aA
Premjerui neseniai pareiškus, kad nuo 2020-ųjų sausio bus įvestas taršių automobilių mokestis, prezidentas Gitanas Nausėda laikosi ankstesnės pozicijos, kad šio mokesčio kol kas nereikia, nes jis padidintų socialinę atskirtį. Šalies vadovas mano, kad reikėtų pradėti nuo prabangos apmokestinimo. Tuo tarpu ekonomistai laidoje „DELFI diena“ sakė, kad visų pirma reikia išsiaiškinti, ko šiais mokesčiais siekiama.

Neaišku, kokie tikslai

Kalbėdamas apie automobilių mokestį, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad visų pirma neaišku, koks šio mokesčio tikslas.

„Pradėčiau nuo to, kad nėra aiškiai apsibrėžta, kokio mokesčio norime. Ar norime prabangos mokesčio, ar taršos mokesčio, ar norime sumažinti spūstis kelyje, ar apskritai išsodinti iš automobilių į kitas transporto priemones. Tai lemia tokių pasiūlymų gausą, kuri vėlgi man nėra aiški.

Prabangos mokestis apskritai – frazė, nelabai ką bendro turinti su realybe. Turbūt kalbame apie vertės mokestį, t. y. kuo brangesnė transporto priemonė, tuo didesnis mokestis. Bet iš to, kas pažymima detalėse, aš matau labiau tai kaip taršos nei prabangos mokestį, tik įvyniotą į kitos spalvos popierėlį“, – sako ekonomistas.

Pasak jo, toks blaškymasis atsiranda todėl, kad Vyriausybė aiškiai nesuformuluoja, kokie pagrindiniai mokesčio tikslai.

„Vyriausybė nelabai apsisprendžia, suformuluoja, kodėl toks mokestis turi būti įvestas, kokie yra tikslai pagrindiniai ir dėl to atsiranda blaškymasis. Ar tai yra automobilių, ar taršos mokestis. Jei tai automobilių mokestis, tai ar visuotinis, ar apmokestinami tik naujai įsigyjami automobiliai.

Tai pakankamai sudėtinga vertinti, nes tiek vienas, tiek kitas turi tam tikrų trūkumų. Jei kalbame apie išgrynintą prabangos mokestį, arba vertės mokestį, tai kiek tų naujų, brangių automobilių lietuviai nuperka? Tai labai maži skaičiai ir jeigu jie bus apmokestinami, tai galbūt paskatins pirkti ne naują, bet šiek tiek brangesnį automobilį, o pigesnį, bet dėvėtą. Tai taršą galbūt dar labiau padidins“, – laidoje „DELFI diena“ kalba ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič


Anot jo, koks mokestis turėtų būti, priklauso nuo to, ko siekiama: „Jei tikslas – mažinti taršą, tai turi būti taršos mokestis. Jei tikslas surinkti daugiau mokesčių, turi būti visuotinis mokestis. Jeigu tikslas – mažinti socialinę atskirtį, – prabangos mokestis. Kai tikslo nėra įvardijama, labai sunku komentuoti.“

Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas taip pat sako, kad iš pradžių reikėjo pasvarstyti, kam tas mokestis yra skirtas.

„Nustačius, ką mes norime su juo padaryti, galėtume pažiūrėti, gal yra geresnių priemonių, kaip tą įvykdyti. Jeigu kalbame apie prabangą, NT gali būti vienas iš tų mokesčių, kuris tą tikslą pasiektų geriau. Dabar jis lyg ir įvestas, bet labai nedideliu tarifu ir labai aukšta kartele. Šiuo atveju gal labiau svarstytina būtų įvesti visuotinį turto apmokestinimą.

Žinoma, jis gali būti ir progresinis, ir su išimtimis, bet jis labiau atsižvelgtų į pajamų skirtumą tarp gyventojų, Kartu jis paskatintų NT efektyvinimą rinkoje. Nes žmonės tada pasvarstytų, ar jiems reikia vieniems gyvenant trijų kambarių buto, gal užtektų dviejų ar vieno, ar jie nori gyventi kur nors centre, ar netoli parko ar kitoje vietoje. Ar nori gyventi Vilniuje, ar sulaukę pensinio amžiaus išvažiuoti į kokį kurortinį miestą“, – mano D. Imbrasas.

Mauricas: apmokestiname katę maišę

Anot Lietuvos banko ekonomisto, NT mokestis taikomas daugelyje šalių.

