Europos ekonomika lėtina tempus
Pasak „Nordea Markets“ Tyrimų padalinio Helsinkyje direktoriaus Rogerio Wessmano, šiuo metu JAV ekonomikos ciklas pereina į recesijos fazę, o Federalinio rezervų banko pastangos agresyviai švelninti pinigų politiką kol kas neatpigina skolinimosi išlaidų verslui.
„Euro zonos ekonomikos plėtra lėtėja dėl silpstančio dolerio ir griežtesnių skolinimo sąlygų. JAV pastangos gelbėti situaciją mažinant bazines palūkanas kol kas neduoda apčiuopiamos naudos, o JAV būsto kainų kritimas yra didžiausias per pastaruosius 50 metų. Tačiau tokiame tamsiame danguje matau ir šviesių debesėlių. Pavyzdžiui, JAV eksporto apimtys sparčiai didėja ir tai yra tvirtas pagrindas ekonomikai augti netolimoje ateityje“, – sakė R. Wessmanas.
Pašnekovo teigimu, silpnas doleris stabdo Europos eksporto augimą, tačiau šis procesas nėra dramatiškas, o ekonomikos augimo lėtėjimas nėra toks spartus, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinių palūkanų normas. Analitikas spėja, kad dėl infliacijos nerimaujantis ECB šiemet palūkanų normos nekeis, o kitąmet gali jas netgi padidinti, jei euro zonos ekonomika pradėtų augti sparčiau.
Įspūdingas Baltijos šalių ūkių augimas jau praeityje
Padėtis Europoje ir pasaulyje negalėjo neturėti įtakos Baltijos šalių ekonomikai, todėl beveik visi ekspertai tvirtina, kad įspūdingas Baltijos šalių ūkių augimas liko praeityje. Estija neria žemyn itin sparčiai, panašia trajektorija rieda Latvijos ekonomika ir tik Lietuvai dar pavyko išsilaikyti bent šiek tiek stabilesnėje pozicijoje.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė prognozuoja sunkius laikus tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims. Lietuvos laukiančius nelengvus laikus pranašaujantys ženklai jau dabar daugiau nei akivaizdūs. „Jeigu vertintume Baltijos šalių kontekste, baisiausi pranešimai buvo apie Estijos pirmojo šių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, siekusį vos 0,4 procento. Latvijoje taip pat buvo paskelbti rekordiškai maži BVP augimo tempai. Tai šokiravo turbūt visus ekonomistus ir mes tokio ekonomikos augimo sulėtėjimo nesitikėjome.
Nors rodikliai ir rodė, kad tiek pramonės, tiek mažmeninės prekybos smukimas akivaizdus, tokio didelio smukimo nesitikėjome. Manau, kad yra didelė rizika, jog ekonomika labai staigiai sulėtės. Mes manome, kad mūsų prognozės dėl 2,5 proc. BVP augimo Latvijoje ir Estijoje šiais metais yra per daug optimistinės“, – teigia V. Klyvienė.
Pasak V. Klyvienės, Latvijos ir Estijos ekonomikos padėtis yra blogesnė nei mūsų, tačiau visų trijų Baltijos šalių ekonomikos panašios ir susijusios tarpusavyje, todėl procesai vienoje iš valstybių neabejotinai turi poveikį ir kitose. „Infliacija toliau spartėja ir šių metų balandį Estijoje siekė 11,4 procento.
Vartojimo lėtėjimas ir toks didelis investicijų kritimas šioje šalyje nustebino analitikus. Manoma, kad to priežastys – pabrangęs skolinimasis ir itin smarkiai sulėtėjęs NT sektorius, į kurį buvo nukreipta daugiausia investicijų. Užteko atsirasti šiame sektoriuje problemų dėl paklausos ir iš karto Estija tapo nepatraukli investicijoms. Rizikinga Estijos eksporto struktūra rodo, kad neverta tikėtis greito atsigavimo“, – aiškina „Danske Bank“ analitikė.
Dar sudėtingesnė situacija yra Latvijoje. Pasak V. Klyvienės, šios šalies pramonės sektorius nerodė puikių rezultatų net tada, kai visa ekonomika sparčiai augo. Tai rodo, kad visa Latvijos ekonomika buvo priklausoma nuo NT sektoriaus plėtros.
Latvijos situaciją dar labiau apsunkina pernelyg didelė infliacija, kurios priežasčių reikėtų ieškoti ne tik išorėje (dėl pasaulinių naftos ir dujų kainų), bet ir valstybės viduje. Latvijos valdžia nusprendė pasirinkti spartesnį konvergencijos su Europos Sąjunga (ES) tempą, todėl greičiau augo kainos.
Kaip teigia Dnb NORD banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuvoje situacija šiek tiek skiriasi nuo gretimų šalių, nes Estijoje ir Latvijoje NT rinka buvo plėtojama intensyviau nei Lietuvoje – vienam gyventojui Lietuvoje naujų butų statoma mažiausiai. Naujų butų paklausa vis dėlto viršija pasiūlą, o gyvenamojo ploto vienam gyventojui rodiklis nuo kai kurių ES šalių atsilieka net dvigubai.
J. Rojaka mano, kad Lietuvoje būsto pasiūla dar nepriartėjo prie zenito. Be to, stebint pokyčius gyventojų demografinėje struktūroje, matyti, kad po 5–6 metų į rinką įžengs dabartinis jaunimas. Taigi po tam tikro štilio galima laukti dar vieno gyvenamųjų būstų paklausos proveržio.
