Pertvarkos metu į vieną agentūrą ketinama konsoliduoti visas su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusias valstybės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
„Versli Lietuva“ ir LVPA bus sujungtos į vieną naują agentūrą. Tai planuojama atlikti kitų metų pirmojoje pusėje.
„Šios reformos, pokyčio, kurį mes darome, poveikis, matyt, pasijaus ne rytoj, ne poryt, ne tada, kai institucijos susikraustys į vieną vietą, bet ilguoju laikotarpiu. Mes reformą darome dešimtmečiui“, – komiteto posėdyje kalbėjo ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Skubame dėl to, kad verslui reikia aiškumo, bet aiškumo reikia ir darbuotojams, kurie dirba tose agentūrose. Mes norime, kad jie kuo anksčiau turėtų vaizdą, kaip specialistų, jų kompetencijų reikia“, – pridūrė ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija inovacijų reformos poreikį grindžia tuo, kad Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių.
Lietuva 2021 m. Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje priskiriama prie nuosaikių inovatorių, o kaip šalies silpnieji aspektai įvardijamos palyginti kuklios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą versle, technologijų ir inovatyvių paslaugų eksportas.
Komiteto posėdyje taip pat dalyvavusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės teigimu, preliminariai Inovacijų agentūros biudžetui iš valstybės lėšų skiriamas finansavimas nuo šiemet numatytų 2,8 mln. eurų, kitais metais būtų didinamas iki 4,4 mln. Techninės paramos lėšos nuo 10 mln. šiais metais 2022 m. mažės iki 7,9 mln. eurų. Agentūrai taip pat ketinama numatyti 524 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
„Naujos kartos Lietuvos“ plano veikloms kitiems metams būtų skiriama 17,1 mln. eurų ir dar 35,6 mln. 2022–2026 m. laikotarpiui. Taip pat iš „Naujos kartos Lietuvos“ lėšų finansavimas bus skiriamas ir pačios Inovacijų agentūros steigimui. Šiems metams numatomi 0,5 mln. eurų, o 2022 m. – dar 4,5 mln. Taip pat Inovacijų agentūra turėtų administruoti 5,4 mln. eurų iš Norvegijos finansinio mechanizmo programos.
Viceministrė E. Markevičiūtė komiteto nariams taip pat pristatė numatomą agentūros struktūrą. Pasak jos, agentūroje planuojami keturi departamentai. Verslo kompetencijų departamentas būtų atsakingas už eksporto, startuolių ir finansinių technologijų plėtrą. Proveržio sričių departamentas dirbtų sumanios specializacijos, informacinių ryšių technologijų, biotechnologijų ir sveikatos technologijų sektoriuose. Taip pat šis departamentas būtų atsakingas už Lietuvos kosmoso politikos įgyvendinimą ir konsultuotų įmones europinio žaliojo kurso klausimais. Investicijų departamentas perimtų LVPA funkcijas. Ketvirtasis agentūroje planuojamas departamentas vykdytų administravimo funkcijas.
ELTA primena, kad atitinkamiems Technologijų ir inovacijų, Mokslo ir studijų bei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymų pakeitimams praėjusį antradienį Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu.
