aA
Kai kalbama apie ekonominę nelygybę, dažnai prisimenama frazė, kad „turtingesni turtėja, o vargšai skursta“, tačiau tai yra mitas, sako JAV Ilinojaus universiteto Ekonomikos, istorijos, anglų kalbos ir komunikacijos profesorė ir Švedijos Geteborgo universiteto Ekonomikos istorijos profesorė Deirdre McCloskey.
Deirdre McCloskey
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Apie tai ji kalbėjo per Lietuvos laisvosios rinkos konferenciją „Taupymas be reformų – ekonomikos be augimo“.

Profesorė atviravo, kad pati būdama jauna laikėsi socialistinių pažiūrų, pridurdama „kaip ir daugelis jaunų žmonių“, bet pasakojo, kad pradėjusi studijuoti ekonomiką vis labiau sutiko su liberaliomis idėjomis.

Taip, jūs galite sakyti, kad liberalai pasisako už verslą, per mažai gina neturtinguosius. Bet kai pažvelgi į veidrodį, veikiausiai ne vienas mato save kaip kilusį iš valstiečių arba labai neturtingų šeimų. O dabar mes esame gražiai apsirengę ir mums atneša kavą, - kalbėjo profesorė. - Kaip vargšai tapo turtingesniais? Dėl to, kad ekonomika tapo produktyvesne. Posakis, kad turtingi turtėja, o vargšai skursta yra nesąmonė, tai yra mitas. Vargšams turtingesnėje visuomenėje yra geriau.“

Paklausta, ką ji mano apie posakį, kad kapitalizmas skatina nelygybę, profesorė turėjo, ką atsakyti.

„Tarkime, kad kapitalizmas veda prie nelygybės, visų pirma, prie pajamų nelygybės. Tačiau tai nereiškia, kad yra ir komforto nelygybė. 1900 m. žmonės gyveno lūšnose su lašančiu stogu už neįsivaizduojamą sumą pinigų, o dabar komforto lygis yra žymiai aukštesnis“, - kalbėjo ji.

To priežastis – ekonomikai augant žmonės gali gyventi geriau, nes randa darbo, moka mokesčius ir jiems suteikiamos pagrindinės garantijos.

„Ar jums rūpi, kiek turtingi žmonės perka jachtų ir deimantinių apyrankių, jei tai nedaro kitų skurdesniais?, - klausė profesorė. - Jei tai skurdina kitus žmonės, taip, tai turi būti sustabdyta, bet jei tai skatina ekonomikos augimą, tai kaip tik neša naudą.“

D. McCloskey konferencijos dalyvių retoriškai klausė, kiek naudos atnešė valstybinis reguliavimas.

Deirdre McCloskey
Deirdre McCloskey
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Socializmas stengėsi daug ką kontroliuoti, net kontroliuoti meną. Vilniuje mačiau tiltą su skulptūromis, kurios stovėjo komunistine pozą, - kalbėjo profesorė, parodydama, kokia buvo žmonių veido išraiška ir poza. - Tai yra valstybės lygiu suplanuoto meno rezultatas.“

Pasak jos, bėda ta, kad kuo ekonomika tampa sudėtingesne, tuo sudėtingiau ją suplanuoti, o reguliatoriui numatyti, kaip ekonomika funkcionuoja.

„Dažniausiai sprendimai pamatomi darant atradimus, eksperimentuojant, - kalbėjo pranešėja. - Laisvoje visuomenėje žmonės daug ką daro spontaniškai ir dėl to vyksta daug spontaniškų procesų. Pavyzdžiui, istoriškai anksčiau buvo reguliuota, ką žmonės turi vilkėti, tai buvo jų socialinio statuso dalis. Dabar tai nebėra taip griežtai reguliuojama, bet žmonės žino, kaip apsirengti. Salėje nėra nei vieno su nuogo ar apsitempusio maudymosi kostiumėlį.“

Kiekvienas asmuo, dabar pasirinkdamas, kaip rengsis, tuo išreiškia save, formuoja savo įvaizdį, kalbėjo profesorė.

„Kiekviena moteris šioje sale tiksliai žino, kokį pranešimą ji siunčia, kaip ir 10 proc. vyrų, - susirinkusius prajuokino ji. - Bet pažvelkite, jei vyras neryši kaklaraiščio, aišku, kad jis siunčia laisvės ir nepriklausomumo žinutę.“

Tad koks yra ateities kelias Lietuvai, klausė profesorė.

„Aš manau, tas pats, kuris jus atvedė iki čia, - kalbėjo ji, apibendrindama, kad ekonomikos augimas lemia gerovę, o jį užtikrinti reikia kūrybiškai. - Lygiai tas pats su motinyste, jei jūs esate gera mama, jūs planuojate, kaip vaiką nuvesti į mokyklą ar darželį, bet jei situacija pasikeičia, o jūs esate gera mama, jūs pakeičiate savo sprendimus.“

Ji pateikė kitą pavyzdį – parodė į salėje sumontuotas pakabinamas lubas.

„Atrodo toks paprastas dalykas – pakabinamos lubos, - sakė ji. - Tai iš tiesų yra labai patogus sprendimas, bet jos iš esmės kilo kaip inovacija iš laisvos visuomenės, o ne dėl valstybės kontrolės ir net ne dėl investicijų.“

Paklausta, ką mano apie vidutinių pajamų spąstus (angl. middle income trap), apie kuriuos vis dažniau kalbama ir Lietuvoje, profesorė sako, kad egzistuoja ideologiniai vidutinių pajamų spąstai.

„Kai žmonės tampa pakankamai turtingi, jie gali nustoti galvoti: „Dieve, mes turime užkurti šią ekonomiką“, - svarstė ji. - Bet yra ne viena šalis, kuri prasiveržė pro vidutinių pajamų spąstus, tai - Japonija, Taivanas ir daugybė kitų. Tad kodėl jums turėtų nepasisekti uždirbti didesnes pajamas?“

Apibendrindama profesorė kalbėjo, kad egzistuoja angliškas posakis pamėgink (angl. „have a go“), kuris atspindi, kaip turėtų būti skatinamas veiklumas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ketvirtadalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pablogėjo (46)

Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo tiek Lietuvos...

Įžūlumo viršūnė: nesibaigus vienai bylai, sukčiavimu įtariamas vyras pradėjo ieškoti naujų aukų (81)

Sukčiavimu ir dokumentų klastojimu įtariamas Marius Valiūnas galimai ir toliau apsimetinėja...

Teismas leido baigti Rusų dramos teatro remonto konkursą

Neatsiradus rangovų, Rusų dramos teatras Vilniuje gali baigti beveik 4 mln. eurų vertės...

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (98)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Teismas turės iš naujo nagrinėti „Telia“ ir AVAKA ginčą (2)

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti integruotų komunikacijų bendrovės „...

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (45)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (15)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1215)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (726)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (22)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (79)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Filipinus supurtė žemės drebėjimas, yra žuvusiųjų (1)

Filipinų šiaurinę dalį pirmadienio popietę supurčius 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimui,...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (11)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (180)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (316)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...