Nors dažnai manoma, kad išmokos yra įrankis gimstamumui skatinti, tokios turtingos tačiau mažu gimstamumu pasižyminčios šalys kaip Vokietija įrodo – vaikų nesusilaukiama ne dėl pinigų trūkumo. Taip LRT.lt sako Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad didesnės ir stabilios išmokos galėtų šiek tiek paskatinti gimstamumą, abu pašnekovai sutinka, kad didesnis gimstamumas savaime neužtikrina geresnės demografinės padėties, jei nekovojama su emigracijos priežastimis.
© Vida Press

Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pranešė, kad vaiko pinigai nuo kitų metų padidės bent nuo 30 eurų iki 50 eurų už vaiką. Tačiau ar tai yra suma, kuri skatintų gimdyti? O gal labiau padėtų ilgesnės apmokamos vaiko priežiūros atostogos?

Išmokas vertina prieštaringai

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas pažymi, kad gerėjant gyvenimo lygiui, gimstamumas linkęs mažėti, tačiau, jo manymu, išmokos gali paskatinti susilaukti vaikų, jei jos bus pastovios ir užtikrins pajamų stabilumą.

„Paradoksalu, tačiau gerėjant gyvenimo lygiui, gimusių vaikų skaičius linkęs mažėti. Tai ypač lemia urbanizacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas. Svarbu ir tai, kad labiau investuojama į vaikų išsilavinimą, todėl žmonės renkasi turėti mažiau vaikų, tačiau galėti užtikrinti jiems gerą išsilavinimą. Vaiko pinigai būtų bene tinkamiausia priemonė, tačiau tuo atveju, jei pavyktų įtikinti visuomenę, kad tai yra pastovus pajamų stabilumą didinantis veiksnys.

Tiesa, tai nebus panacėja, tikrai nematysime 3–4 vaikus turinčių šeimų pagausėjimo, tačiau tai geresnis įrankis už ilgesnes apmokamas atostogas, būsto kompensavimą, trumpalaikes paramas. Taip pat svarbi infrastruktūra – kokybiškų darželių, mokyklų prieinamumas“, – kalba Ž. Mauricas.

Savo ruožtu R. Lazutka teigia, kad nors priimta manyti, jog išmokos yra įrankis gimstamumo skatinimui, demografinių problemų sprendimui, turtingos šalys įrodo, kad sprendimui susilaukti vaikų finansinė situacija neturi lemtingai daug įtakos.

„Mokslininkai seniai yra pastebėję, kad žmonės negimdo vaikų ne todėl, kad trūksta pinigų. Įrodymai akivaizdūs. Pavyzdžiui, Vokietija yra viena turtingiausių pasaulio šalių, tačiau joje gimstamumas yra labai mažas, tuo metu yra skurdžių šalių, kuriose gimstamumas – labai didelis.

Šalių viduje taip pat matyti, kad labiau pasiturintys tėvai nebūtinai turi daugiau vaikų. Tai rodo, kad pasirinkimą gimdyti lemia labai daug veiksnių. Tad paramą šeimoms su vaikais vadinčiau ne gimstamumo skatinimu, o pagelbėjimu šeimoms, kurios turi papildomų išlaidų, rūpesčiu vaikais, kurie jau yra pagimdyti. Tai yra naštos pasiskirstymas, kadangi vaikai yra reikalingi ne ik tėvams, bet ir visai visuomenei“, – sako R. Lazutka.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lenkijoje – 500 zlotų už vaiką: ar pinigai motyvuoja kaimynus?

Kaimynės Lenkijos pavyzdys, panašu, patvirtina, kad išmokos nebūtinai gali paskatinti susilaukti daugiau vaikų.

2016 metais Lenkijoje pradėjo veikti „Teisės ir teisingumo“ partijos programa „500+“, kuria siekiama padidinti gimstamumą šalyje. Pagal programą, už kiekvieną antrą ar daugiau vaiką per mėnesį sumokami 500 zlotų (117 eurų).

Amerikiečių ekonomistas, tyrinėjantis demografiją ir migraciją, Lymanas Stone, išnagrinėjo Lenkijos pavyzdį ir šių metų kovą JAV Religijos ir viešojo gyvenimo institute paskelbė publikaciją.

