Vis daugiau ekonomistų ir verslininkų užsimena apie galimą ekonominio ciklo pabaigą, kai po šalies ūkio augimo gali laukti nuosmukis. Nors verslo ir gyventojų lūkesčiai juodo scenarijaus dar nepiešia, žinomi šalies ekonomistai siūlo suklusti valdžiai ruoštis ateities iššūkiams.
© DELFI

Savo įžvalgomis apie artimiausias šalies rizikas artimiausiais metais didžiųjų bankų Lietuvoje ekonomistai dalijosi „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Verslas 2017“.

Siūlo tvarkyti valdžios aparatą

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad viena didžiausių rizikų Lietuvoje – neapibrėžtumas po Seimo ir JAV prezidento rinkimų.

„O tai įsilieja į investicijų sausrą, kuri pasaulį kamuoja jau kelerius metus. Negalime laukti, kol investicijos mus suras, turime jas patys kviesti“, – ragino ekonomistas.

Pasak jo, situaciją sunkina ir išsakyta naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija apie protekcionistinę politiką. Tai kelia prielaidas, kad ją įgyvendinus, keisis pasaulio prekybos architektūra. Lietuvai, mažai ir nuo eksporto priklausomai šaliai, tai gali turėti labai didelę įtaką.

G. Nausėda pastebi, kad kita rizika, vis labiau kamuosianti Lietuvą, fizinis darbo jėgos trūkumas šalyje. O tai lems ir tolimesnį kvalifikuotos darbo jėgos brangimą.

SEB banko atstovas siūlo naujajai vyriausybei atsisakyti perteklinių reikalavimų kvalifikuotų darbuotojų imigracijai.

„Taip pat reikėtų pirmiausia Darbo kodeksui „eiti“, o tik tada koreguoti jo eiseną“, – kalbėjo G. Nausėda. Taip pat jis pasisakė už nulinio mokesčio tarifo įvedimą reinvestuojamam pelnui.

Kartu tarp prioritetų ekonomistas įvardijo ir viešojo sektoriaus pertvarką.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© Asm. arch. nuotr.

„Reikėtų paskelbti policijos iniciatyvą sumažinti kabinetinių darbuotojų skaičių pilotiniu projektu visam viešajam sektoriui. Vienodai kirpti valdžios aparato negalima, bet kai tik pradedame kalbėti apie tai, kiek ir kur reikėtų, visa politinė iniciatyva nurimsta, nes prasideda labai daug diskusijų prasideda“, – renginyje kalbėjo G. Nausėda.

Laiko planuoti nebėra, reikia veikti

„Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgė, kad gyvename „blogovės valstybėje“, kur mokesčių našta didelė, o valstybės teikiamų paslaugų kokybė prasta.

„Lietuvoje sumokame daug, bet gauname labai mažai. Kodėl?

Nes ne visi moka mokesčius Lietuvoje: ne tik nelegaliai, bet yra labai daug išimčių ir tai didžiausias Lietuvos iššūkis.

Kadangi ne visi moka mokesčius, nesurenkamas pakankamas biudžetas, o valstybė nori aprėpti daug (švietimas, sveikatos apsauga ir t.t.), tačiau viskas finansuojama prastai. Nei viešasis sektorius pajėgus suteikti kokybiškas paslaugas, nei norima mokėti mokesčius, nes tos paslaugos prastai suteikiamos“, – savo pastebėjimais dalijosi ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

Ž. Mauricas siūlė valdžiai pripažinti, kad Lietuvoje gerovės modelio nėra ir jis neveikia. Analitikas siūlo pirmiausia mažinti pajamų apmokestinimą, siekiant, kad iki 2020 m. vidutinis darbo užmokestis išaugtų bent iki 1000 eurų „į rankas“. Kitu atveju sustabdyti emigracijos nepavyks.

„Reikia suvokti, ,kad Lietuva lenktyniauja su laiku: jei emigracija nebus sustabdyta artimiausiu metu, pradėsime suktis užburtame „emigracijos ir skurdo“ rate. Neturime ketverių ar aštuonerių metų pagalvoti, reikia veikti dabar“, - ragino ekonomistas.

Baigia išsisemti regionų potencialas

DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka taip pat siūlė nepamiršti išorinių rizikų – geopolitinės įtampos, pinigų politikos perversmo ar ekonominių posūkių didžiosiose rinkose.

„Esame kaip laivelis audringoje jūroje. Svarbu, ar laivelis stabilus, ar sugeba laviruoti, o kapitonas ar išlavintas ir pakankamai kompetentingas“, – vaizdžiai kalbėjo J. Rojaka.

