Vasilijus Melničenka, žemės ūkio įmonės „Galkinskoje“ direktorius:
„Rusija, 2015 metų gruodis, Galkinsko kaimas. Sninga. Baigia užpustyti kelią. Kol kas nėra kuo nukasti pusnių. Traktoriai stovi be dyzelino, o kaimas neturi už ką jo nusipirkti – litras kainuoja 80 rublių.
Žemės ūkio bendrovės „Galkinskoje“ dirbtuvėse inžinieriai bando išgauti alternatyvią energiją. Nedarbas nuo 50 procentų išaugo iki 80 procentų. Kaimyniniame mieste pusė verslininkų uždarė savo verslą – taip suveikė Rusijos vyriausybės, Finansų ministerijos ir mokesčių tarnybų raginimas.
Žemdirbių asmeniniuose tvartuose stipriai sumažėjo galvijų. Iš paskutinių šešių karvių teliko viena – tai devyniems šimtams gyventojų.
Maisto produktų (daugiausia atvežtų iš Kinijos ir Pietų Azijos šalių) kainos išaugo 30 procentų. Visos komunalinės paslaugos ir telefono ryšys – taip pat. Elektra brangi – 7 rubliai už vieną kilovatvalandę. Kaimo gyventojai su nuostaba žiūri į naujus banknotus – juanius.
Ekonomika taip pakirsta, kad mes jau nejaučiame, yra kokios sankcijos ar ne. Rusijos spauda publikuoja visų naujų milijardierių sąrašus. Jie dabar taip pat „juaniniai“. Eksportuojama nafta, dujos ir mineralinės trąšos, o importuojami maisto produktai, drabužiai, buitiniai prietaisai ir technika. Jauni kaimų gyventojai vis aktyviau išvažiuoja į miestus. Išvažiuoja vildamiesi įsidarbinti apsaugininkais arba ką nors pardavinėti.
Maskvoje vyksta „Visiškai vieningos Rusijos“ suvažiavimas. Tribūnoje politinio biuro nariai: Medvedevas, Ziuganovas, Žirinovskis ir Mironovas.
Aš vis dar gyvenu ten pat, savo kaime, Pionierių gatvėje 14. Kūrenu krosnį malkomis, laukiu dujų, kurias atvesti žada nuo 1985 metų. Auginu bulves, šeriu triušius ir galvoju: „Juk aš sakiau, kad taip bus!“
Aleksandras Malis, kompanijos „Evroset“ prezidentas:
„Už lango 2015 metų gruodis, tamsu ir drėgna. Rusijos ekonomika išgyvena recesiją. Krizė kažkokia lėta, šliaužianti. Tęsiasi bendras rinkų kritimas, tačiau dugno kol kas nematyti. Daugelis kompanijų bankrutavo, tarp jų yra ir garsių. Verslo pasaulyje viešpatauja melancholija. Verslas einasi sunkiai, dusina mokesčių sistema. Daug verslininkų vis dar pasimetę, nesupranta iki galo kas vyksta.
Ačiū dievui, karo nėra. Su Amerika nusistovėjo šaltas konstruktyvus bendradarbiavimas, daug pragmatiškesnis nei 2014 metais. Vyriausybėje yra naujų vardų, yra ir planas kaip išeiti iš susiklosčiusios situacijos. Jis jau pradėtas realizuoti.
Nedarbo lygis kur kas aukštesnis nei 2014 metais, dažnai jis užslėptas. Vėl sklando senas , anekdotas, kad geriausia premija už 2015 metų rezultatus – darbo vieta 2016 metais.
Konkurencija į 2015 metų pabaigą pagaliau tapo sveikesne, daugelis bendrovių atsikvošėjo. „Evroset“ sudaro eilinį strateginį planą trejiems metams. Mes išsaugome savo pozicijas, nes apie verslo efektyvumą pradėjome galvoti dar prieš trejus metus. Mums dabartinė krizė tėra to, kas nutiko 2008 metais, tęsinys.
