aA
Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad šalies ūkio plėtra sumažėjo. Skelbiama, kad 2018 m. trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,0 mlrd. EUR, o palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė –0,4 proc. Tačiau ekonomistai tikina, kad tai tik laikinas rodiklis, kuris dar nesiunčia signalo apie artėjančią ekonominę krizę.
Ekonomistai įvertino BVP kritimą
© DELFI montažas

Statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių sukurta pridėtinė vertė. Sumažėjusią pridėtinę vertę šioje veikloje lėmė prastesnis žemės ūkio augalų. Teigiamą įtaką darė išaugusi didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė.

Bendrojo vidaus produkto realūs pokyčiai
Bendrojo vidaus produkto realūs pokyčiai
© Statistikos departamento nuotr.

Mačiulis: tai nesignalizuoja artėjančios krizės

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI komentavo, kad šie duomenys dar gali keistis, kadangi tai yra tik pirminis įvertinimas.

„Ne kartą yra taip buvę. Pavyzdžiui, prasidėjus Rusijos krizei smukus Lietuvos eksportui į Rusiją, buvo tokių vienkartinių neigiamų ketvirtinių BVP įverčių, bet patikslintais duomenimis jie pavirsdavo į teigiamus. Įvertis būna koreguojamas du kartus. Tai būna pirmasis, antrasis ir trečiasis įvertis. Skelbdamas pirmąjį, Statistikos departamentas turi tik apie 60 proc. ekonomikos duomenų, tai yra dar daug nežinomųjų ir reikia daryti daug prielaidų“, – paaiškino N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad dabartinis neigiamas BVP pokytis galutiniu rezultatu bus teigiamas. Tad tai nėra signalas besikeičiančių tendencijų ir ekonomikos augimo stagnacijos signalas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kad galutinis rodiklis bus geresnis, signalizuoja mažmeninės prekybos duomenys, neblogi eksporto duomenys. Tikėtina, kad tai tik pirmas įvertis ir tam priežasčių turėjo laikini ir vienkartiniai veiksniai. Visų pirma labai prastas žemės ūkio derlius, daug mažesnis žemės ūkio produktų eksportas, šiek tiek stagnuojanti miškininkystės veikla ir kai kurios Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonės buvo paveiktos Vokietijos automobilių pramonės stagnacijos, kuri irgi yra laikina, nes prisitaiko prie besikeičiančių reguliavimų ir reikalavimų. Štai mes turime tris vienkartinius veiksnius, kurie trečiąjį ketvirtį labai prislopino ekonomikos augimą, tačiau tikėtina, kad ketvirtąjį ketvirtį jau matysime spartesnį ekonomikos augimą, ir šis trečias ketvirtis nėra kregždė signalizuojanti apie artėjančią krizę, o labiau yra vienkartinis sulėtėjimas“, – paaiškino ekonomistas.

Povilauskas: koją pakišo mažesnis grūdų derlius

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas nurodo, kad Lietuvos ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį pristabdė beveik ketvirtadaliu prastesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų derlius, kuris lėmė mažesnę žemės ūkio sektoriaus sukurtą bendrą pridėtinę vertę ir nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį.

Taip pat neigiamą įtaką darė ir lėčiau negu ankstesniais ketvirčiais didėjęs pramonės įmonių pardavimo mastas. Apdirbamosios gamybos (neįtraukus naftos produktų gamybos) pardavimo mastas trečią ketvirtį didėjo 4,9 proc., arba lėčiau negu ankstesniais šių metų ketvirčiais, kai metinis augimas viršijo 7 procentus. Išankstiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Europos Sąjungos ekonomikos plėtra lėtėjo ir trečią ketvirtį ir tai darė didesnę neigiamą įtaką mūsų šalies pramonės įmonėms.

Matoma, kad ekonomikos augimui didžiausią įtaką daro vidaus vartojimas.

„BVP trečią ketvirtį ir vėl labiausiai didėjo dėl vidaus vartojimo, kurį skatino mažas nedarbo lygis, sparčiai augantis realus darbo užmokestis ir istoriškai palankios gyventojų nuotaikos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį augo net 7,4 proc., arba sparčiausiai per pustrečių metų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, galima matyti, kad metinis vidutinio darbo užmokesčio šalyje pokytis trečią ketvirtį buvo net didesnis negu antrą, kai siekė 10,5 procento. Paskutinį metų ketvirtį vidaus vartojimas visada būna sezoniškai didžiausias, tad, jeigu nebus netikėtų neigiamų ekonominių staigmenų, kalėdinis prekybos sezonas Lietuvoje vėl bus rekordinis.