Kaip galimą riziką Lietuvoje ekonomistė įvardijo ir santykį tarp valdžios ir verslo, kas gali turėti įtakos investicinei aplinkai, verslo lūkesčių blogėjimui. Pasak jos, itin rizikinga, jei naujoji valdžia pasuks į kitą pusę jau susiformavusiai valdžios ir verslo praktikai.

Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Šalies politinė rizika iš tiesų yra kone didžiausia rizika kitiems metams, nes jei ryšys tarp verslo ir valdžios nutrūktų, tai būtų problema ne tik verslui, bet ir gyventojams“, – konferencijoje kalbėjo J. Rojaka.

Pasak jos, valdžios blaškymasis tarp prioritetų ir jų aiškaus sąrašo nebuvimas kenkia verslo investiciniams sprendimams ir jų pritraukimui.

J. Rojaka užsiminė ir apie darbo jėgos trūkumo problemą. Pasak DNB banko atstovės, banko analitikų skaičiavimai rodo, kad darbo jėgos rezervas regionuose senka ir išsisems per porą metų. Valdžia turėtų pradėti ir apie tai mąstyti.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, kaip pagrindinę riziką ir grėsmę, įvardijo vis didėjantį atotrūkį tarp atlyginimų augimo ir darbo našumo didėjimo.

„Kai atlyginimai pradeda augti sparčiau nei našumas, eksportas pradeda buksuoti“, – pridėjo jis.

R. Grajauskas, kalbėdamas apie siūlymus valdžiai, juos visus siejo su švietimo sistema.

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Jei mes norime užauginti kuriančią visuomenę, kūrybingą darbo jėgą, kuri yra bet kurios išsivysčiusios ekonomikos stuburas, turime investuoti į švietimą. Todėl turime siekti ne kiekybės, o kokybės švietime: mažiau universitetų, mažiau studentų, mažiau aptarnaujančio personalo, mažiau dėstytojų, resursus sukoncentruoti ir mokėti didesnius atlyginimus“, – teigė jis.

Kalbant apie regionus R. Grajauskas paminėjo profesinio ir techninio mokymo svarbą. Tai, pasak jo, būtina investicijoms į regionus pritraukti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

V. Nakrošis: dialogas sveikintinas, bet nacionalinio susitarimo įgyvendinimas abejotinas (1)

Vyriausybės pastangos tartis su socialiniais partneriais ir derinti skirtingus interesus yra...

Šiaurės Korėja leido savo žmonėms dalyvauti žirgų lenktynių lažybose (3)

Šiaurės Korėjos lažybų entuziastai, kuriems dar visai neseniai už tokią veiklą grėsė...

Ž. Mauricas: nacionalinio susitarimo reikia, bet kitokio (10)

Pirmadienį pasirašytas nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų...

N. Mačiulis: Nacionaliniam susitarimui trūksta politinio palaikymo (12)

Vyriausybės , verslininkų ir profsąjungų nacionaliniam susitarimui trūksta politinių partijų...

Gelia dėl nacionalinio susitarimo: tai panašiau į valdžios pasižadėjimą verslui (262)

„Manau, kad verslui pavyko Vyriausybę įstumti į kampą“, – taip apie pirmadienį pasirašytą...

Top naujienos

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (138)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Situacija dėl Gedimino kalno vis blogėja: įspėja jau ir praeivius (661)

Panašu, kad Gedimino pilies kalnas tampa nauja mūsų šalies gėda. Jame vėl formuojasi nuoplovos...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (3)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

G. Paluckas: nesu nei autokratas, nei piktas žmogus (72)

„Visada siekiu demokratinių sprendimų. Partija galės spręsti priimti atgal išėjusius narius....

Lietuvos pilietybę turintį amerikietį viliojęs L. Kleiza vėl atsigręš į M. Gecevičių? (8)

Vienintelis klubo vis dar neturintis praėjusį mėnesį Europos čempionate rungtyniavusios Lietuvos...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (363)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Po sezono pavadinimą keisiantis „Lietuvos rytas“ tikisi uždirbti klubo piniginėje – skaičių kebeknė (135)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui šis sezonas bus paskutinis dabartiniu pavadinimu. Tai pirmadienį...

Uraganas Ofelija pasiekė Airiją: skelbiama apie pirmąsias aukas, galingi vėjai drasko stogus, rauna medžius žuvo 3 žmonės; atnaujinta 22.20 (138)

Britų salas užklupus uragano Ofelija liekanoms, tūkstančiai namų pietinėje Airijoje liko be...

K. Kardashian ruošiasi Kalėdoms: filmuoja sveikinimus ir džiaugiasi dirbtiniu sniegu kieme (10)

Ne veltui Lietuvoje juokaujama, kad pasiruošimas žiemoms šventėms prasideda iš karto po...

Kiek uždirbantis žmogus perka butą (99)

Būstas paprastai vienas brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime. Apie tai, kiek reikia uždirbti,...