Atsiranda nauji verslai, bet jų labai mažai. Verslininkai, kuriems pavyko išplaukti, mato pirmuosius lengvo pagerėjimo daigelius. Tačiau naujų „žvaigždžių“ nėra – tokiu laikotarpiu jų ir nebūna“.
Adrejus Movčanas, grupės „Tretij Rim“ direktorių tarybos pirmininkas:
„Nieko baisaus su ekonomika nenutiko, tačiau įtampa jaučiasi. Naftos kompanijos patyliukais stabdo žvalgymo ir modernizavimo programas. 2015 metais įvyko daug katastrofų ir avarijų, tarnybos skundžiasi atsarginių dalių stygiumi, daug kalbama apie įrangos senėjimą.
Nafta kainuoja 63-65 dolerius už barelį, už vieną dolerį duoda 58-60 rublių. BVP per metus krito 1 procentu. Metinė infliacija siekia 10-12 procentų. Parduotuvėse nebėra ankstesnės importo įvairovės – daugiau kiniškų prekių, mažiau – europietiškų. Nors tie, kurie gyvena už šimto kilometrų nuo Riazanės, to net nepastebėjo.
Iš vietinių gamintojų pusės mažai kas pasikeitė, jie paprasčiausiai dar nieko nespėjo. Žinoma, atsirado daugiau tėvynėje gamintos mėsos ir žuvies, daržovių ir netgi drabužių, tačiau opozicijos laikraščiai nuolat rašo, kad visa tai iš tikrųjų nupirkta Kinijoje.
Iš paskos kursui išaugo ir kainos rubliais – 23-30 procentų, tačiau jokių masinių akcijų ir bado streikų nėra. BVP požiūriu mes grįžome į 2005 metų lygį, tačiau vis dar vartojame daug daugiau nei 2005-aisiais.
Bankuose jau atsispindėjo vartotojų kreditavimo krizė. Vienus jų priglaudė „Sberbank“ ir VTB, kažkas paprasčiausiai „krito“, tačiau buvo apsieita be sukrėtimų.
Gyventojai neturi lėšų, kad galėtų masiškai dėti indėlius, o jeigu ir deda, tai valiuta. Tiesa, rinkoje apskritai kalbama apie artėjantį santaupų valiuta draudimą.
Stipriai krito kokybiškų biurų nuomos kaina, likę biurai taip pat pinga. Užmiesčio nekilnojamo turto ir Maskvos elitinio būsto rinka visiškai sustojo. Gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto kainos rubliais 2015 metų pabaigoje pirmą kartą ėmė ristis žemyn, o kai kas netgi kalba apie 2016 metais laukiančią plataus masto krizę.
Pasitikėjimo valdžia reitingas kaip ir anksčiau viršija 50 procentų, tačiau jau stipriai žemiau nei 84 procentai. Patriotinės nuotaikos vis dar gajos, į metų pabaigą amerikietiško ar europietiško stiliaus restoranus bei kitas paslaugų įstaigas ėmė masiškai uždarinėti arba pervadinti“.
Davidas Yangas, kompanijos „ABBYY“ direktorių valdybos pirmininkas:
„2014-2015 metų ekonominė krizė pasirodė esanti dramatiškesnė nei 2008-2009 metų krizė. Tačiau atrodo, kad technologinė Rusijos dezintegracija liko praeityje. Atnaujinti moksliniai projektai tarp Rusijos ir JAV. Sankcijos iš dalies panaikintos. Pradedančiųjų įmonių skaičius nesumažėjo, tiesa, ir nepadidėjo.
Kursas sustojo kažkur ties 60 rublių už vieną dolerį riba. Liūdna. Tačiau šis šuolis pakoregavo rusiškus atlyginimus pasaulinių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kvalifikuotų programuotojų atlyginimas anksčiau galėjo siekti 130-150 tūkstančių rublių per mėnesį. Dabar rubline išraiška ji šiek tiek išaugo, tačiau pasaulinėms kompanijoms daug pelningiau samdyti specialistus iš Rusijos.