„Praktika yra gana įvairi, daugeliu atvejų yra taikomas mokestis, jis taikomas ir Latvijoje – ten jis yra progresinis su tam tikromis išimtimis mažiausias pajamas turintiems asmenims, kitose valstybėse yra ir vienodo tarifo, tačiau pakankamai didelė šalių dalis jį naudoja. Žiūrint į vidutinius rodiklius, Lietuva surenka pakankamai mažą dalį to mokesčio, tuo tarpu ES jis sudaro gana reikšmingą dalį“, – aiškina D. Imbrasas.

Jo teigimu, jeigu norima surinkti daugiau pajamų, arba padaryti didesnę diferenciaciją, reikėtų įvesti vertės mokestį, tačiau tai gali sukelti ir problemų: „Yra problemų su vertinimu, bet galim susigalvoti kokių nors saugiklių. Pavyzdžiui, Šveicarijoje valstybė pasilieka teisę už tą vertę, kurią nurodo namų savininkai, iš jų nupirkti būstą. Toks mechanizmas priverstų gyventojus nepiktnaudžiauti sistema ir pasiekti tikslesnę rinkos vertę.“

Darius Imbrasas
Darius Imbrasas
© DELFI / Karolina Pansevič


Ž. Maurico teigimu, visų pirma reikia didinti informacijos prieinamumą.

„Dabar mes apmokestiname kaip katę maišę. Nes informacijos žmonės neturi, kokia jo būsto vertė yra, jei turi, tai ji yra labai sena, arba apskritai nesidomi žmonės ir daugeliui gyventojų tas apmokestinimas būtų kaip perkūnas iš giedro dangaus. Visų pirma reiktų sutvarkyti duomenų bazę, ir vos ne sukurti žemėlapį pagal tam tikrus regionus, ir žmogus galėtų pažiūrėti, kiek jo kaimynas potencialiai turėtų mokėti mokesčio.

Be tokio dalyko mes rizikuojame sukurti dar vieną gyvulių ūkį, kai vieni kaimynystėje esantys butai mokės daugiau, kiti mažiau, prasidės įvairios išimtys, machinacijos, kaip to mokesčio išvengti. Mes tikrai nesame išimtis, pasaulio praktika tą rodo. Tai išeitis yra turėti kiek įmanoma visuotinesnį mokestį, be jokių išimčių ir neapmokestinamą dydį. Galbūt jį kažkiek diversifikuoti“, – kalba Ž. Mauricas.

Anot jo, antro ar trečio būsto apmokestinimas taip pat nėra geriausia išeitis.

„Antras trečias būstas paprastai būna tas būstas, kuris yra nuomos rinkoje, ir tai gali suprastinti situaciją nuomos rinkoje, pakelti nuomos kainas ir netgi paradoksaliai pakilusios nuomos kainos gali padidinti, o ne sumažinti ir būsto kainas“, – sako Ž. Mauricas.

Jam pritaria ir D. Imbrasas, kurio manymu, geriausias sprendimas – visuotinis NT apmokestinimas.

„Sutikčiau, kad antro buto apmokestinimas nėra geriausia išeitis, geriausias sprendimas būtų visuotinis apmokestinimas, tada išvengtume visokių machinacijų, kad vienas savininkas savo NT perrašo giminėms, kurie neturi to turto. Paimti visuotinį apmokestinimą su progresiniu tarifu, kai mažiausias vertės NT yra mažiausiai apmokestinamas, didžiausias – didesniu tarifu, tai tas būtų idealus sprendimas. Žinoma, tarifo klausimas – jau politikų sprendimas“, – sako LB ekonomistas.

Norint surinkti daugiau pajamų, yra ir kitų būdų

Pasak Ž. Maurico, yra ir kitų būdų, kaip į biudžetą surinkti daugiau pinigų, visų pirma – efektyvinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą.

„Lietuva yra tarp tų šalių, kurios PVM surenka blogiausiai ir net virš 20 proc. to mokesčio, kurį galėtume surinkti, nesurenkame. Mūsų PVM tarifas yra šiek tiek didesnis nei Estijoje, bet Estija surenka daugiau negu Lietuva. Tai susitvarkę savo kiemą ir panaikinę tiek legalias išimtis, tiek įvairias spragas, kaip to mokesčio galima išvengti, mes tikrai galime pasiekti žymiai daugiau negu įvesdami naujus mokesčius“, – sako jis.

