Pernai rudenį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, palyginti su analogišku 2011 m. balandį vykdytu tyrimu, gyventojų finansinė padėtis per pusantrų metų prastėjo.
Perka kontrabandinį kurą
Gyventojų įpročius keitė ir į šešėlinę ekonomiką pastūmėjo brangęs kuras: jei 2011 m. pavasarį kontrabandinį kurą pirko 3,5 proc. apklaustųjų, pernai rudenį jų padaugėjo iki 9,7 proc.
Taip gyventojai toliau riboja keliones automobiliu, daugiau vaikšto pėsti, važiuoja visuomeniniu transportu ar dviračiu.
„Jeigu perkamas kontrabandinis kuras, mokesčiai valstybei nemokami, galima daryti išvadą, kad dalis gyventojų pereina į šešėlinę ekonomiką“, - konstatuoja Kauno technologijos universiteto Vadybos katedros docentas Sigitas Vaitkevičius.
| Ar išaugusios kuro kainos pakeitė Jūsų įpročius, proc. 2012 m. lapkritį (2011 m. balandį) | |
| Ne, niekas nepasikeitė | 40,2 (40,4) |
| Taip, stengiuosi važiuoti tik ten, kur būtina | 24,0 (27,8) |
| Taip, pradėjau pirkti kontrabandinį kurą | 9,7 (3,5) |
| Taip, pradėjau daugiau vaikščioti pėsčiomis | 7,5 (9) |
| Taip, visiškai atsisakiau automobilio | 3,1 (5,4) |
| Taip, kartais atsisakau automobilio ir važiuoju visuomeniniu transportu | 3 (6,7) |
| Taip, kai oro sąlygos leidžia dažniau važiuoju dviračiu | 2,5 (2,2) |
| Nežino / neatsakė | 10,0 (5) |
| Iš viso | 100,0 |
Perka pigesnį maistą, valgo mažiau
Gyventojai taupo ir įsigydami maisto produktus: žmonės perka pigesnius maisto produktus, apsiperka turguje, keičia maisto racioną ir apskritai mažiau valgo. Tačiau per šį laikotarpį nepadaugėjo gyventojų, vykstančių apsipirkti į Lenkiją.
„Žmonės skursta: jeigu jie ieško pigesnių alternatyvų ir persiorientuoja prie pigesnių vartojimo rūšių, tai rodo, kad šalis skursta. O kai kalbama, kad ekonomika gerėja – šie duomenys nėra ekonomikos pagerėjimo požymis. Be abejo, ekonomika gal gerėja įmonių vadovams, kurie pelnosi žmonių skurdo sąskaita. Apklausos duomenys rodo, kad respondentai pernai nuskurdo labiau nei ankstesniais metais“, - mano S. Vaitkevičius.
| Ar brangstantis maistas keičia Jūsų vartojimo įpročius, proc. ? 2012 m. lapkritį (2011 m. balandį) | |
| Renkuosi / rinksiuos pigesnius produktus, pigesnes parduotuves / mažiau pirksiu brangesnių produktų | 31,9 (47,2) |
| Daugiau produktų perku / pirksiu turguje | 15,8 (32,3) |
| Keičiu / keisiu maisto racioną | 11,1 (20,2) |
| Mažiau valgau / valgysiu | 8,8 (13,8) |
| Važiuoju / važiuosiu apsipirkti į Lenkiją | 4,2 (4,2) |
| Nieko nekeisiu | 25,6 (28,2) |
| Nežino / neatsakė | 2,6 |
| Iš viso | 100,0 |
Pastebi skurdo verslų suklestėjimą
Gyventojai, paklausti, kaip kompensuoja padidėjusias išlaidas maistui nurodė, jog daugiau nei 2011 m. taupo planuodami laisvalaikį ir pramogas, taip pat riboja kitas išlaidas.
| Kieno sąskaita planuojate kompensuoti didėjančias išlaidas maistui, proc. 2012 m. lapkritį (2011 m. balandį) | |
| Mažiau išleisiu pramogoms, laisvalaikiui | 37,5 (36,2) |
| Mažiau išleisiu drabužiams, avalynei | 32,2 (35,1) |
| Mažiau išleisiu alkoholiui | 23,8 (28,4) |
| Mažiau išleisiu maistui | 20,2 (26,3) |
| Mažiau išleisiu savęs / vaikų priežiūrai (kirpyklos ir pan.) | 15,4 (21,3) |
| Mažiau išleisiu automobilio priežiūrai | 18,1 (19,5) |
| Mažiau išleisiu ryšio paslaugoms | 16,3 (16,5) |
| Kol kas dėl kylančių maisto kainų nėra būtinybės savęs riboti | 15,6 (22,2) |
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.
Ekonomistai pastebi, jog susiklosčiusi situacija yra palanki verslams, kurie orientuojasi į norinčius sutaupyti žmones.
„Man yra tekę atlikti tyrimus ir jų duomenys rodo, jog apie 15 proc. Lietuvos įmonių ekonomikos nuosmukio metu augo, tai yra vadinamieji skurdo verslai, kurie lobsta iš skurdo, pavyzdžiui, skolų išieškojimo bendrovės, dėvėtų drabužių ir automobilio detalių prekybos įmonės ir taip toliau. Ekonominio pakilimo metu žmonės perka naujus daiktus, tačiau kai yra ekonomikos nuosmukis ir jie negali sau to leisti, atsiranda niša skurdo verslams“, - pastebi S. Vaitkevičius.
Su tokia pozicija sutinka V. Katkus, teigiantis, kad šalies gyventojų finansinė padėtis yra sunki, o jei verslai ir pajuto ekonomikos atsigavimą, gyventojams jis dar nepasijautė.
Pasak jo, Lietuvos gyventojams ypač sudėtinga gyventi pasidaro šaltuoju metu laiku, kai tenka apmokėti šildymo sąskaitas.
„Jeigu paimtume energetikos rinką, tai gyventojai maždaug per metus sumoka apie 3 mlrd. litų: 1 mlrd. litų atiduoda dujoms ir elektrai, o 2 mlrd. litų – šildymui. Aišku, tie 2 mlrd. litų praktiškai gula šešiems mėnesiams ir žmonės taupo sveikatai, maistui ypatingai žiemą, kai jie turėtų geriau maitintis ir sveikiau gyventi, daugiau pailsėti“, - apgailestauja V. Katkus.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2012 m. lapkričio 16–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc..
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