Didelę teigiamą įtaką šiemet ekonomikos augimui daro investicijos, kurios trečią ketvirtį augo beveik dešimtadaliu. Nemenką įtaką investicijoms turi ne tik įmonių siekis didinti gamybos pajėgumą, bet ir įsibėgėjantis ES struktūrinių fondų lėšų investavimo tempas. Vyriausybės duomenimis, kitąmet bus pasiektas veiksmų programos įgyvendinimo pikas – 2019 metais bus išmokėta apie 1,2 mlrd. eurų, arba beveik trečdaliu daugiau negu šiemet. Tiesa, didžiausią nerimą kelia tai, ar verslas pernelyg jautriai nesureaguos į lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo prognozę ir neims mažinti investicijų artimiausiais metais“, – komentavo ekonomistas.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jis prognozuoja, kad ketvirtą šių metų ketvirtį metinis ekonomikos augimas bus didesnis.

„Ketvirtą šių metų ketvirtį ekonomikos metinis pokytis bus didesnis negu trečią ketvirtį, nes nebebus vienkartinės mažesnio grūdinių kultūrų derliaus įtakos BVP. Tiesa, smarkiai išaugęs atsargumas kapitalo rinkose, artėjanti „Brexit“ atomazga, prekybos karų pasekmės verčia konservatyviau žvelgti ir į trumpo, ir į ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvą. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4 proc., kitąmet 3 proc., o 2020 m. 2,6 procento“, – nurodė jis.

Lietuvos statistikos departamentas 2018 m. detalesnį trečiojo ketvirčio BVP įvertį skelbs 2018 m. lapkričio 30 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dar vienas perspėjimas: ECB turi „išvalyti“ bankus, jei norime išgyventi ateinančią finansų krizę

Europos centrinis bankas ( ECB ) turi sutvarkyti euro zonos bankininkystės sektorių, jei norime...

Eurokomisarė: ES prekybos sutartys Lietuvai naudingos

Už prekybą atsakinga Europos komisarė Cecilia Malmstrom sako, kad Europos Sąjungos prekybos...

Seimas – prieš PVM lengvatas pirmajam būstui ir kūdikių maistui papildyta (2)

Seimas atsisakė imtis pataisų, kuriomis pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvatinį 5 proc....

„Deutsche Bank“ akcijų kursas vėl krito į rekordiškai žemą lygį (4)

„ Deutsche Bank “ akcijų kursas antradienį vėl krito į rekordiškai žemą lygį, nes...

Rusijoje fiksuoti nedarbo rodikliai nustebino ekspertus (11)

Pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodiką skaičiuojamas nedarbas Rusijoje praėjusį...

Top naujienos

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (7)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...

„Spartan“ gedimai – tik ledkalnio viršūnė: be šių veiksmų neišgelbės ir naujas lėktuvas (285)

Gėda, absurdas, pinigų švaistymas. Tokie vertinimai ir pašaipos kaip keliauti pasipylė po to, kai...

Agnė Jagelavičiūtė susigundė pigiais drabužiais iš Kinijos: pasimokykite iš mano liūdnos klaidos (2)

„Taip. Tai nutiko ir man. Vieną dieną, be tikslo slankiodama feisbuko platybėse, pamačiau...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (321)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Svarbus punktas, kurį pamirštama įtraukti į nuomos sutartį: pamiršę galite stipriai pasigailėti (46)

Vilnietis Tomas (vardas pakeistas – DELFI), po kelių mėnesių nuomojame bute susidūrė su...

Vaizdingoje vietovėje įsikurusiam rajonui ekspertai piešia miglotas perspektyvas: jis turi vieną ryškų minusą (3)

Aukštieji Paneriai – daugiau pramoninis nei gyvenamasis rajonas, įsikūręs pietryčių...

LKL prezidentas – apie sujudimą Vilniuje, Sabo kadenciją, Šaro priekaištus ir Čeponį laida „Krepšinio zona“ (15)

Lietuvos krepšinio lyga skaičiuoja jau 26-tuosius savo gyvavimo metus, tačiau jai yra vadovavę tik...

Psichologas Paulius Rakštikas: laikas sau nėra fantastika arba septyni žingsniai, kad jo turėtumėte daugiau

Laikas sau yra nuostabus dalykas. Ramia sąžine snūstelėti vidury dienos, išeiti pasivaikščioti...

Linkėdami gero tėvai daro vieną klaidą: kokio produkto nereikėtų duoti vaikams iki metų (2)

JAV pediatrijos akademija (AAP) pakoregavo seniau patvirtintas rekomendacijas, kaip tinkamai maitinti...