Dėl konkurencingumo LB problemos nemato

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė Biudžeto ir finansų komitete pristatydama atlyginimų tendencijas pasakojo, kad nors Lietuvos bruto atlyginimų lygis ir jų augimas yra spartus, lyginant su kitomis šalimis, jie lieka pakankamai žemi.

„Esame prie galo, lenkiame Rumuniją, Bulgariją, bet atsiliekame tiek nuo Latvijos, Estijos, Vakarų valstybių“, – sakė ji.

„Taip pat matome atotrūkį nuo ES valstybių pagal darbuotojams tenkančią pridėtinės vertės dalį, tai šioje srityje matyti, kad atotrūkis gerokai sumažėjo ir Europos Sąjungoje (ES) mes esame apie vidurkį. Nuo Latvijos ir Estijos pagal šį rodiklį atsiliekame“, – kalbėjo atstovė.

Lietuva nuo ES vidurkio, kaip aiškino, atsilieka ne tik pagal atlyginimus, tačiau ir pagal darbo našumą, nors atotrūkis ir mažėja.

„Bendra tendencija, kad Lietuva vejasi ES, tobulėja. Buvo periodų po finansų krizės, kai našumas augo sparčiau nei atlygis, bet pastaruoju metu sparčiau auga atlygis darbuotojams“, – sakė LB atstovė.

„Ką mes matome paskaidydami tiek atlyginimus, tiek našumą į uždarą ir atvirą sektorius, situacija Lietuvoje tokia, kad aiškiai pasakyti, jog našumas auga lėčiau nei atlyginimai, galime pasakyti uždarame sektoriuje“, – sakė ji.

Specialistė patikslino, jog atvirajam sektoriui priklauso tokios šakos, kaip pramonė ir žemės ūkis, kitaip tariant tos įmonės, kurios prekiauja tarptautinėje rinkoje.

„Esmė tame, kad tai tipiška situacija, jog atvirame sektoriuje našumas auga sparčiau, kadangi tai verslas, kuris konkuruoja tarptautinėje rinkoje, yra daugiau technologinės pažangos, o tada gali kelti ir atlyginimus. Žmonės tame sektoriuje gavę aukštesnes pajamas kelia paklausą šalies viduje ir tai kelia atlyginimus uždarame sektoriuje.

Norint, kad netektų mažinti atlyginimų, stabdyti jų augimo, yra svarbu didinti našumą“, – tikino ji.

Kalbėdama apie atlyginimus specialistė teigė, kad didžiausi jie šiuo metu – IT bei finansinėje ir draudimo veiklose.

„Matome, kad atlyginimų augimas ateina iš viešo sektoriaus, sveikatos, švietimo, bet žvelgiant į lygį mes matome, kad švietimo darbuotojų atlyginimų vidurkis yra tame pačiame lygyje, kaip transporto, statybos.

Kalbant apie tai, kada atlyginimo augimai gali tapti žalingi, reikia žiūrėti į konkurencingumo rodiklius, kurie matuojami vienetinėmis darbo sąnaudomis.

Žvelgiant į augimus mes matome, kad iš tikrųjų atlyginimų augimas nusvėrė našumo augimą ir vienetinės darbo sąnaudos didėjo pastarąjį dešimtmetį, o panaši tendencija yra ir kitose Baltijos valstybėse.

Kaininis konkurencingumas mažėja, bet reikia nepamiršti paveikslo apie atlyginimų lygį, kad augimas spartesnis, bet lygio prasme kitus tik vejamės. Kol kas signalizuoti, kad yra iš esmės prarandamas konkurencingumas, pagrindo nėra“, – apibendrino ji.

Ekonomistai: trūksta investicijų

INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė su tokiomis optimistinėmis išvadomis, jog Lietuvai nėra grėsmės tapti nekonkurencinga, nesutinkanti.

„Vien vienetinės darbo sąnaudos auga penkis metus iš eilės sparčiausiai palyginti su kitomis mūsų konkurentėmis, o mūsų investicijos į mašinas ir įrenginius yra žemiausiame lygyje nuo BVP. Tai yra rimtas signalas, kad mes konkurencingumo lenktynėse su tomis likusiomis valstybėmis pakankamai nesėkmingai pralaimime“, – sakė ji.

Indrė Genytė-Pikčienė

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėjo, jog akivaizdu, kad investicijos į pramonės atsinaujinimą ir našumo didinimą šiandien yra per mažos.

„Faktas tas, kad investicijos yra nepakankamos ir vienas iš liūdniausių rodiklių žiūrint į pastarojo Lietuvos 10-mečio evoliuciją, verslo investicijos sudaro labai žemą dalį ir ne tik žemesnę nei Baltijos šalyse, bet ir Švedijoje, mažesnę nei ES vidurkis, tad kalbėti apie Vakarų valstybių vijimąsį neinvestuojant, labai sunku.

Vejamės pagal atlyginimus, kainas, bet pagal investicijas ne. Čia yra didžiausia tragedija ir kol kas neigiamų spartaus atlyginimų augimo pasekmių nesimatė <...>, bet tai gali baigtis ir tikėtina, kad greit baigsis, nes įmonių gebėjimas neperkelti didėjančių darbo sąnaudų galutiniams vartotojams yra labai ribotas.

Manau, kad vienas iš pagrindinių prioritetų siekiant išsaugoti konkurencingumą, reikia sutikti, kad atlyginimų augimą stabdyti bus sunku ir nepopuliaru, bet per daug didesnes investicijas tą problemą spręsti būtų galima.

Dabar pagrindinė problema yra ne pinigų trūkumas, o trūksta iniciatyvų iš verslų“, – teigė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)