aA
Kai kalbama apie ekonominę nelygybę, dažnai prisimenama frazė, kad „turtingesni turtėja, o vargšai skursta“, tačiau tai yra mitas, sako JAV Ilinojaus universiteto Ekonomikos, istorijos, anglų kalbos ir komunikacijos profesorė ir Švedijos Geteborgo universiteto Ekonomikos istorijos profesorė Deirdre McCloskey.
Deirdre McCloskey
Deirdre McCloskey
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Apie tai ji kalbėjo per Lietuvos laisvosios rinkos konferenciją „Taupymas be reformų – ekonomikos be augimo“.

Profesorė atviravo, kad pati būdama jauna laikėsi socialistinių pažiūrų, pridurdama „kaip ir daugelis jaunų žmonių“, bet pasakojo, kad pradėjusi studijuoti ekonomiką vis labiau sutiko su liberaliomis idėjomis.

Taip, jūs galite sakyti, kad liberalai pasisako už verslą, per mažai gina neturtinguosius. Bet kai pažvelgi į veidrodį, veikiausiai ne vienas mato save kaip kilusį iš valstiečių arba labai neturtingų šeimų. O dabar mes esame gražiai apsirengę ir mums atneša kavą, - kalbėjo profesorė. - Kaip vargšai tapo turtingesniais? Dėl to, kad ekonomika tapo produktyvesne. Posakis, kad turtingi turtėja, o vargšai skursta yra nesąmonė, tai yra mitas. Vargšams turtingesnėje visuomenėje yra geriau.“

Paklausta, ką ji mano apie posakį, kad kapitalizmas skatina nelygybę, profesorė turėjo, ką atsakyti.

„Tarkime, kad kapitalizmas veda prie nelygybės, visų pirma, prie pajamų nelygybės. Tačiau tai nereiškia, kad yra ir komforto nelygybė. 1900 m. žmonės gyveno lūšnose su lašančiu stogu už neįsivaizduojamą sumą pinigų, o dabar komforto lygis yra žymiai aukštesnis“, - kalbėjo ji.

To priežastis – ekonomikai augant žmonės gali gyventi geriau, nes randa darbo, moka mokesčius ir jiems suteikiamos pagrindinės garantijos.

„Ar jums rūpi, kiek turtingi žmonės perka jachtų ir deimantinių apyrankių, jei tai nedaro kitų skurdesniais?, - klausė profesorė. - Jei tai skurdina kitus žmonės, taip, tai turi būti sustabdyta, bet jei tai skatina ekonomikos augimą, tai kaip tik neša naudą.“

D. McCloskey konferencijos dalyvių retoriškai klausė, kiek naudos atnešė valstybinis reguliavimas.

Deirdre McCloskey
Deirdre McCloskey
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Socializmas stengėsi daug ką kontroliuoti, net kontroliuoti meną. Vilniuje mačiau tiltą su skulptūromis, kurios stovėjo komunistine pozą, - kalbėjo profesorė, parodydama, kokia buvo žmonių veido išraiška ir poza. - Tai yra valstybės lygiu suplanuoto meno rezultatas.“

Pasak jos, bėda ta, kad kuo ekonomika tampa sudėtingesne, tuo sudėtingiau ją suplanuoti, o reguliatoriui numatyti, kaip ekonomika funkcionuoja.

„Dažniausiai sprendimai pamatomi darant atradimus, eksperimentuojant, - kalbėjo pranešėja. - Laisvoje visuomenėje žmonės daug ką daro spontaniškai ir dėl to vyksta daug spontaniškų procesų. Pavyzdžiui, istoriškai anksčiau buvo reguliuota, ką žmonės turi vilkėti, tai buvo jų socialinio statuso dalis. Dabar tai nebėra taip griežtai reguliuojama, bet žmonės žino, kaip apsirengti. Salėje nėra nei vieno su nuogo ar apsitempusio maudymosi kostiumėlį.“

Kiekvienas asmuo, dabar pasirinkdamas, kaip rengsis, tuo išreiškia save, formuoja savo įvaizdį, kalbėjo profesorė.

„Kiekviena moteris šioje sale tiksliai žino, kokį pranešimą ji siunčia, kaip ir 10 proc. vyrų, - susirinkusius prajuokino ji. - Bet pažvelkite, jei vyras neryši kaklaraiščio, aišku, kad jis siunčia laisvės ir nepriklausomumo žinutę.“

Tad koks yra ateities kelias Lietuvai, klausė profesorė.

