskalinės drausmės įstatymai Lietuvai pernai padėjo pirmą kartą subalansuoti viešuosius finansus.
„Nesutikčiau, kad neatlieka jokio vaidmens tie įstatymai - būtent dėl šių įstatymų pernai ir turėjome pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje subalansuotus finansus.
Aišku, kai ekonomika yra pakilimo laikotarpyje, kai galima skolintis už mažą kainą, visuomet yra pagunda didinti valdžios sektoriaus išlaidas. Ypač artėjant rinkimams, įvairiausioms socialinėms reikmėms, tačiau ilguoju laikotarpiu tai yra labai rizikinga strategija, ypač dabar, kai ekonomika yra iš dalies jau kaistanti“, - tvirtino N .Mačiulis.
Savo ruožtu G. Nausėda tvirtino, jog įtakingiems politikams reikėtų atsargiau kalbėti apie norus keisti Lietuvos ekonomikos stabilumui svarbius įstatymus.
„Aš manyčiau, kad tokią retoriką reiktų reikšti labai atsargiai, nes be kita ko įtakingų politikų kalbas įsiklauso ir užsienio investuotojai, ir verslo bendruomenė, kuriai panašūs pasisakymai kelia labai rimtų klausimų, ar ši šalis nenorėtų truputį paišlaidauti įvairiais pretekstais. Manau, kad pasitikėjimo mūsų ekonomikos stabilumu ar investiciniu patrauklumu dėl šios priežasties tikrai nepadaugėja“, - tvirtino G. Nausėda.
Tiek N. Mačiulis, tiek G.Nausėda tvirtino, jog fiskalinės drausmės įstatymus būtų sunku keisti, nes Lietuva - įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES), kad atsakingai valdys savo viešuosius finansus. N. Mačiulis dar pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu, pakeitus fiskalinės drausmės įstatymus, didelio ekonominio poveikio nebūtų.
„Trumpuoju laikotarpiu kažkokio didelio ekonominio poveikio nebūtų, bet, aš manau, kad jei tai būtų simboliniai pokyčiai, gal nieko nebūtų, bet galėtume tikėtis Europos Komisijos vertinimo, kad Lietuva galimai atsitraukia nuo jau ratifikuotos Lietuvoje Europos Sąjungos fiskalinės sutarties“, - kalbėjo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.
Anot jo, ekonomikos pakilimo metu perteklines biudžeto pajamas naudingiausia kaupti.
„Esmė yra kaupti lėšas ir neišlaidauti, kai ekonomika ir taip auga, o biudžeto pajamos didėja ir taip reikšmingai. Ir būtent pakilimo laikotarpiu valstybė turi kaupti rezervą nuosmukiui, čia yra klasikinė ekonominė teorija, kuri yra užprogramuota įstatymuose. (...) Dar vienas efektas yra ir papildomas spaudimas infliacijai - tikrai daug išmintingiau tas perteklines pajamas kaupti netikėtumams ar ilgalaikiams strateginiams tikslams, o ne pravalgyti“, - sakė N. Mačiulis.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį interviu DELFI teigė, jog ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti.
Fiskalinės drausmės įstatymas, apribojantis viršplaninių biudžeto pajamų panaudojimą, priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008-ųjų pradžios, šalį valdant socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. 2014-ųjų lapkritį, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis šalies įsipareigojimus dėl atsakingos finansų politikos.
Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.