„Ar programa suveikė? Vyriausybė mano, kad taip – absoliutus gimstamumo skaičius pastaraisiais metais padidėjo. 2017-aisiais gimstamumas buvo didesnis nei 2016-aisiais, o 2016-aisiais – didesnis nei 2015-aisiais. Tačiau gimstamumo padidėjimas 2016-aisiais didžiąja dalimi nėra programos poveikis, nes pastota buvo dar prieš jai atsirandant. Tiesą sakant, gimstamumas ėmė didėti 2015-ųjų vasario pradžioje, dar net prieš pasiūlant tokią programą.

Antro ar daugiau vaikų 2016-aisiais taip pat buvo susilaukta daugiau, tačiau daugėti antrą ar daugiau kartų vaikų susilaukiančių šeimų ėmė jau 2014-aisiais. Taigi, negalima vienareikšmiai teigti, kad gimstamumo padidėjimas yra nulemtas „500+“ programos“, – savo analizėje rašo L. Stone.

Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį, Lenkijos suminis gimstamumo rodiklis nuo 1,29 vaiko pakilo iki 1,42, tačiau vis tiek išlieka per mažas, kad užtikrintų natūralią gyventojų kaitą. Tam šis rodiklis turėtų siekti 2,1 vaiko vienai vaisingo amžiaus moteriai populiacijoje.

Lodzės universiteto demografijos profesorius Piotras Szukalskis Thenews.pl šių metų pradžioje taip pat teigė, kad nors didžiuosiuose Lenkijos miestuose matyti gimstamumo padidėjimas, ši tendencija ilguoju laikotarpiu populiacijos mažėjimo neatsvers.

„Gimstamumas pastaruosius trejetą, ketvertą metų šiek tiek vejasi per 2008-ųjų krizę smarkiai sumažėjusius skaičius, tačiau ilguoju laikotarpiu gimstamumo rodikliai išliks žemesni nei reikalingi natūraliai kaitai“, – kalbėjo jis.

Ilgomis atostogomis susiviliotų savo nenaudai

Dabar tėvai gali rinktis – vienerius metus gauti 100 proc. buvusio atlyginimo pašalpą, o antraisiais metais jos negauti, arba pirmaisiais metais gauti 70 proc., antraisiais metais – 40 proc. buvusio uždarbio su galimybe grįžti į darbą.

2008-ųjų krizės išvakarėse Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, kuris numatė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą trejetą metų. Buvo siūloma, kad pirmaisiais metais būtų mokamas 100 proc. atlyginimo, antraisiais – 85 proc., trečiaisiais – 50 proc., tačiau, atėjus krizei, pasiūlymas nespėjo virsi realybe.

Panašų siūlymą 2016-ųjų pabaigoje teikė „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius, tačiau jam nebuvo pritarta.

„Jei analizuotume, kodėl apsisprendžiama negimdyti vaikų, ypač antro ar daugiau, tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių būtų tai, kad tai yra kliūtis moters karjerai. Žinoma, vaiko priežiūros atostogų gali eiti tėvas, tačiau taip būna retai. Turbūt daugelis moterų trejų metų vaiko priežiūros atostogoms sakytų „ne, ačiū“, nors kai kurias didesnė išmoka gali suvilioti, tačiau ji bus suviliota savo pačios nenaudai – jai taps sunkiau grįžti į darbo rinką.

Apskritai, daugelyje šalių vaiko priežiūros atostogos apmokamos apie pusmetį, poros metų apmokamos atostogos labiau paplitusios Rytų Europoje“, – teigia R. Lazutka.

Pasak jo, moterims patraukliau būtų dirbti nepilną darbo dieną, tačiau Lietuvoje darbdaviai nelabai nori tokių darbuotojų, nes tuomet vienai darbo vietai neretai reikia dviejų žmonių, jų darbą sunkiau valdyti. Sistema, anot ekonomisto, turėtų tapti palankesnė šeimos ir darbo derinimui, pravartu pagalvoti apie platesnį vaikų priežiūros tinklą nuo kuo ankstesnio amžiaus, subsidijas vaiko priežiūrai valstybės, privačiose įstaigose ar samdant aukles.