Žygimantas Mauricas, Darius Imbrasas
Žygimantas Mauricas, Darius Imbrasas
© DELFI / Karolina Pansevič


D. Imbrasas atkreipia dėmesį ir į kitus būdus, kaip galima būtų surinkti nemažą mokesčių dalį.

„Kitas dalykas, kur dar galima surinkti nemažą mokesčio dalį, tas pats gyvulių ūkis ir skirtingų verslo formų įvairovė, kuri pas mus yra. Duomenys rodo, kad jei žiūrėtume į tą struktūrą pagal darbo užmokestį samdomo darbuotojo ir savarankiškai dirbančio, matome, kad pajamos mažiausio trečdalio yra daugmaž vienodos, tačiau jei žiūrėsime į didžiausią trečdalį gyventojų, tai jos labai skiriasi. Tuo tarpu mokesčiai yra į priešingą pusę – žmonės, kurie gauna daugiausiai pajamų, moka mažiausiai mokesčių, o kurie moka daugiau mokesčių, gauna mažiau pajamų“, – aiškina Lietuvos banko ekonomistas.

Paklaustas, ar taršos mokestis išgelbės biudžetą, Ž. Mauricas teigia, kad šis mokestis iš tiesų gali būti naudingas.

„Taršos mokestis tikrai gali išgelbėti ateityje, nes jei nesumažinsime taršos, mes privalėsime pirkti taršos leidimus ir tai biudžetui kainuos kelias dešimtis, jei ne kelis šimtus milijonų, ateityje. Nes tiesiog neturime kito pasirinkimo, kaip kažką daryti, siekiant sumažinti taršą. Yra įvairių būdų – ir mokestinių, ir nemokestinių. Aš sakiau, kad vienas iš būdų yra jau dabar pasakyti, kad po 5 metų taršūs automobiliai nebus įleidžiami į miestų centrus.

Įvesti mokestį naujai įsigyjamiems automobiliams, man atrodo, mintis pakankamai gera, nes tai nėra visuotinis mokestis, nedidina socialinės atskirties, bet priverčia žmogų pagalvoti prieš perkant automobilį, kokį jam įsigyti“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.6667

Skuodis: dėl JAV sankcijų bus pokyčių logistikos grandinėje

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad tiek dėl ankstesnių, tiek naujų...

„EPSO-G“ vadovas Zukas traukiasi iš įmonių grupės (2)

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas artėjant...

Finansų ministrė tikisi, kad Seimas priims pakoreguotą 2022-ųjų biudžetą (1)

Finansų ministrė tikisi Seimo palaikymo pakoreguotam kitų metų biudžeto projektui – didėja...

Skaistė: deficitas padidėjo ne dėl to, kad ministerija nusprendė išleisti dar daugiau (2)

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dar didesnio nei planuota kitų metų biudžeto...

Skaistė: dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika smarkiai nenukentės (8)

Kinijai uždarius kelius į šalį eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, finansų ministrė teigia,...

Top naujienos

Buvęs ambasadorius apie telkiamas Rusijos pajėgas: Ukrainoje jau susitaikyta su mintimi, kad karas galimas (69)

Maskva žvangina ginklais prie Ukrainos sienų. Čia sutelkta 100 tūkst. karių ir dešimtys...

Ruošiasi uždaryti 12 medicinos punktų: gyventojams bus siūloma nauja paslauga (37)

Kėdainių rajon e Pirminės sveikatos priežiūros centras ruošiasi uždaryti 12 medicinos...

Ukraina: prie sienos – 94 tūkst. Rusijos karių, įvykdytas faktinis Baltarusijos anšliusas (15)

Rusija galėtų pasiųsti į Ukrainą apie 94,3 tūkst. karių, jeigu Kijevo konfliktas su...

Čmilytė-Nielsen apie savo dalyvavimą Prezidento rinkimuose: iniciatyva tikrai išeina ne iš manęs (26)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad diskusijos apie tai, jog ji gali...

Rygoje „Air Baltic“ lėktuvui nuslydus nuo tako, dalis orlaivių nukreipiami į Vilnių (8)

Bendrovės „ Air Baltic “ lėktuvui Rygos oro uoste penktadienį nuslydus nuo tako, dalis...

SAM: dėl omikron atmainos griežtinamos izoliacijos taisyklės (31)

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus,...

Majauskui nerimą kelia didėjantis biudžeto deficitas: siūlo du mokesčius (148)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (97)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (26)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...