Interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienio vakarą G. Nausėda teigė pasigendąs paramos šioms iniciatyvoms.
„Aš manau, kad tikrai yra ministrų, besistengiančių pakeisti padėtį savo sektoriuje, tarp jų paminėčiau ir susisiekimo ministrą, ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė stengiasi keisti padėtį švietimo sektoriuje. Ekonomikos ir inovacijų ministrė yra labai aktyvi ir nukreipusi savo veiklą ta linkme, kad būtų daugiau laisvės mūsų gyvenime, taip pat ir ekonominiame. Tad tam tikrą nuoseklumą ji, žinoma, demonstruoja“, – kalbėjo prezidentas.
„Tačiau esu priverstas pažymėti, kad Viešųjų pirkimų įstatymas, Korupcijos prevencijos įstatymas, kurie yra nepaprastai svarbūs ir tiesiogiai susiję su šita ministerija, kol kas gana sunkiai skinasi kelią“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, „tie patys žmonės, kai buvo opozicijoje, audringai palaikė šitą įstatymo projektą“. Tačiau šiuo metu atsidūrus valdančiojoje koalicijoje „jau imama abejoti, siūlomos tam tikros kompromisinės formuluotės“.
„Aš manau, arba mes parengiame labai gerą įstatymą, arba tiesiog atsisakome“, – teigė prezidentas.
BNS primena, kad šalies vadovas yra pasiūlęs Seimui pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus. Jis taip pat siūlo įtvirtinti, kad ginčus dėl pirkimo sąlygų privalomai ikiteismine tvarka nagrinėtų Viešųjų pirkimų tarnyba, o vertinant pirkimus būtų skatinamos socialinės ir aplinkosaugos iniciatyvos.
G. Nausėda yra sakęs, kad viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi ir kuria prielaidas korupcijai, todėl būtina iš esmės ją pertvarkyti. Anot jo, viešiesiems pirkimams valstybė kasmet išleidžia 5-6 mlrd. eurų, pirkimus dažnai vykdo nekompetentingi darbuotojai, neišnaudojamos visos galimybės siekti kuo geresnio kainos ir kokybės santykio, per dažnai vykdomi nekonkurencingi pirkimai.
A. Armonaitė kovą Seime yra žadėjusi, jog viešųjų pirkimų politika netrukus iš esmės bus peržiūrėta.
Įžvelgia A. Dulkio komandos problemas
Tuo metu sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veikloje šalies vadovas ketvirtadienį sakė įžvelgiąs nenuoseklumų ir tai siejo su ministro komandos formavimu.
„Žinoma, jam reikėjo nuo pat pradžių suformuoti komandą, kurioje būtų nemažai medikų, jis pradėjo ją formuoti nuo kito galo, t. y. pasitelkdamas tuos žmones, kuriuos pažinojo iš ankstesnės darbovietės. Tai, viena vertus, leido jam objektyviai žvelgti į sistemos problemas, kita vertus, aiškiai pritrūko profesionalumo tam tikruose sprendimuose ir aš manau, kad šios komandos formavimo problemos jis iki šiol iki galo neišsprendęs, todėl yra tam tikro nenuoseklumo“, – svarstė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat priminė ir „blaškymusi“ vadino skeptiškus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų vertinimus dėl jo skelbto siekio iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų, nors dabar jau SAM pareigūnai patys teigia, jog šį tikslą įmanoma pasiekti.
„Daug ką buvo galima padaryt geriau“
Vertindamas visos Vyriausybės darbą prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį LRT televizijai teigė, jog premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas pradėjo darbą tuo metu, kai COVID-19 atvejų skaičius buvo „tragiškas“, vėliau teko valdyti naujų viruso atmainų plitimo, vakcinavimo organizavimo iššūkius.
„Tad įvertinus šitą komplikuotą situaciją, taip, galbūt pasiekimai nėra labai įspūdingi, tačiau tam tikras nuoseklumas arba siekis grįžti prie normalios situacijos pastebimas ir dabar mes jau matome tam tikrus pirmuosius požymius“, – kalbėjo šalies vadovas.
Tačiau jis pridūrė, kad „daug ką turbūt buvo galima daryti ir komunikuojant geriau, ir organizacinį mechanizmą sutvarkius gerokai daugiau, ypač šiuo metu patiriame problemų, susijusių su centrinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimu, tiek vakcinuojant, tiek valdant pandemiją“.
Šiuo metu, anot jo, padėtis valdoma, ekonominė situacija irgi nebloga, tačiau pandemijos pasekmės dar bus juntamos ilgesnį laiką.