N. Mačiulis primena, kad vasarį toliau gerėjo Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis, kurio augimą lėmė gerėjančios prekybininkų ir pramonininkų ir šiek tiek ūgtelėjusios statybos sektoriaus įmonių vadovų nuotaikos. Be to, šiemet sausį – vasarį į šalies biudžetą surinkta 10 proc. daugiau pajamų nei pernai bei 3,3 proc. daugiau nei prognozuota, be to, gauta dešimtadaliu daugiau nei planuota iš gyventojų pajamų mokesčio.
„Tai rodo, kad darbo rinkos tendencijos išlieka teigiamos – daugėja darbo vietų bei didėja darbo užmokestis. Tai leidžia tikėtis ir tolimesnio gyventojų vartojimo, ir visos ekonomikos, augimo. Taigi, Lietuvoje bendros tendencijos išlieka teigiamos, o praėjusių metų pabaigoje euro zonoje prasidėjęs ekonomikos nuosmukis didelės įtakos Lietuvos ekonomikai neturėjo“, - daro išvadą N. Mačiulis.
Eksporto duomenis vertina priešingai
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto manymu, sausį nuo gruodį buvusių 11,2 proc. iki 13,3 proc. paspartėjęs metinis Lietuvos eksporto augimas rodo, kad nepaisant recesijos euro zonoje, Lietuvos gamintojai sugeba didinti eksporto apimtis ir išlieka konkurencingi.
„Dauguma Europos gamintojų optimizuoja savo veiklą bei ieško galimybių įsigyti panašios kokybės bet pigesnės tarpinės produkcijos, o Lietuvos įmonės gali sėkmingai užimti šią nišą ir, panašu, tai daro“, - mano N. Mačiulis.
Tačiau V. Klyvienė laikosi kitos nuomonės - mėnesiniai duomenys teigiamos tendencijos nerodo, o palyginti su 2011 m. pradžios duomenimis, eksporto lygis laikosi panašiame lygyje. Sausį per mėnesį eksportas sumažėjo 6,7 proc., kai pernai gruodį per mėnesį eksportas sumažėjo 2,7 proc.
„Lietuvoje - naujienos įvairios. Tarkime, sausio eksportas rodo lėtėjimo tendencijas, ir tai normalu, visgi euro zonoje, o šios ekonomikos svarbios mums partnerės, recesija išlieka, - mano analitikė. - Mažmeninės prekybos rodiklis metų pradžioje atrodė neblogai - t.y. mėnesio nuosmukis buvo mažesnis nei pernai. Tačiau, matyt, anksti būtų daryti išvadas apie teigiamus vartojimo išlaidų pokyčius. Vartotojų nuotaikos bent jau kol kas išlieka pakankamai pesimistinės.“
Sutaria dėl grėsmių
Kalbėdami apie galimas grėsmes, kurios gali pabloginti pasaulio ekonomikos perspektyvas ir kartu paveikti Lietuvos ekonomiką, N. Mačiulis ir V. Klyvienė laikosi vieningos nuomonės – svarbiausiu iššūkiu jie vadina apie 15 proc. nuo metų pradžios pabrangusia naftą ir tolesnį galimą šios žaliavos brangimą.
„Prie rizikos veiksnių, arba neigiamų naujienų, galime priskirti naftos kainų tendencijas. Mūsų analitikai sako, kad kainos išliks aukštos ne vien dėl geopolitinės įtampos, bet ir napalankaus pasiūlos ir paklausos balanso“, - antrina V. Klyvienė.
Antra nerimą keliančia aplinkybe N. Mačiulis vadina sparčiai lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą.
„Šių metų pradžioje sulėtėjo Kinijos pramonės ir eksporto apimtys, dėl to pagausėjo analitikų skelbiančių apie šios šalies „kietą nusileidimą“. Tačiau net ir nesumenkinant šių tendencijų pavojaus pasaulio ekonomikai, perspektyvos atrodo daug šviesesnės nei praėjusių metų pabaigoje. Tuomet, gilėjant euro zonos skolų krizei, visi ruošėsi blogiausiam scenarijui. Pasirašyta fiskalinės drausmės sutartis, įvykdytas Graikijos skolos restruktūrizavimas bei jai suteikta antra paskola, Europos centrinio banko sprendimas padidinti bankų likvidumą trilijonu eurų – visa tai leido euro zonos laivui išvengti pavojingo ledkalnio, galėjusio perskelti jį pusiau. Netrukus šis pasiekimas turės atsispindėti ir ekonomistų prognozėse“, - mano N. Mačiulis.
Tačiau apie daugiau optimizmo V. Klyvienė nekalba – bankas iš esmės skelbia nekeisiantis savo bazinių prognozių - t.y. Lietuvos BVP augimo sulėtėjimo iki 2,7 proc.
„Rizika mūsų prognozėms bent jau kol kas išlieka subalansuota - nematome pagrindo nei didinti, nei mažinti jas“, - dėsto analitikė.
„Swedbank“ šiuo metu prognozuoja 3,3 proc. ekonomikos augimą šiais metams.
Pernai lapkritį Finansų ministerija skelbė, kad dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų perspektyvų 2012 m., paklausa Lietuvos eksportui sumažės ir lėtins BVP augimą iki 2,5 proc., vietoje anksčiau prognozuotų 4,7 proc.