Dalį vaikų gimdo emigracijai

R. Lazutka pažymi, kad Lietuvos gimstamumo lygis yra aukštesnis nei ES vidurkis, nors ir nepakankamas natūraliai kaitai.

„Tačiau didesnis rūpestis yra tai, kad dalis jau pagimdytų vaikų arba skursta, arba yra gimdomi emigracijai. Tad reikėtų spręsti ne kaip padidinti moterų produktyvumą, o kaip ištraukti vaikus iš skurdo, sumažinti emigraciją“, – tvirtina pašnekovas.

Tokios nuomonės laikosi ir Ž. Mauricas, sakydamas, kad valstybės tikslas turėtų būti ne gimstamumo skatinimas, o geresnės gyvenimo sąlygos: „Didesnis gimstamumas savaime nereiškia, kad Lietuvoje gimę vaikai Lietuvoje ir gyvens.

Tikslas turėtų būti vaikų, kurie yra mūsų ateitis, gyvenimo kokybės gerinimas. Mes netapsime Bangladešu, mums nereikia 5 mln. gyventojų, tebūnie tie 2 mln., tačiau jie turėtų būti matę kuo mažiau skurdo, mylėti savo valstybę“.

Pasak Ž. Maurico, jei imamasi skatinti gimstamumą, labiau tikėtina, kad jis bus paskatintas prasčiau pasiturinčiose šeimose, todėl labai svarbu užtikrinti, kad visi vaikai turėtų panašias galimybes įgyti išsilavinimą ir užsitikrinti sau geresnę ateitį.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Svarbu jog tai, kokioje šeimoje – labiau ar mažiau pasiturinčioje – būtų gimęs vaikas, neturėtų įtakos jo ateities pasiekimams, ugdymo įstaigos būtų vienodai įtraukiančios.

Jei skatini gimstamumą, labiau tikėtina, paskatinsi jį prasčiau pasiturinčiose šeimose, todėl labai svarbi tampa valstybės įstaigų kokybė, ekonominė struktūra, kuri įgalintų tuos asmenis atskleisti savo potencialą, kad didesnis gimstamumas nevirstų didesne emigracija“, – kalba pašnekovas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (25)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Sysas: po metų skurdas gal išliks tokiame pačiame lygyje, bet atskirtis tik didės (16)

Statistikos departamento paskelbti rezultatai, kad šalyje skursta kas penktas gyventojas atspindi...

CNBC: JAV surinko 1,4 mlrd. dolerių iš muitų plienui ir aliuminiui (2)

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, įvedusi muitus plienui ir aliuminiui, surinko per...

Kinija kreipėsi į PPO dėl JAV muitų saulės baterijoms (3)

Kinija antradienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją ( PPO ) su ieškiniu prieš JAV dėl...

Prognozės: Lotynų Amerikos akcijų rinkos gali smukti

Lotynų Amerikos šalių akcijų rinkos artimiausioje perspektyvoje gali smukti dėl pasaulį...

Top naujienos

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (25)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Iš kuklios sumos išgyvenantis daugiavaikis tėtis prisipažino: ne finansiniai sunkumai yra didžiausias iššūkis (40)

800-1100 eurų – iš tokių mėnesinių pajamų Mažeikiuose gyvena Juozo daugiavaikė šeima ....

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (314)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Įrengė 22 kv. metrų butą Vilniaus senamiestyje: čia tikrai galima gyventi ir dviese (105)

Mažas butas, jeigu yra tinkamai įrengtas, gali būti puiki erdvė gyventi jaunam žmogui arba net...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (1528)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Charleso žmona Camilla ruošiasi tapti karaliene: nepaisant intrigų bei veidmainiavimo, jai skrieja ir komplimentai (1)

Kai princas Charlesas paveldės sostą, šalia jo, kaip ir dabar, bus mylima žmona Kornvalio...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (118)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Mamą nustebino sūnaus poelgis: matyt, kažką darau kitaip nei visos (49)

Visos mamos skirtingos, bet turi vieną bendrą tikslą – padaryti viską, kad jų vaikas būtų...

Horizonte – dar viena futbolo šventė: į Marijampolę kitame etape atkeliautų „Celtic“ (5)

Jei Marijampolės „Sūduvai“ pavyks išlaikyti svečiuose įgytą persvarą prieš Jūrmalos...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (196)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...