Šiaip niekas per daug nepasikeitė. Sankcijos suteikė pretekstą atkreipti dėmesį į vietos gamintoją – Rusija tam tikrose srityse kompensavo tai, kas per pastarąjį dešimtmetį nebuvo padaryta.
Dabar beveik 10 procentų mokėjimų vykdomi per mobiliuosius įrenginius. Rusijoje šis procentas mažesnis, tačiau toks reiškinys jau pastebimas. Kai kuriuose pardavimo taškuose kasa „pažįsta“ pirkėją per atstumą. Reikia paprasčiausiai įvesti savo kodą ir pirkimas baigtas.
Kompiuteriai ir mobilūs įrenginiai tapo gerokai išmanesni. Dirbtinis intelektas pradeda iš tiesų skverbtis į kasdienybę. Kalifornijoje prekes atgabena bepiločiai robotai, Niujorke pasitaiko „bepiločių“ taksi.
Jauni žmonės pastebimai daugiau laiko skiria savišvietai, pirmiausia naudodamiesi internetu. Personalo rezervą papildo regionų gyventojai, kurie net nebūtinai turi palikti savo gyvenamąją vietą – yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu“.
Anatolijus Smorgonskis, bendrovės „Yota“ generalinis direktorius:
„Protingiesiems buvo geri metai. Jie ruošėsi: optimizavo, automatizavo procesus, samdė žvaigždes. Visiems vienu metu gerai nebūna. Ekonomika išsikvėpė ir augti kartu su rinka, kaip anksčiau, jau neįmanoma. Daugelis bendrovių pradėjo suprasti, kad atėjo laikas dirbti su detalėmis.
Atleisti darbuotojus paprasčiau nei paprasta. Tačiau tie, kurie tai jau padarė, ir nestipriai galvoję, į metų pabaigą susidūrė su savo rinkos dalies susitraukimu. Išaugo paklausa žmonėms, kurie supranta, kaip nukirpti taip, kad nieko vertingo neprarastum. Dar labiau paklausūs yra tie, kurie sugeba rasti naujus nežinomus augimo taškus ir galimybę uždirbti netgi besitraukiančios ekonomikos sąlygomis.
Telekomo rinkoje 2015-ieji – pagrindinių paslaugų stagnacijos metai, kai daromas posūkis į kritimą. Augimą pakeitė kritimas, SMS ir toliau merdėja, tačiau lėtai. SIM kortelių pardavimai nebeužtikrina ankstesnio klientų bazės augimo ir sukelia daugiau išlaidų. Gyvenimas verda tik mobiliajame internete, todėl tarp stambiųjų operatorių kilo nuožmi kova už šį segmentą. Mobiliojo interneto paklausa galėjo stimuliuoti išmaniųjų telefonų kainų mažėjimą, tačiau tai kompensavo rublio nusilpimas. Dauguma reklamos davėjų, taip pat ir mobilaus ryšio operatoriai, suveržė diržus. Taigi, krito visos reklamos rūšys, išskyrus vėlgi mobiliąją reklamą, kuri ir toliau auga.
Rusijos finansų sistemai nesaldu. Tradicinis bankų verslo modelis galiojo pastaruosius 150 metų, o dabar pradeda globaliai keistis. Pagreitį įgauna projektai, esantys bankų ir telekomunikacijų sankirtoje – kai kurie pradėjo jungtis arba aptaria partnerystę, kad išgyventų kartu. Ir tai tik didelio žaidimo pradžia.
Kam pasisekė, tai IT bendrovėms. Papildomų mokesčių jiems neuždėjo, priešingai, importo pakeitimo politika gali jiems pagelbėti. Ekonominės izoliacijos baimė privertė Rusijos valdininkus susimąstyti apie nacionalinės mokėjimų sistemos ir daugybės kitų rusiškų dalykų kūrimą. Rusijos IT pradedančiosios įmonės jau darbuojasi nenuilsdamos prie šių grandiozinių – ir nelabai – projektų.