„Aš manau, tas pats, kuris jus atvedė iki čia, - kalbėjo ji, apibendrindama, kad ekonomikos augimas lemia gerovę, o jį užtikrinti reikia kūrybiškai. - Lygiai tas pats su motinyste, jei jūs esate gera mama, jūs planuojate, kaip vaiką nuvesti į mokyklą ar darželį, bet jei situacija pasikeičia, o jūs esate gera mama, jūs pakeičiate savo sprendimus.“

Ji pateikė kitą pavyzdį – parodė į salėje sumontuotas pakabinamas lubas.

„Atrodo toks paprastas dalykas – pakabinamos lubos, - sakė ji. - Tai iš tiesų yra labai patogus sprendimas, bet jos iš esmės kilo kaip inovacija iš laisvos visuomenės, o ne dėl valstybės kontrolės ir net ne dėl investicijų.“

Paklausta, ką mano apie vidutinių pajamų spąstus (angl. middle income trap), apie kuriuos vis dažniau kalbama ir Lietuvoje, profesorė sako, kad egzistuoja ideologiniai vidutinių pajamų spąstai.

„Kai žmonės tampa pakankamai turtingi, jie gali nustoti galvoti: „Dieve, mes turime užkurti šią ekonomiką“, - svarstė ji. - Bet yra ne viena šalis, kuri prasiveržė pro vidutinių pajamų spąstus, tai - Japonija, Taivanas ir daugybė kitų. Tad kodėl jums turėtų nepasisekti uždirbti didesnes pajamas?“

Apibendrindama profesorė kalbėjo, kad egzistuoja angliškas posakis pamėgink (angl. „have a go“), kuris atspindi, kaip turėtų būti skatinamas veiklumas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Užsienio investuotojų inovatyviems projektams bus paskirstyta 20 mln. eurų

Siekiant pritraukti į Lietuvą daugiau užsienio investicijų į mokslinių tyrimų ir...

Vertingiausia šalies įmonė – „Thermo Fisher Scientific Baltic“

Vertingiausių Lietuvos įmonių šimtuke šiemet atsidūrė net septynios įmonės, vertos daugiau...

EBPO įvertino Lietuvos pažangą aplinkosaugoje: norint turėti klimatui neutralią sistemą, reikia didesnių tikslų papildyta (13)

Aplinkosaugos srityje Lietuva daugiau turėtų susitelkti į transporto parką, geležinkelių...

Janulevičius: negalime tylėti apie didžiulį darbo rinkos disbalansą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad subsidijos...

Klaipėdos uoste – civilinės saugos ir uosto apsaugos pratybos

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmadienį...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Federacijos vadovo šeimos verslą lydi keisti sutapimai: į sąskaitas plaukia asociacijos eurai (7)

Lietuvos lengvosios atletikos federacija, gaunanti finansavimą ir iš valstybės, regis, glaudžiai...

Vis blogyn: Lietuvoje jau beveik 30 juodų COVID–19 savivaldybių (17)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka...

Italijoje į darbą – tik su galimybių pasu: Lietuvoje į tokią idėją žiūrima su atsarga (553)

Siekiant pristabdyti COVID -19 plitimą, Italija imasi griežtesnių priemonių – nuo spalio 15...

EBPO įvertino Lietuvos pažangą aplinkosaugoje: norint turėti klimatui neutralią sistemą, reikia didesnių tikslų papildyta (13)

Aplinkosaugos srityje Lietuva daugiau turėtų susitelkti į transporto parką, geležinkelių...

Lietuvoje – 1043 nauji koronaviruso atvejai ir 14 mirčių dar papildyta (156)

Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje patvirtinti 1043 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai,...

Nuo sausio pirmosios daugiabučių gyventojai čia statyti automobilių nebegalės: įsigalios priimti KET pakeitimai (376)

Rugsėjis pažėrė pluoštą siūlymų keisti Kelių eismo taisykles. Viena jų ypač aktuali...

Kėdainių ligoninėje – COVID-19 protrūkis: visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus pacientus (33)

Penktadienio duomenimis, dvidešimčiai Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus...

18-metė į „Akropolį“ bandė patekti su motinos galimybių pasu: merginos laukia didelės bėdos apsimetėlis įkliuvo ir Alytuje (232)

Sekmadienį, rugsėjo 26 d., apie 16 val. 45 min., Vilniuje, Ozo g. esančiame prekybos centre...

Snieguolė Miceikaitė | D+

Teisininkas atsako: ar vykstant statyboms rangovas gali didinti kainą?

Statybos kainoms išgyvenant piką, statytojai, motyvuodami brangstančiomis medžiagomis, didesnius...

Preliminarūs rinkimų rezultatai: Vokietijos socialdemokratai įveikė Merkel bloką Merkel blokui – prasčiausias rezultatas  (212)

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) sekmadienį įvykusiuose nacionaliniuose...