NT rinkos žaidėjai ekonominės situacijos nedramatizuoja
Kaip komentuoja UAB „Ober-Haus“ Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis, dėl susiklosčiusios ekonominės padėties Lietuvoje negalima kaltinti vien tik JAV krizės, nes ir iki jos jau buvo aišku, kad „pigių pinigų“ laikai jau praėjo, ir dėl kaistančios Lietuvos ekonomikos bei būsto rinkos bankai privalės griežtinti paskolų sąlygas. Tačiau JAV krizė buvo vienas impulsų, pastūmėjusių bankus pradėti griežtinti sąlygas NT pirkti ir plėtoti būtent šiuo metu.
Ar Lietuvoje gali įvykti panaši krizė kaip JAV? S. Vagonio teigimu, Lietuvos bankai teikė būsto paskolas labai palankiomis klientams sąlygomis, tačiau jų kreditavimo politika buvo gerokai griežtesnė, palyginti su JAV rinka ir su kaimyne Latvija, todėl „blogų paskolų“ kiekis labai mažas ir kol kas gerokai mažesnis nei normaliu laikomas „blogų paskolų“ lygis.
Šiuo metu, esant gana grėsmingai situacijai rinkoje, kai paskolų palūkanos aukščiausios per pastaruosius trejus metus, o auganti infliacija verčia vis didesnę pajamų dalį skirti būtiniausioms prekėms, stipriai baimintis nevertėtų. S. Vagonio nuomone, egzistuoja labai nedidelė tikimybė, kad svari banko skolininkų dalis susidurs su neišsprendžiamomis problemomis ir bus priversti parduoti savo būstą mažesne nei įsigijimo kaina.
Bankai kol kas atsilaiko
Šalies komerciniai bankai taip pat pripažįsta, kad kol kas pasaulio finansų rinkų sumaištis ir paskolų „badas“ tarpbankinėje rinkoje neturėjo konkrečios įtakos Lietuvos bankų sistemai. SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, Skandinavijos bankai nesiskundžia prasta likvidumo situacija ir yra pasirengę teikti paskolas savo valdomiems bankams Lietuvos ūkio plėtrai finansuoti.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas mano, kad dabartinė Lietuvos bankų sistemos kapitalo bazė yra gera ir kol kas baimintis dėl likvidumo nevertėtų.
„Pastaruoju metu Baltijos šalyse aprimo diskusijos dėl galimo nacionalinių valiutų devalvavimo, o tai taip pat leidžia optimistiškiau vertinti kredito išteklių pritraukimo galimybes. JAV būsto paskolų ir finansų sistemos krizė verčia mažinti bazines palūkanų normas, tačiau kartu apriboja skolinamų tarpbankinėje rinkoje išteklių pasiūlą.
O tai nėra blogai. Kita vertus, krintantis sandorių aktyvumas Lietuvoje gerokai sumažins ekonomikos garvežio tempus: gali smuktelti vidaus prekyba, statyba, Vyriausybė gali nesurinkti ambicingai suplanuotų mokesčių įmokų“, – prognozuoja G. Nausėda.
„Baltijos šalių ekonomikos augimas lėtės ir tai aiškiai rodo sparčiai mažėjančios skolinimosi apimtys. Vertinant pagal skolinimosi tendencijas, Latvijos ekonomika gali visai sustoti. Lietuva praėjusių metų pabaigoje atrodo nė kiek nepaveikta šio viruso, tačiau šių metų pradžioje skolinimosi apimčių kreivė ir čia staigiai smigo žemyn.
Baltijos šalių situaciją apsunkina itin sparčiai didėjanti infliacija, sekinanti gyventojų perkamąją galią, o vis dar įtempta situacija darbo rinkoje didina spaudimą kelti darbuotojų atlyginimus. Tiesa, esama ženklų, kad Baltijos šalių darbo rinkose situacija pamažu keičiasi – nedarbo lygis šiek tiek didėja“, – svarstė „Nordea Markets“ vyriausiasis analitikas R. Wessmanas.
„Nors pirmojo 2008 m. ketvirčio BVP duomenys rodo, kad Lietuvos ūkis vis dar sparčiai augo, vis daugėja požymių, kad šalies ekonomikos augimas jau šiemet smarkiai sulėtės. Manau, kad nesubalansuotumo ir perkaitimo požymių Baltijos šalių ekonomikoje jau dabar apstu. Prasidėjusi stagnacija parodė, kad ekonomika buvo pernelyg priklausoma nuo paskolų injekcijų, nukreiptų į vieną sritį. Ir dabar mes matome dar tik pirmuosius ekonomikos sulėtėjimo požymius“, – pabrėžia „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims V. Klyvienė.
Panikuoti neverta
Kaip ir JAV atveju, Baltijos šalis kol kas gelbsti gana sveikai atrodantis eksportas. Tiesa, Estijoje dėl išaugusios darbo jėgos kainos eksporto apimtys ėmė mažėti, tačiau Latvija ir Lietuva kol kas laikosi neblogai, o Lietuvos eksporto rodikliai netgi labai optimistiniai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos eksportas labai priklauso nuo naftos produktų pardavimo.
„Reziumuojant galima pasakyti, kad Baltijos šalys leidžiasi kiek staigiau negu prognozuota, tačiau panikos ženklų nėra, o nedarbo lygio kilimas valdomas. Jei eksporto apimtys staiga nesumažės, jokių ypatingų pavojų nėra“, – teigia R. Wessmanas.
Kita vertus, vis dar nuogąstaujama dėl „kietojo nusileidimo“ scenarijaus, pirmiausia Estijoje ir Latvijoje. Manoma, kad šiai prognozei išsipildžius, Baltijos šalių komercinių bankų aprūpinimo kredito ištekliais politika gali būti nedelsiant sugriežtinta.
